Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipkonas“ pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D. ir viso Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-268-227/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-268-227/2017, pradėta pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams UAB „Genrusta“, UAB „Sipkonas“ ir A. K. dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir atsakovės UAB „Genrusta“ priešieškinį ieškovui R. V. dėl skolos, palūkanų, žalos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys A. Š. ir V. B..

Nurodytoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė UAB „Sipkonas“ pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai M. D. ir visam Panevėžio apygardos teismui. Nušalinimo pareiškimas teisėjai grindžiamas šiais argumentais: 1) teisėja nepagrįstai 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi į civilinę bylą trečiojo asmens procesinėje padėtyje įtraukė V. B.; 2) teisėja M. D. 2017 m. vasario 2 d. parengiamojo posėdžio metu į ieškovą kreipėsi antruoju asmeniu, nenurodydama vardo ar pavardės, t. y. kreipėsi kaip į draugą ar pažįstamą; 3) ieškovui parengiamojo posėdžio metu buvo sudarytos išskirtinės sąlygos pateikti reikalaujamus dokumentus; 4) teisėja parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovui neleido uždavinėti klausimų liudytojui. Nušalinimo pareiškimas Panevėžio apygardos teismui reiškiamas šiais argumentais: 1) parengiamojo teismo posėdžio pertraukos metu trečiojo asmens V. B. atstovas advokato padėjėjas L. S. Panevėžio apygardos teismo koridoriuje susitiko su šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku L. M. ir aptarinėjo bylą; 2) Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M., šio teismo teisėjas D. J. kartu su trečiojo asmens atstovu L. S. yra to paties medžiotojų klubo „Maženiai“ nariai, todėl darytina prielaida, kad skyriaus pirmininkas gali daryti įtaką Civilinių bylų skyriaus teisėjams priimant teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas bylą nagrinėjančiai teisėjai M. D. grindžiamas apelianto nesutikimo motyvais su teisėjos priimtais sprendimais ir jos veiksmais proceso metu. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Atsakovės UAB „Sipkonas“ nurodoma aplinkybė, kad teisėja teismo posėdžio metu į ieškovą kreipėsi veiksmažodžio antrojo asmens forma, pati savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Be to, iš 2017 m. vasario 6 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo spręstina, kad teisėja su proceso šalimis bendrauja pagarbiai, neišreikšdama palankumo nei vienai proceso šaliai.

2017 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl nušalinimo pareiškime išdėstytų aplinkybių, susijusių su dalyvavimu medžiotojų klube „Maženiai“ ir pokalbiu su advokato padėjėju L. S.. Skyriaus pirmininkas paaiškino, kad jis buvo advokato padėjėjo L. S. magistrinio darbo vadovas, taip pat jie yra medžiotojų klubo „Maženiai“ nariai. Nušalinimo pareiškime nurodoma aplinkybė, kad jie susitiko teismo koridoriuje yra teisinga, tačiau pokalbio metu apie jokią civilinę bylą nebuvo kalbama.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko bendri pomėgiai ir dalyvavimas to paties medžiotojų klubo veikloje kartu su vienos iš proceso šalių atstovu negali sudaryti pagrindo abejoti viso teismo nešališkumu objektyviuoju aspektu. Juo labiau, kad advokatas (advokato padėjėjas) turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadinasi, patenkinus atsakovės nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipkonas“ pareiškimo dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-268-227/2017 nagrinėjimo.