Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-261-343/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: e2A-261-343/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Atsakovas: L. D.
Ieškovas: S. D.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-261-343/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06443-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei L. D. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. D. (toliau – ieškovas) ieškinyje teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės L. D. (toliau – atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu ieškovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, nepriteisiant atsakovei kompensacijos už šį turtą, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui jo prigimtinę pavardę ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Pirmą kartą šalys susituokė (duomenys neskelbtini) bei nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. (duomenys neskelbtini) šalys vėl pradėjo gyventi kartu ir įteisino savo santykius. Santykiai pašlijo prieš kelerius metus, todėl šalys nusprendė sureguliuoti jų turtinius santykius ir 2019 m. surašė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Šalims toliau gyventi susituokus ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių santuoka yra formali, todėl ieškovas prašė ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas neprašė priteisti iš atsakovės išlaikymo. Nurodė, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nedalintinas, nes ji šį turtą paveldėjo. Turto pasidalijimo sutarties pagrindu atsakovės vardu yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Nurodė, kad ieškovo vardu iki santuokos sudarymo yra įregistruotas žemės sklypas, santuokos metu jo vardu įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuris yra nedalintinas ir priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Santuokos metu ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteistina ieškovui. Šalys dar iki santuokos nutraukimo, įvertinusios bendrų lėšų panaudojimą asmeniniam turtui pagerinti, susitarė, kad vietoje kompensacijos už turtą, ieškovas turto pasidalijimo sutartimi perrašys savo buto (duomenys neskelbtini), dalį atsakovei, todėl kompensacija atsakovei nemokama.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė jį tenkinti iš dalies. Ji sutiko su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau nesutiko su tuo, kad pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Atsakovės teigimu, ji ieškovui buvo lojali, rūpinosi šeima moraliai ir materialiai. Atsakovė nesutiko, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad šalys pirmą kartą buvo susituokę (duomenys neskelbtini). Santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau santuoka buvo nutraukta fiktyviai, siekiant įgyti teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo privatizuotas 1995 m. gruodžio 21 d. Nepaisant santuokos nutraukimo, šalys ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, gyveno bute (duomenys neskelbtini). Atsakovės tvirtinimu, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas santuokos metu. Visi minėto pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iš bendrų lėšų. Santuokos metu buvo įgytas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Neprieštaravo, kad ieškovui būtų priteistas automobilis, nepriteisiant jai kompensacijos. Atsakovė sutiko, kad jai nereikalingas ieškovo teikiamas išlaikymas, pageidavo, kad jai būtų palikta santuokinė pavardė.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti namą natūra ieškovui, padalinti santuokos metu įgytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), natūra priteisiant jį ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti 79 000 Eur kompensaciją už ½ dalį namo ir ½ dalį žemės sklypo; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad pirmą kartą šalys fiktyviai nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini). Nuo 1989 m. atsakovė įsidarbino akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Kauno energija“, kur 1991 m. jai buvo paskirtas bendrabutis (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo galimybės lengvatine tvarka privatizuoti butą, turint kooperatinį butą, todėl šalys nusprendė išsituokti. Nors šalys buvo išsituokusios, tačiau ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino du nepilnamečius vaikus. Nuo 1997 m. šalys gyveno atsakovei suteiktame bute (duomenys neskelbtini). 2000 m. gruodžio 6 d. šalys įsigijo iš AB „Kauno energija“ boilerinę (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota atsakovės vardu. Šioje boilerinėje šalys nusprendė įkurti šeimos verslą – automobilių servisą. Atsakovė pardavė savo, kaip AB „Kauno energija“ darbuotojos, akcijas, pasiskolino iš savo tėvų 20 000 Lt (5 792,40 Eur), paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paskolą iš banko. 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininke tapo atsakovė, tačiau visų dokumentų tvarkymu buvo užsiėmęs ieškovas. Neužtekus lėšų tolimesnei veiklai vykdyti, šios bendrovės steigėju tapo ir K. B. 2004 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės vardu nupirkta boilerinė (duomenys neskelbtini), buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2003 m. spalio 23 d. atsakovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), ir investavo gautas lėšas į šeimos verslą. 2004 m. birželio 4 d. iš AB „Kauno energija“ buvo nupirkta dar viena boilerinė, kuri buvo rekonstruota į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Pinigus už šią boilerinę sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. B. Šalys, gavusios pinigus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, po atsiskaitymo su K. B., investavo likusias lėšas į FMĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės teigimu, šeimos verslo įkūrimui buvo panaudotos būtent jos asmeninės lėšos, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Atsakovės tvirtinimu, turi būti pripažinta, kad jai priklauso ½ dalis minėto namo ir dėl to, kad jis iš esmės buvo pagerintas santuokos metu po (duomenys neskelbtini), kai šalys susituokė antrą kartą. Rekonstruojant pastatą buvo naudojamos bendros šalių lėšos, likusios pardavus FMĮ „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Santuokos metu iš santuokinių lėšų buvo įsigytas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Bendra namo ir žemės sklypo vertė yra 158 000Eur. Atsakovė sutiko, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), būtų priteistas natūra ieškovui, priteisiant jai iš ieškovo 79 000 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės pateikta 2022 m. balandžio 21 d. pažyma dėl nekilnojamojo turto vertinimo neįrodo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, nes rinkos vertės nustatymo tyrimas atliktas 2021 m. rugsėjo 21 d. Šios pažymos duomenimis, turto kaina per 6 mėn. išaugo 27 000 Eur, nors namo statyba nebaigta, gyvenamojo ploto yra tik 90 kv. m., visą likusį plotą sudaro rūsys. Ieškovo teigimu, jis įsigijo asmeninės nuosavybės teise pastatą (duomenys neskelbtini), dar iki įregistruojant šalių santuoką antrą kartą. Turtas buvo įsigytas ir rekonstruojamas tik ieškovo lėšomis bei darbu. Dėl šios priežasties šis turtas nebuvo dalijamas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d., kai šalys nevedė bendro ūkio, ieškovas sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurį iki tol nuomojosi iš valstybės iš savo asmeninių lėšų. Sudarant 2019 m. birželio 25 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų į namą ir žemės sklypą. Ieškovas iki antros santuokos su atsakove sudarymo negyveno su ja, nevedė bendro ūkio ir neturėjo tikslo įkurti šeimos verslą. Atsakovė niekada nebuvo deklaruota (duomenys neskelbtini), ji neprisidėjo prie namo įkūrimo. Ieškovas įsigijo boilerinę (duomenys neskelbtini), aukciono metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei - „(duomenys neskelbtini)“, pripažino atsakovės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovo atsakovei 9 300 Eur kompensaciją už ieškovui priteistą namų valdą (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovės 3 919,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo valstybei 172,69 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybei 1 291,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi.

8. Šalys prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą antrą kartą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šalys dėl to neprieštaravo. Nutraukęs santuoką, teismas ieškovui paliko jo prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei jos pageidavimu – „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nepriteisė šalims vienai iš kitos išlaikymo, kadangi tokio reikalavimo šalys nereiškė.

9. Vertino, kad tarp šalių pagrindinis ginčas kilo dėl žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio (pirmų skyrybų su ieškovu) iki (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesio (antros santuokos su ieškovu sudarymo) šalys ir toliau gyveno kaip šeima bei vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą verslą, juos siejo nerašytinė jungtinės veiklos sutartis, kuria buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovė įrodė, jog už ieškovo vardu įsigytą boilerinę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta lėšomis, gautomis pardavus bendrai šalių įsteigtos ir vystytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Nustatė, kad po boilerinės įsigijimo namas buvo rekonstruojamas ir įrenginėjamas ne tik ieškovo, bet ir atsakovės lėšomis, todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti namą (duomenys neskelbtini), bendra jungtine šalių nuosavybe ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalį.

10. Pasisakydamas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nors jis įregistruotas tik ieškovo vardu, nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau, vadovaudamasis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas jį taip pat pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas žemės sklypas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų, aiškiai išreiškiant valią įsigyti valstybinės žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėjo, kad žemės sklypo įsigijimo metu (2020 m. gruodžio 15 d.) šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

11. Konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog namas (duomenys neskelbtini), yra bendra ieškovo ir atsakovės nuosavybė bei, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė šalių nuosavybė, todėl atsakovei sutinkant, kad šis turtas būtų natūra priteistas ieškovui, toliau teismas sprendė dėl kompensacijos jai priteisimo.

12. Sprendė, kad byloje įrodyta, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaina 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo 100 000 Eur. Teismas atmetė atsakovės atstovės teiginius dėl teismo ekspertizės akto neatitikimo teisės aktams.

13. Spręsdamas klausimą dėl atsakovei priteistinos iš ieškovo kompensacijos, reikšminga aplinkybe laikė tai, kad 2019 m. birželio 25 d. šalys pasirašė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje susitarė tik dėl buto (duomenys neskelbtini), padalijimo, ieškovui neatlygintinai perleidžiant atsakovei jam priklausančią buto dalį. Teismas laikėsi pozicijos, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad toks susitarimas tarp šalių buvo. Vertino, kad tuo metu, kai buvo sudaroma sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, atsakovė suprato, jog namas (duomenys neskelbtini), formaliai yra ieškovo (nes registruotas jo vardu tuo metu, kai jie buvo išsiskyrę), todėl jis ir nebuvo įtrauktas į sutartį. Minėtos sutarties sudarymo aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad šalys nusprendė, jog atsakovei atiteks butas, o ieškovui – nebaigtas statyti namas, t. y. praktiškai lygiavertis turtas, nes tuo metu ieškovas dar nebuvo įsigijęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas, įvertinęs šį buvusį tarp šalių susitarimą, bei paskesnį neatlygintinį ieškovo buto dalies perleidimą atsakovei, sprendė, kad, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai kompensaciją už bendra nuosavybės teise valdytą turtą, turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi.

14. Teismas, tenkinęs ieškinį ir priešieškinį iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jos priešieškinį ir jį tenkinti visiškai, skirti byloje pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nesutinka dėl 2019 m. birželio 25 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties vertinimo. Teismas darė išvadą, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasidalino santuokinį turtą – butas atiteko atsakovei, o gyvenamasis namas, nors ir nebuvo įtrauktas į sutartį, atiteko ieškovui, nes jis buvo registruotas jo vardu. Apeliantės teigimu, teismas patikėdamas išimtinai ieškovo nesąžiningais paaiškinimais, kad 2019 m. birželio 25 d. šalys nusprendė pasidalinti visą turtą tokiu būdu, neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių bei motyvų, į šalių elgesį po sutarties sudarymo (kad šalių santykiai buvo idealūs), kas visiškai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad šalys 2019 m. birželio 25 d. nusprendė išsiskirti ir pasidalinti turtą, ir nuo to laiko gyveno atskirai.

15.2. Teismas neatsižvelgė į lingvistinį sutarties teksto aiškinimą. Aiškinant sutartį tiek subjektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, tiek ir teksto lingvistiniu aiškinimu, darytina išvada, kad šalys 2019 m. birželio 25 d. pasidalino tik butą ir jokio susitarimo, kad ieškovui liktų turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp šalių nebuvo.

15.3. Teismas, vadovaudamasis išimtinai ieškovo paaiškinimais (nustatant, kad šalys 2019 m. birželio 25 d. susitarė pasidalinti visą turtą), nevertino šių paaiškinimų sąžiningumo, patikimumo, nelygino jų su kitais įrodymais byloje, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Taip pat teismas, darydamas išvadą tik iš ieškovo paaiškinimų, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

15.4. Nesutinka su teismo pozicija, kad, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai kompensaciją už bendra nuosavybės teise valdytą turtą, turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi. Šiuo atveju teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrindė nukrypimo nuo lygių dalių principo būtinybės, nenustatė, koks poreikis lemia tokį nukrypimą, neanalizavo tokio poreikio reikalingumo, dėl to teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

15.5. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės atstovės išsakytus argumentus dėl ekspertizės akto nepagrįstumo. Pažymi, kad konsultacines išvadas byloje teikė ir G. B., kuris, kaip ir V. G., yra teismo ekspertas. Apeliantės tvirtinimu, teismas tik formaliai teismo sprendime nurodė, kad jis palygino ekspertizės aktą su konsultacinėmis išvadomis, tačiau nenustatė, kad ekspertizės išvada yra nepagrįsta. Atsakovės atstovė pateikė teismui išsamius argumentus, dėl kurių prašė kritiškai vertinti ekspertizės aktą byloje, tačiau teismas formaliai nurodė, kad ekspertas pagrindė taikytus metodus ir pataisos koeficientus, todėl laikė, kad ekspertizės aktas yra pagrįstas, o kitus įrodymus nepagrįstai atmetė. Nurodo, kad tik po teismo sprendimo priėmimo iškilo būtinybė prašyti apeliacinės instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę byloje. Anot apeliantės, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas nenustatė teisingos kompensacijos už bendrą turtą, o ekspertizės aktas, kuriuo rėmėsi teismas, prieštarauja logikos ir rinkos dėsniams, todėl prašo skirti pakartotinę ekspertizę namų valdos (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai interpretavo aplinkybes dėl 2019 m. birželio 25 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties. Atkreipia dėmesį, kad ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kilo tik ieškovui pasikreipus į teismą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat nurodo, kad nors apeliantė ieškovą kaltina nesąžiningumu liudytojų atžvilgiu, t. y. bandymu juos paveikti, tačiau nepateikia tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų.

16.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas išimtinai vertino ieškovo parodymus, tačiau priešingai atsakovės teiginiams, teismas įvertino šalių ir visų byloje apklaustų liudytojų parodymus.

16.3. Visas santuokinis turtas atiteko atsakovei, todėl, jei vykdyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sutuoktinių turto pasidalijimo nuostatas, atsakovė turėtų išmokėti ieškovui kompensaciją už dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei už jame esančius daiktus, nes, ieškovui atsisakius jam priklausančios piniginės kompensacijos, atsakovė neteisėtai praturtėjo jo sąskaita ir apgaulės būdu bando užvaldyti asmeninį ieškovo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

16.4. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu byloje skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Pažymi, kad teismo eksperto V. G. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas atitinka teisės aktus. Ieškovo teigimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta išsamių argumentų, dėl kurių galėtų būti kritiškai vertintinas byloje esantis ekspertizės aktas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertizės aktas yra prieštaringas, tačiau neaišku, kuo pasireiškia jo prieštaringumas. Šiuo atveju teismas atliko išsamų palyginimą su kitais rašytiniais įrodymais dėl ginčo turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 9 300 Eur kompensacija už ieškovui priteistą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys pirmą kartą santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir ją nutraukė (duomenys neskelbtini). Antrą kartą šalys santuoką sudarė ir ją įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad ieškovo vardu yra įregistruotas žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovės vardu, kaip asmeninė nuosavybė, įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

21. Šioje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja šalių nuosavybe ir padalijimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino atsakovės nuosavybės teisę į ½ dalį namų valdos (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui natūra gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovo atsakovei 9 300 Eur kompensaciją už ieškovui priteistą namų valdą. Apeliantė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ginčija jai priteistos kompensacijos dydį, nesutinka dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo bei dėl 2019 m. birželio 25 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties vertinimo. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliantės nurodytų argumentų atskirai.

Dėl 2019 m. birželio 25 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties vertinimo.

22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patikėdamas ieškovo nesąžiningais paaiškinimais, jog 2019 m. birželio 25 d. šalys nusprendė pasidalinti visą turtą tokiu būdu, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitektų jai, o namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui, neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių bei motyvų, taip pat į šalių elgesį po sutarties sudarymo, kas visiškai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad šalys 2019 m. birželio 25 d. nusprendė išsiskirti ir pasidalinti turtą, ir nuo to laiko gyveno atskirai. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis ieškovo parodymų dalimi, kuria jis nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. šalys pasidalino visą turtą tokiu būdu, kad butas atitektų atsakovei, o gyvenamasis namas – ieškovui, laikytini apeliantės gynybine pozicija, visiškai nepatvirtinančia ieškovo teiginių neteisėtumo. Nors apeliantė tvirtina, kad ieškovo paaiškinimai yra nesąžiningi, tačiau konkrečiai nenurodo, kuo pasireiškia tas nesąžiningumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos kontekste svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ginčo namas yra įregistruotas ieškovo vardu, todėl atsižvelgiant į tai, darytina labiau tikėtina išvada, jog 2019 m. birželio 25 d. pasirašant sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, atsakovė suprato ar turėjo suprasti, kad namas (duomenys neskelbtini), būdamas ieškovo nuosavybe (registruotas jo vardu), dėl šios priežasties ir nebuvo įtrauktas į minėtą sutartį. Kartu pažymėtina ir tai, kad, sudarant 2019 m. birželio 25 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų į namą ir žemės sklypą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo atliktam vertinimui ir sutiktina, kad sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys nusprendė, jog atsakovei atiteks butas, o ieškovui – nebaigtas statyti namas, t. y. praktiškai lygiavertis turtas, nes tuo metu ieškovas dar nebuvo įsigijęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini). To pasėkoje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį buvusį tarp šalių susitarimą bei vėlesnį neatlygintinį ieškovo buto dalies perleidimą atsakovei, pagrįstai sprendė, kad, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai kompensaciją už bendra nuosavybės teise valdytą turtą, turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo.

24. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog teismas išimtinai vadovavosi ieškovo parodymais. Priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi visų byloje apklaustų liudytojų parodymais, o ne vien tik ieškovo. Šias aplinkybes patvirtina skundžiamo sprendimo 19, 24, 54, 55, 57 punktai.

Dėl atsakovei priteistos kompensacijos dydžio ir gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo 100 000 Eur. Apylinkės teismas atmetė atsakovės atstovės teiginius dėl teismo ekspertizės akto neatitikimo teisės aktams. Apeliantė, kvestionuodama šią teismo sprendimo dalį, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į jos atstovės išsakytus argumentus dėl ekspertizės akto nepagrįstumo. Pažymi, kad konsultacines išvadas byloje teikė ir G. B., kuris, kaip ir V. G., yra teismo ekspertas. Apeliantės tvirtinimu, teismas tik formaliai sprendime nurodė, kad jis palygino ekspertizės aktą su konsultacinėmis išvadomis, tačiau nenustatė, kad ekspertizės išvada yra nepagrįsta. Atsakovės atstovė pateikė teismui išsamius argumentus, dėl kurių prašė kritiškai vertinti ekspertizės aktą byloje, tačiau teismas formaliai nurodė, kad ekspertas pagrindė taikytus metodus ir pataisos koeficientus, todėl laikė, kad ekspertizės aktas yra pagrįstas, o kitus įrodymus nepagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodytais argumentais. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo ekspertas V. G. į bylą pateikė rinkos nustatymo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvertinti trys nekilnojamojo turto objektai: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas. Minėtame ekspertizės akte nustatyta, kad L. D. priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte? vertinimo dieną yra 81 400 Eur, o S. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos verte? vertinimo dieną yra 100 000 Eur. Nors atsakovė apeliaciniame skunde kritikuoja eksperto V. G. ekspertizės aktą, tačiau nenurodo argumentuotų teiginių, kuo ši atlikta ekspertizė yra neteisinga. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su atliktu vertinimu, nereiškia, kad ekspertizė yra ydinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ekspertizės aktą, nenustatė, kad jame padarytos išvados nepagrįstos tyrimo eiga. Taip pat apylinkės teismas, sulyginęs byloje atliktos teismo ekspertizės aktą su atsakovės į bylą pateiktomis konsultacinėmis išvadomis, nenustatė, kad teismo ekspertizės išvada yra nepagrįsta, nepatikima, ydinga ar turi kitų trūkumų.

26. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo parinktam ekspertui ir užduoti tokį klausimą – kokia yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos verte? vertinimo diena?. Teisėjų kolegija tokį prašymą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi, kaip konstatuota anksčiau šioje nutartyje, eksperto V. G. atlikta ekspertizė yra patikima ir pagrįsta, teisėjų kolegijai dėl jos pagrįstumo abejonių nekilo.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl atliktos ekspertizės, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta išsamių argumentų, dėl kurių galėtų būti kritiškai vertintinas ekspertizės aktas. Nors apeliantė įnirtingai teigia, kad ekspertizės aktas yra prieštaringas, tačiau neaišku, kuo konkrečiai pasireiškia jo prieštaringumas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų palyginimą su kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl ginčo turto vertės. Teisėjų kolegija, apibendrindama šią dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto verte, ji yra teisinga, nėra pagrindo abejoti ekspertizės aktu ir jame esančiomis išvadomis.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties.

30. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

32. Atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai – 2022 m. gruodžio 5 d. detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, 2022 m. lapkričio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 10 ir 2022 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1058765, patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), todėl priteistina iš atsakovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).

33. Dėl žyminio mokesčio. Nustatyta, kad atsakovei Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo atidėtas 1 210 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta – atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, iš jos valstybei priteistinas atidėtas 1 210 Eur žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė