- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2-251-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00053-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. D., A. D.
- Atsakovas
- E. P., J. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. D. (D. D.) ir A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties atidėti teismo sprendimo įvykdymą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir A. D. ieškinį atsakovams E. P. ir J. P. dėl įsigyto namo trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-872-790/2022 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovų D. D. ir A. D. (toliau –ieškovai) apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą, priteisdamas ieškovams D. D. ir A. D. solidariai iš atsakovų J. P. ir E. P. (toliau – atsakovai) 42 451,50 Eur parduoto nekokybiško namo trūkumų šalinimo išlaidų, 3 213,50 Eur nuostolių (trūkumų nustatymo išlaidų) ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 45 665 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Taip pat teismas priteisė ieškovams iš atsakovų po 440,76 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir po 3 164,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, po 441,09 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir po 1 105,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai atsakovams iš ieškovų priteisė po 265,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir po 146,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gruodžio 29 d. buvo gautas atsakovų prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo vieneriems metams. Atsakovai sprendimo įvykdyti iš karto negali, nes augina keturis vaikus, yra paėmę būsto kreditą, neturi santaupų, įvykdymo atidėjimo terminas reikalingas realizuoti atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
4. Ieškovai atsiliepime su prašymu nesutiko ir nurodė, kad jie taip pat augina du vaikus, o jų pajamos yra panašios į atsakovų. Atsakovai gali generuoti lėšas sprendimui įvykdyti nebūtinai parduodami turtą, o paimdami paskolą. Ieškovai privalo tvarkyti įsigytą netinkamos kokybės namą, tam nedelsiant reikalingos lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą iki konkrečios datos.
3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje atsakovų pateiktus duomenis apie turimus išlaikytinius, įsipareigojimus kredito įstaigoms, turimą nekilnojamąjį turtą ir jo realizavimo galimybes už rinkos sąlygas atitinkančią kainą, papildomas galimybes skolintis, padarė išvadą, kad šiuo atveju geranoriškam teismo sprendimo įvykdymui teiktinas prioritetas prieš priverstinį sprendimo vykdymą, ir sprendimo įvykdymą atidėjo.
Šalies argumentai
4. Ieškovai pateikė prašymą priteisti ieškovų naudai iš atsakovų 742,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą teismas tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui D. D. po 50 Eur iš atsakovų, nes atsakovų prašymas didžiąja dalimi patenkintas, o atsiliepimo į prašymą surašymas yra itin nesudėtingas ir ženklesnių darbo sąnaudų nereikalaujantis procesinis veiksmas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, netinkamai vertino įstatymo nuostatas dėl išimtinės galimybės atidėti ar išdėstyti įsiteisėjusio sprendimo įvykdymą, didelę reikšmę suteikdamas skolininkų turimiems finansiniams įsipareigojimams ir vaikų turėjimui.
7.2. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnyje nurodyti klausimai, turėtų būti siejami su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Šios bylos atveju tokių sąlygų nėra ir klausimas dėl sprendimo atidėjimo negali būti sprendžiamas.
7.3. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs atsakovų prašymą, pažeidė šalių pusiausvyros principą, nes atsižvelgė į atsakovų pateiktus duomenis apie turimus išlaikytinius, finansinius įsipareigojimus, bet neįvertino ieškovų, kaip kreditorių, interesų ir finansinės padėties, turimų įsipareigojimų, išlaikytinių, gaunamų pajamų.
7.4. Ieškovams, kaip kreditoriams, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą lėšos reikalingos šalinti nekokybiško būsto, kuriame gyvena ieškovai ir už kurį moka būsto paskolą, trūkumus, o to daryti negali dėl atsakovų delsimo įvykdyti teismo sprendimą.
7.5. Atsakovai teismui neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, kuri leistų objektyviai įvertinti atsakovų turtinę padėtį bei galimybes įvykdyti teismo sprendimą.
7.6. Įsiteisėjus teismo sprendimui, teismas neturi teisės spręsti, koks sprendimo įvykdymo būdas yra geresnis.
Atsiliepimas
7.7. Teismas ieškovams už atsiliepimą į pateiktą prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo bendrai priteisdamas tik 100 Eur, netinkamai įvertino teismui pateiktus advokato parengtus procesinius dokumentus ir ieškovų patirtas realias išlaidas, taigi, paneigė ieškovų teisę į teisminę gynybą.
8. Atsakovai atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, tenkino prašymą iš dalies, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą apie turtinę atsakovų padėtį. Teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, pagrįstai sprendė, kad geranoriškam teismo sprendimo įvykdymui teiktinas prioritetas prieš priverstinį sprendimo vykdymą, kuris užtruktų ir kiltų papildomi kaštai.
9.2. Ieškovai nėra patyrę realios žalos, net penkerius metus buvo tik renkami įrodymai žalai pagrįsti, tačiau neatliktos net menkiausios investicijos nurodomiems trūkumams pašalinti. Viso proceso metu stebima namo būklė nepakito, ieškovai naudojasi namu pagal paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad gali būti pažeista šia nutartimi šalių interesų pusiausvyra.
9.3. Nepagrįsta ieškovų pozicija, kad atsakovai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. Teismui buvo pateikti visi oficialūs įrodymai, išrašai iš finansinių institucijų, valstybės įmonės Registrų centro. Bankų išrašai patvirtina, kad tiek iki teismo sprendimo, tiek po 2022 m. gruodžio 22 d. atsakovai neturėjo ir neturi jokių reikšmingų santaupų, tokių kaip 55 968,40 Eur. 2018 m. pardavus namą, atsakovų šeima padengė turimą paskolą bankui, o už likusią sumą įsigijo naują būstą, kuriame šiuo metu ir gyvena. Taigi, po namo pardavimo neliko jokių santaupų, lėšų neužteko, todėl naujajam būstui įsigyti taip pat buvo paimta būsto paskola.
9.4. Atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų, realizuojant turimą nekilnojamąjį turtą, ir artimiausiu metu pagal nustatytas tvarkas atsakovai galės kreiptis į kredito įstaigą, siekdami gauti naują paskolą, kuria būtų dengiama priteista suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovų prašymą atidėti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą iki konkrečios datos, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu ir atitinkamai atsakovai kartu atsiliepimu į jį pateikė naujus įrodymus: ištrauką iš ieškovo D. D. internetinės bankininkystės apie kredito likutį bei mėnesines įmokas bei išrašus apie E. P. turimus vertybinius popierius.
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Šiuo atveju abiejų šalių pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina.
13. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas, išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas, išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
14. Atsakovai prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine būkle, turimais finansiniais įsipareigojimais, išlaikytiniais ir būtinybe užtikrinti tinkamus jų poreikius, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma atidėti sprendimo įvykdymą, skolininkai realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymo atidėjimas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai, prašydami atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, su prašymu pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, sodybą), kurie nėra areštuoti, likvidūs ir juos pardavus atsakovai galėtų padengti įsiskolinimą ar jo dalį ieškovams. Prašymą atidėti sprendimo įvykdymą atsakovai motyvavo tuo, kad parduoti turimą nekilnojamąjį turtą reikia laiko, siekiant parduoti už rinkos kainą. Turimą turtą pardavus patiems atsakovams, gauta rinkos kaina būtų ženkliai didesnė nei pardavus turtą priverstinio sprendimo vykdymo būdu, nes, pasitelkiant antstolį, atsirastų papildomi kaštai. Abejais atvejais laikotarpis, per kurį būtų realizuojamas turtas, būtų panašus, todėl ieškovų interesai dėl to nenukentėtų, o atsakovų nebūtų pabloginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs realias galimybes parduoti turimą nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą, atsakovų prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo sprendimo įvykdymą iki konkrečios datos.
16. Sprendimu, kurio įvykdymą pirmosios instancijos teismas atidėjo, ieškovams iš atsakovų iš viso priteista 55 968,40 Eur, dalį šios sumos (45 665 Eur ) sudaro parduoto nekokybiško namo trūkumų nustatymo ir šalinimo išlaidos, nuo kurių skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo įvykdymą atidėjus, palūkanų skaičiavimas nėra stabdomas ir skatina atsakovus greičiau įvykdyti prievolę ieškovams, o ieškovams kompensuojami minimalūs nuostoliai, atsirandantys už negalėjimą naudotis jiems priklausančiomis piniginėmis lėšomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama geranoriškam sprendimo įvykdymui ir sprendimo įvykdymo atidėjimui pirmosios instancijos teismo nustatytam konkrečiam terminui. Tai atitinka abiejų šalių interesus, šalių turtines padėtis, nes įvykdymo atidėjimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovams, kaip skolininkams, o ieškovai, kaip išieškotojai, nepatirs nepagrįstų nuostolių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir atsakovų pozicija, kad atsakovams neturint piniginių lėšų įvykdyti sprendimą iš karto ir pradėjus priverstinius sprendimo vykdymo veiksmus, atsakovų turimo neįkeisto turto realizavimas užtruktų, todėl tikėtina ieškovų interesas nebūtų patenkintas greičiau nei patiems atsakovams pardavus turtą už protingą, rinkos sąlygas atitinkančią kainą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
18. Pagal bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų naudai iš atsakovų nepriteisė 742,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimą, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsižvelgė į tai, kad atsakovų procesinio pobūdžio prašymas buvo išspręstas atsakovų naudai. Tai, kad teismas ieškovams už atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo bendrai priteisė 100 Eur, savaime nereiškia, kad teismas paneigė ieškovų teisę į teisminę gynybą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į atsakovų procesinio prašymo patenkinimą, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, pagrįstai priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi, teismo nutarties dalis, kuria paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, paliekama iš esmės nepakeista.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas atsakovų prašymas atidėti sprendimo įvykdymą konkrečiam terminui yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
21. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse dėl akivaizdaus rašymo apsirikimo klaidingai nurodytas sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas 2022 m. rugpjūčio 1 d. vietoj 2023 m. rugpjūčio 1 d. Siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, apeliacinės instancijos teismas ištaiso Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodo teisingą terminą 2023 m. rugpjūčio 1 d., nes šis rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia skundžiamos nutarties esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
22. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
23. Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 417,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atskirojo skundo rengimą. Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš apeliantų (ieškovų) 302,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atmetus ieškovų atskirąjį skundą, ieškovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir ieškovai įgijo pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsakovai pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AP-2023/03/37 ir 2023 m. kovo 8 d. atsakovo E. P. atliktą mokėjimo nurodymą dėl 302,50 Eur (DOK-1087).
24. Nustatyta, kad išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio už atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl nėra mažinamos (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Taigi, atsakovui iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiamos 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad atidedamas teismo sprendimo įvykdymas iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Priteisti iš ieškovų D. D. (D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovui E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)