- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-190-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- J. V., S. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8584-284/2019 pagal ieškovo T. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. V., S. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. J., išvadą teikiančioms institucijoms – Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. T. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Teismo prašė: 1) įpareigoti solidariai atsakovus J. V. ir S. V. pašalinti savavališkos pagalbinio ūkio paskirties pastato, kurio ilgis 6,23 m, plotis 2,90 m, statybos žemės sklype, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. įpareigoti J. V. ir S. V. savo lėšomis nugriauti pastatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, leisti ieškovui T. M. įvykdyti teismo sprendimą ieškovo lėšomis, išieškant solidariai iš atsakovų J. V. ir S. V. pagalbinio ūkio paskirties pastato pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas; 2) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. gruodžio 6 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas T. M. pareiškė, kad savo ieškinio atsisako.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė: 1) ieškovo T. M. ieškinio atsisakymą priimti; 2) civilinę bylą Nr. e2-8584-284/2019 pagal ieškovo T. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. V., S. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. J., išvadą teikiančioms institucijoms – Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo nutraukti. Ieškovui išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; 3) priteisti iš ieškovo T. M. 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės J. V. naudai; 4) priteisti iš ieškovo T. M. 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiojo asmens R. J. naudai; 5) grąžinti ieškovui T. M. 17,41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 17 d. mokėjimo dokumentu Nr. 200, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
4. Teismas nurodė, kad įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog jis atsisako ieškinio, kadangi atsakovai patenkino jo reikalavimą. Teismo vertinimu, ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad teismui pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada patvirtino, kad atsakovų pastatytas ginčo objektas – kilnojamasis daiktas, t. y. šis daiktas turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio 3–6 punktuose nurodytų kilnojamo daikto požymių, o kilnojamiesiems daiktams Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimai netaikomi.
5. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, darė išvadą, kad ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad išnyko subjektyvus ieškovo materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamų reikalavimų, kuriuos grindė aplinkybėmis, kad atsakovai pastatė ginčo objektą arčiau nei 3 metrų atstumu iki ieškovo sklypo ribos, neturėdami ieškovo sutikimo, taip pat pažeidė gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neišlaikydami gaisrinės saugos atstumų, pagrįstumu.
6. Teismas laikė, jog ieškovo ieškinio atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui atsakovų naudai, nes jiems neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ieškovas atsisakė, t. y. neteks nugriauti ginčo objekto. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenka ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties ieškovas (apeliantas) T. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. grąžinti ieškovui 56,25 Eur žyminio mokesčio, priteisti solidariai iš atsakovų J. V. ir S. V. ieškovui T. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (18,75 Eur žyminio mokesčio ir 1064,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti); priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. I. T. M., kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, pareikštus reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad atsakovai pastatė statinį (ginčo objektą) arčiau nei 3 metrų atstumu iki ieškovo sklypo ribos, neturėdami tam ieškovo rašytinio sutikimo, pažeidė gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neišlaikydami gaisrinės saugos atstumų. Bylos iškėlimo metu ginčo objektas buvo nekilnojamuoju daiktu ir tik bylos nagrinėjimo eigoje šis ginčo objektas atsakovų buvo rekonstruotas taip, kad įgavo kilnojamojo daikto požymių, taip atsakovams siekiant išvengti atsakomybės pagal pareikštą ieškinį. Bylą nagrinėjantis teismas be jokio pagrindo palaikė atsakovų poziciją, neįvertinęs byloje esančių įrodymų, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7.2. Ieškinio (patikslinto ieškinio) pateikimo teismui metu egzistavo ieškovo teisių bei teisėtų interesų pažeidimas, todėl jis į teismą kreipėsi pagrįstai, savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiavo. Prieš iškeldamas bylą teisme, ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir gavo jos 2019 m. vasario 5 d. raštą, kuriame teigiama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra pastatytas statinys. Ieškovas neturėjo pagrindo netikėti šia institucijos po patikrinimo pateikta informacija apie tai, kad ginčo objektas yra statinys, t. y. nekilnojamasis daiktas.
7.3. Teismas neatsižvelgė į įrodymus bei neįvertino aplinkybių, kad atsakovai ginčo objektą patraukė į savo sklypo gilumą iki įstatymais leidžiamo atstumo, sutrumpino jo stogo konstrukciją, o dar vėliau šio ginčo objekto pamatus, taip pat ir sąsają su žeme, pašalino (išgriovė) bylos nagrinėjimo eigoje. Objektas neteko nekilnojamojo daikto požymių ir kilnojamojo daikto požymius įgavo bylos nagrinėjimo eigoje.
Šalies argumentai
7.4. Atsakovai nepašalino neteisėtos statybos padarinių po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo 2019 m. vasario mėn., todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovai neteisėtos statybos padarinius pašalino tik šios bylos nagrinėjimo eigoje ir įrodymai apie tai į bylą buvo pateikti tik su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. patikslinta išvada, reaguodamas į tai, ieškovas 2019 m. gruodžio 6 d. atsisakė ieškinio. Ieškovas elgėsi apdairiai, rūpestingai bei sąžiningai iškeldamas bylą teisme bei ją vesdamas, o bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) bei būtent jų procesinio elgesio.
7.5. Formuluodamas ieškinio reikalavimą, ieškovas privalėjo pasirinkti vieną iš savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų. Pagal ginčo faktines aplinkybes buvo vienintelis galimas atsakovams pareikšti reikalavimas, t. y. įpareigoti juos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, kurį ieškovas ir pateikė teismui. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo kitaip formuluoti savo reikalavimą.
7.6. Ieškinyje yra aiškiai nurodytas ieškovo siekis – kad neteisėtai pastatyto statinio esamoje vietoje nebebūtų ir šis ieškovo interesas atsakovų buvo patenkintas: 1) ginčo objektas buvo patrauktas iš buvusios vietos į atsakovų žemės sklypo gilumą, išlaikant 3 m atstumą iki ieškovo sklypo ribos; 2) ginčo objektas atsakovų buvo rekonstruotas, išgriaunant jį laikančius pamatus, po ko likusios jo konstrukcijos prarado atsparų sąryšį su žeme ir tapo kilnojamuoju daiktu. Vadinasi, ieškovo ieškinio reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl jis atsisakė ieškinio. Kadangi būtent atsakovų procesinis elgesys buvo netinkamas, tai ieškovas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
7.7. Trečiasis asmuo R. J. į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas atsakovų, nes ginčo objektas stovėjo jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. 2019 m. rugpjūčio 28 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovai pateikė į bylą susitarimą bei planą dėl naudojimosi žeme tvarkos (kuris, kaip jie patys nurodė, viešame registre nebuvo įregistruotas, todėl ieškovui kreipiantis į teismą nebuvo žinomas); savo paaiškinimais atsakovai pripažino, jog būtent jie yra ginčo objekto statytojai; reaguodamas į tai, ieškovas patikslino ieškinį, kuriame R. J. procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens. R. J. byloje dalyvavo atsakovų pusėje, todėl dėl jau nurodytų aplinkybių neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo.
7.8. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, 2019 m. birželio 17 d. mokėjimo dokumentu Nr. 200 sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovas pareikšto ieškinio atsisakė, todėl ieškovui T. M. grąžintina 75 procentai – 56,25 Eur šioje byloje jo sumokėto žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
8. A. J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pats ieškovas iniciavo proceso pabaigą, teismui nepriimant galutinio sprendimo byloje, kurioje teismas būtų išsamiai vertinęs šalių pateiktus įrodymus ir pozicijų pagrįstumą ar nepagrįstumą, todėl ieškovas neturi procesinės teisės atskiruoju skundu kelti įrodymų papildomo vertinimo klausimą. Atsakovė pažymėjo, kad proceso atsisakė ieškovas, todėl jis turi prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes, taip pat ir atsakomybę už nepagrįsto ginčo iniciavimą ir dėl to šalių patirtų išlaidų atlyginimo pareigą. Atsakovė akcentavo, kad ginčo objektas pas atsakovus yra šiai dienai tokios būklės, kokios buvo per visą ginčo periodą, su neesminiais jo pagerinimais, todėl teigti, kad statinys buvo nugriautas ir jo neliko kaip objekto, nėra visiškai jokio pagrindo. Atsakovės nuomone, ieškovas padavė ieškinį ir pradėjo procesą jam nepasirengęs, neįsivertinęs tikrosios situacijos dėl ginčo objekto, o viena iš ieškinio atsisakymą nulėmusių aplinkybių buvo pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada; ieškovas byloje siekto ieškiniu rezultato nepasiekė ir bylos pabaiga nelaikytina išspręsta jo naudai.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. J. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašė skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo nurodė, jog esminė aplinkybė dėl ko jis patyrė išlaidas, yra faktas, jog ieškovas iniciavo civilinę bylą, kurioje jį patraukė atsakovu, o vėliau trečiuoju asmeniu, po to – ieškinio atsisakė. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas ne tik nepagrįstai iniciavo civilinę bylą bei trečiąjį asmenį nepagrįstai traukė į procesą, tai vyko išimtinai tik dėl ieškovo veiksmų ir kaltės, todėl nepriklausomai net nuo bylos rezultato, trečiojo asmens išlaidos turi tekti ieškovui. Be to, pats ieškovas atsisakė ieškinio, nepalikęs galimybės teismui vertinti įrodymų ir iš esmės pats atsisakęs tolesnio proceso ir savo keltų reikalavimų įrodinėjimo, todėl tokia procesinė situacija taip pat lemia, kad bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą, nutarta priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
11. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 17 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo T. M. ieškinys atsakovams J. V., S. V. ir R. J. dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype, labai arti ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, buvo pradėtas statyti didelis aukštas statinys, neturint ieškovo sutikimo. Ieškovas prašė teismo įpareigoti solidariai atsakovus R. J., J. V. ir S. V. pašalinti savavališkos pagalbinio ūkio paskirties pastato, kurio ilgis 6,23 m, plotis 2,90 m, statybos žemės sklype, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. įpareigoti R. J., J. V. ir S. V. savo lėšomis nugriauti pastatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, leisti ieškovui T. M. įvykdyti teismo sprendimą ieškovo lėšomis, išieškant solidariai iš atsakovų R. J., J. V. ir S. V. pagalbinio ūkio paskirties pastato pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovais nurodė tik J. V. ir S. V. (ginčo statinio statytojus ir savininkus), o R. J., kaip žemės sklypo, kuriame pastatytas neteisėtas statinys, bendrasavininkį, nurodė byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta, ieškovui ieškinio atsisakius.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo ieškinio atsisakymą, konstatavo, jog ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad išnyko subjektyvus ieškovo materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamų reikalavimų, kuriuos grindė aplinkybėmis, kad atsakovai pastatė ginčo objektą arčiau nei 3 metrų atstumu iki ieškovo sklypo ribos, neturėdami ieškovo sutikimo, bei pažeidė gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neišlaikydami gaisrinės saugos atstumų, pagrįstumu. Teismas laikė, kad ieškovo ieškinio atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui atsakovų naudai, nes atsakovams neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ieškovas atsisakė, t. y. neteks nugriauti ginčo objekto. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga tenka atsakomas ir atsakovų bei trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.
13. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalimi, kurioje buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ieškovas atskirajame skunde akcentavo, jog jo siekis – kad neteisėtai pastatyto statinio esamoje vietoje nebebūtų ir šis ieškovo interesas atsakovų buvo patenkintas: 1) ginčo objektas buvo patrauktas iš buvusios vietos į atsakovų žemės sklypo gilumą, išlaikant 3 m atstumą iki ieškovo sklypo ribos; 2) ginčo objektas atsakovų buvo rekonstruotas, išgriaunant jį laikančius pamatus, po ko likusios jo konstrukcijos prarado atsparų sąryšį su žeme ir tapo kilnojamuoju daiktu. Ieškovo vertinimu, jo ieškinio reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o kadangi būtent atsakovų procesinis elgesys buvo netinkamas, ieškovas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
15. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
16. Ieškovui atsisakius savo reikalavimų ir teismui ieškovo atsisakymą priėmus, byla turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, kartu pateikė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 5 d. raštą „Dėl galimai savavališkai pastatyto garažo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog gavus ieškovo pranešimą apie galimai savavališkai pastatytą garažą, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad yra pastatytas statinys, priskirtinas I nesudėtingų statinių grupei; kad šiuo atveju nesudėtingo statinio statybai leidimas nebuvo reikalingas; kad tai yra mažareikšmis pažeidimas statybos srityje (mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą); kad ieškovo skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas.
19. 2019 m. gruodžio 3 d. teisme buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslinta išvada, kurioje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. buvo organizuotas ginčo objekto patikrinimas – dalyvaujant atsakovams vizualiai buvo apžiūrėtas ginčo objektas ir išmatuotas atstumas tarp ginčo objekto ir tvoros; nustatyta, kad atstumas tarp tvoros ir ginčo objekto arčiausios išorinės atitvaros yra apie 3,18 m, o nuo tvoros iki ginčo objekto labiausiai išsikišusios stogo konstrukcijos – apie 3,06 m; prie tvoros, nuo kurios buvo matuojamas atstumas, įrengtų sklypo 1 riboženklių nebuvo užfiksuota; nustatyta, kad ginčo objekto viduje grindų nėra (atviras gruntas); betoninių stulpinių (gręžtinių) pamatų, prie kurių anksčiau buvo sutvirtintas ginčo objekto karkasas, nebuvo užfiksuota; patikrinimo metu vienam iš atsakovų rankiniu keltuvu (domkratu) demonstratyviai pakėlus ginčo objekto kampus, ginčo objektą su sklypu 1 jungiančių konstrukcijų nebuvo užfiksuota; patikrinimo metu atsakovai nurodė, kad ginčo objektas nuo sklypo 2 ribos buvo atitrauktas nepertvarkant ginčo objekto konstrukcijų; vizualiai vertinant faktinę ginčo objekto išorės išvaizdą, ši identiška Inspekcijos patikrinimo metu (Nr. (duomenys neskelbtini)19.2) fiksuotai situacijai. Patikslintoje išvadoje konstatuota, kad ginčo objektas turi CK 4.2 straipsnio 3–6 punktuose nurodytų kilnojamo daikto požymių; kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 15–19 punktų nuostatomis, objektams (taip pat ir kilnojamiems daiktams) Statybos įstatymo reikalavimai netaikomi. 2019 m. gruodžio 6 d. vykusiame teisme posėdyje ieškovas pareiškė, kad savo ieškinio atsisako, atsakovams patenkinus jo ieškinio reikalavimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad teismui buvo pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada, kuri patvirtino, kad atsakovų pastatytas ginčo objektas yra kilnojamasis daiktas, yra visiškai pagrįsta. Šiuo atveju nesutiktina su ieškovo išreikšta pozicija, kad ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta todėl, kad atsakovai juos patenkino. Nei kartu su pirminiu ieškiniu, nei vėliau nagrinėjant ginčą, teismui nebuvo pateikta įrodymų, susijusių su ginčo objekto specifika, atsižvelgiant į atsakovų poziciją, kad ginčo objektas nėra stacionarus. Ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu pateiktame, jau minėtame, rašte buvo nurodyta, kad ginčo objektas – tai statinys, priskirtinas I nesudėtingų statinių grupei, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu perstatė ginčo objektą, dėl ko patikslintoje išvadoje buvo konstatuota, kad ginčo objektas – tai kilnojamasis daiktas, į bylą nepateikta; patikslintoje išvadoje nurodyta, kad vizualiai įvertinus faktinę ginčo objekto išorės išvaizdą, ji yra identiška anksčiau fiksuotai situacijai.
21. Bylos faktinėms aplinkybėms patvirtinant, kad ginčo objektas, kaip nestacionarus kilnojamasis daiktas, buvo patrauktas, atstumas padidintas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad išnyko subjektyvus ieškovo materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamu reikalavimu – įpareigoti J. V. ir S. V. savo lėšomis nugriauti pastatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovams teismo sprendimo neįvykdant, leisti ieškovui T. M. įvykdyti teismo sprendimą ieškovo lėšomis, išieškant solidariai iš atsakovų pagalbinio ūkio paskirties pastato pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimų atsisakė ne dėl to, kad atsakovai pripažino pareikšto ieškinio bei jo reikalavimų pagrįstumą, t. y. byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškinio buvo atsisakyta ne dėl atsakovų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai ar trečiasis asmuo šios bylos procese netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jų procesinis elgesys buvo netinkamas. Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios civilinės bylos procese, atlyginimą, kurio atlyginimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
25. Teismui nutarus, kad ieškovo T. M. atskirasis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės J. V. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikė 2020 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 350 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikė 2020 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 250 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas.
26. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimų į atskirąjį skundą) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės bei trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovės J. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos (350 Eur) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos (250 Eur) priteistinos iš ieškovo T. M. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.