- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1966-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00553-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ ieškinį atsakovui ūkininkui S. V. dėl negrąžinto avanso priteisimo ir pagal atsakovo ūkininko S. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos aruodas“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltijos aruodas“ (toliau – UAB „Baltijos aruodas“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 225 Eur negrąžintą avansą, 8,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20190513-088/BA. Pagal Sutartį pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo Sutarties 2.1. punkte nurodytais terminais parduoti kokybės reikalavimus atitinkančius grūdus – žirnius ir kviečius (toliau bendrai vadinama – grūdais), o pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo nupirkti Sutartyje nurodytus grūdus bei už juos atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. 2019 m. liepos 24 d. ieškovė pervedė į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą 3 225 Eur avansą pagal Sutartį. Ieškovei tariantis dėl grūdų atkrovimo laiko, atsakovas pranešė, jog grūdai neatitinka Sutartyje nurodytų kokybės rodiklių. Ieškovė nusprendė nepirkti iš atsakovo grūdų bei su atsakovu sutarė, jog atsakovas grąžins ieškovei iš jos gautą 3 225 Eur avansą. Tačiau gauto avanso atsakovas ieškovei negrąžino.
2. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Sutartį atsakovo paruošti grūdai pilnai atitiko kokybės reikalavimus ir buvo sandėliuojami atsakovo naudojamame sandėlyje, laukiant, kol ieškovė pasiims grūdus. Paruoštus atsiėmimui grūdus ieškovė turėjo atsiimti Sutartyje numatytoje grūdų atkrovimo vietoje iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovei neatsiimant grūdų, atsakovas ne kartą telefonu ragino ieškovę tai padaryti, ieškovė vis žadėjo pasiimti grūdus, tačiau iki sutartyje numatyto termino ir vėliau grūdų nepasiėmė. 2020 m. pradžioje, ieškovei visiškai ignoruojant atsakovo raginimus, tapo aišku, kad ieškovė grūdų nepasiims ir nepirks. Atsakovas tuo metu neturėjo apyvartinių lėšų atsiskaitymams. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė tinkamai įvykdys savo Sutartyje numatytą pareigą nupirkti grūdus ir sumokėti už juos sutartą kainą – 6250 Eur (be PVM) už žirnius ir 4500 Eur (be PVM) už kviečius. Ieškovei nenupirkus grūdų, atsakovas privalėjo imti paskolą, dėl kurios administravimo bei skaičiuojamų už paskolą palūkanų patyrė piniginių nuostolių. Be to, atsakovas buvo priverstas parduoti grūdus už daug mažesnę kainą nei buvo sutaręs su ieškove. Dėl ko negavo planuotų už grūdus gauti pajamų. Ieškovei pažeidus sutartinę pareigą, atsakovas patyrė nuostolius, kurių dydis yra didesnis nei ieškovės sumokėtas avansas. Atsakovas manė, kad sumokėtas avansas liks kaip nuostolių atlyginimas atsakovui, jeigu ieškovė nenupirks grūdų. Ieškovė taip pat ilgą laiką nereikalavo grąžinti sumokėto avanso, o 2020 m. vasarą ieškovei pradėjus reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, atsakovas po konsultacijų su teisininkais suprato, kad susitarimas dėl rankpinigių privalėjo būti sudarytas raštu, o avansas nėra laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone.
3. Atsakovas priešieškiniu, kurio reikalavimus patikslino teismo posėdžio metu, prašė priteisti iš ieškovės 7525,87 Eur nuostolių, įskaityti šalių priešpriešinius reikalavimus ir palikti vykdyti UAB „Baltijos aruodas“ nepadengtą atsakovo reikalavimo dalį, t. y. 4300,87 Eur, priteisti 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei pažeidus Sutarties sąlygas ir neįvykdžius savo pareigos nupirkti grūdus, atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovas planavo gauti 10750 Eur (be PVM) kainą už ieškovei parduotus grūdus, tačiau jų negavus, atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, buvo priverstas kreiptis į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo. Atsakovas ir Ignalinos kredito unija 2020 m. vasario 10 d. sudarė Kredito sutartį Nr. AVKIGKU/202002/00116, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 20000 Eur kreditas žemės ūkio apyvartinėms lėšoms. Kadangi paskolos suma buvo 20000 Eur, o atsakovas iš ieškovės tikėjosi gauti 10750 Eur, atitinkamai proporcingai skaičiuotinos ir patirtos išlaidos, t. y. dėl ieškovės kaltės atsakovas patyrė 275,87 Eur nuostolių, kuriuos sudaro paskolos administravimo mokestis, palūkanos ir delspinigiai. Išlaikyti bei sandėliuoti daug grūdų yra sudėtinga. Atsakovas negalėjo ilgai sandėliuoti grūdų, ir, ieškovei neįvykdžius savo pareigos nupirkti grūdus ir juos pasiimti, atsakovas pardavė grūdus ir gavo už ieškovei paruoštą grūdų kiekį (25 t žirnių ir 25 t kviečių) 3500 Eur (be PVM), t. y. 1250 Eur (be PVM) už žirnius ir 2250 Eur (be PVM) už kviečius. Atitinkamai atsakovas dėl ieškovės kaltės negavo 7250 Eur (10750-3500) pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi savo sutartines pareigas. Atsakovas dėl kaltų ieškovės veiksmų (neįvykdytos sutartinės pareigos) patyrė nuostolių susijusių su paskolos gavimu bei jis negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti pardavęs grūdus ieškovei, jei ieškovė būtų įvykdžiusi savo pareigą, t. y. patyrė nuostolius dėl kainų skirtumo, nes gavo gerokai mažesnę sumą nei pagrįstai tikėjosi gauti iš ieškovės, jeigu ši būtų įvykdžiusi šalių susitarimą. Ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovui 275,87 Eur nuostolių, susijusių su paskolos gavimu, ir 7250 Eur negautų pajamų, iš viso 7525,87 Eur.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra grūdų pirkimo – pardavimo tarpininkė ir iš to gauna pajamas, todėl būtų nelogiška sumokėti avansą ir po to grūdų nepirkti. Ieškovė grūdų neperka tik tais atvejais, jei grūdai neatitinka Sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų, nes tokiu atveju ieškovė neturėtų kam tokių grūdų realizuoti. Atsakovas 2019 m. rudenį ieškovei pranešė, jog sutartyje nurodytos kokybės grūdų neturi ir parduoti negalės. Dėl to ieškovė grūdų iš atsakovo ir nenupirko. Kartu su priešieškiniu pateiktoje 2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija SV Nr. 2003 jokie minėtų grūdų kokybės rodikliai nenurodyti. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, jis „Turgui“ kviečius pardavė 2 kartus pigiau, o žirnius – net 5 kartus pigiau, nei buvo sutaręs su ieškove sudarytoje Sutartyje. Akivaizdu, jog tokį didelį kainos skirtumą sąlygojo tai, jog atsakovo grūdai buvo žemos kokybės ir dėl to atsakovui pavyko juos realizuoti tik 2020 m. gegužės mėnesį ir tik už itin žemą kainą. Jeigu atsakovas iš tiesų būtų patyręs tokius didelius nuostolius atsakovas būtų reiškęs ieškovei pretenzijas, kreipęsis į teismą, bet to nebuvo. Reikalavimą dėl neva patirtų nuostolių atlyginimo atsakovas pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl 3 225 Eur avanso iš atsakovo priteisimo. Atsakovo tikslą išvengti avanso grąžinimo ieškovei ir netgi papildomai užsidirbti ieškovės sąskaita galima paaiškinti ir suprasti – paties atsakovo pateikti duomenys apie mokėjimus patvirtina, jog atsakovas turi paėmęs daugybę kreditų, vėluoja juos mokėti, dėl ko dažnai yra priverstas mokėti pradelstas palūkanas ir delspinigius. Finansinius sunkumus atsakovas bando įveikti vis skolindamasis. Todėl eilinės kredito sutarties Nr. AVKIGKU/202002/00116 sudarymas 2020 m. vasario 10 d. negali būti vertinamas kaip sąlygotas neva ieškovės neveikimo (grūdų nenupirkimo). Juo labiau, kad kredito sutartimi atsakovui buvo suteiktas 20 000 Eur kreditas, t. y. kur kas didesnė suma, nei atsakovo deklaruojami dėl ieškovės kaltės neva patirti nuostoliai. Be to, atsakovas neteisingai skaičiuoja su kredito gavimu susijusias išlaidas, nes neįskaičiavo gauto avanso ir išlaidas skaičiavo nuo visos Sutarties kainos, įskaičiavo ir delspinigius, kurie susidarė dėl paties atsakovo pradelstų mokėjimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė būtų pažeidusi Sutartį, t. y. atsisakiusi pirkti Sutartyje nurodytos kokybės grūdus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė atsakovui ūkininkui S. V. iš ieškovės UAB „Baltijos aruodas“ 4025 Eur negautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje priešieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė UAB „Baltijos aruodas“ ir atsakovas ūkininkas S. V. sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20190513-088/BA. Pagal šią Sutartį pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo Sutarties 2.1. punkte nurodytais terminais (t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) parduoti kokybės reikalavimus atitinkančius grūdus – žirnius ir kviečius. Sutartimi buvo sutarta parduoti ieškovei 25 tonas žirnių už 250 Eur kainą už vieną toną (be PVM) ir 25 tonas kviečių už 180 Eur kainą už vieną toną (be PVM). Ieškovė grūdų nenupirko, nurodydama, kad jie neatitiko sutartyje aptartos kokybės reikalavimų.
7. Teismas nusprendė, kad, ieškovė teigdama, jog sutarto kiekio grūdų iš atsakovo nenupirko, nes atsakovas telefonu pranešė, jog grūdai neatitinka Sutartyje nurodytų kokybės rodiklių, privalėjo įrodyti, kad atsakovo patiektų grūdų kokybė neatitiko Sutarties 2.1. punkte numatytų kokybės reikalavimų. Kita vertus, pasibaigus grūdų atsiėmimo terminui, atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. pirkėjui „Turgus“ pardavė 28,5 tonas vasarinių kviečių ir 25 tonas žirnių (2020 m. gegužės 15 d.PVM sąskaita faktūra Serija SV Nr. 2003), o tai patvirtina, kad reikiamą kiekį grūdų atsakovas buvo paruošęs. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė Sutarties 2.1. punkte nurodytas ieškovės pareigas nupirkti Sutartyje nurodytus grūdus bei už juos atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.
8. Teismo vertinimu, šalims tinkamai vykdant Sutartį, atsakovas iš ieškovės pagrįstai tikėjosi gauti 10750 Eur (be PVM) už ieškovei parduotus grūdus. Ieškovei nenupirkus iš atsakovo grūdų,atsakovas grūdus 2020 m. gegužės 15 d. pardavė pirkėjui „Turgus“ bei už ieškovei paruoštą grūdų kiekį gavo 3500 Eur (be PVM), t.y. 1250 Eur (be PVM) už žirnius ir 2250 Eur (be PVM) už kviečius. Taigi atsakovas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų negavo 7250 Eur (10750-3500) pajamų, kurias jis būtų gavęs ieškovei tinkamai vykdant sutartines pareigas.
9. Teismo nuomone, nors atsakovas negavo iš ieškovės planuotų pajamų, tačiau šio fakto negalima susieti su būtinumu imti kreditą apyvartinėms lėšoms. Kreditas apyvartinėms lėšoms buvo paimtas daug didesnei sumai, nei negautų pajamų dalis (7250 Eur). Teismo vertinimu atsakovas neįrodė, kad administravimo mokesčio dydis priklauso nuo kredito dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad į 275,87 Eur sumą atsakovas įtraukė ir delspinigius, kurie susidarė dėl jo paties pradelstų mokėjimų, kurie niekaip nėra susiję su ieškovės veiksmais. Todėl teismas sprendė, kad 275,87 Eur suma, susijusi su atsakovo kredito grąžinimu, nelaikytina nuostoliais ir nepriteistina.
10. Kadangi atsakovui iš ieškovės priteistina 7250 Eur negautų pajamų suma, o ieškovei iš atsakovo 3225 Eur negrąžinto avanso, įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, atsakovui iš ieškovės teismas sprendė priteisti 4025 Eur negautų pajamų suma (7250 Eur - 3225 Eur = 4025 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB „Baltijos aruodas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio14 d. sprendimo, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas atsakovo ūkininko S. V. priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo ūkininko S. V. priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovei UAB „Baltijos aruodas“ visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 613 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (163 Eur žyminį mokestį ir 450 Eur advokato pagalbos išlaidų). Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnį, iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį, nors atsakovas savo priešieškinio šioje dalyje visiškai neįrodė. Prašydamas priteisti jam 7 250 Eur negautas pajamas, atsakovas teigė esą grūdai buvo tinkamos kokybės, buvo paruošti atkrovimui, tačiau ieškovė neva jų laiku nepasiėmė, dėl ko atsakovas juos pardavė turguje už 7 250 Eur mažesnę kainą, nei būtų gavęs iš ieškovės. Atsakovas privalėjo įrodyti, jog grūdai atitiko Sutarties 2.1. nurodytus kokybės reikalavimus ir būtent šiuos (tokios kokybės) grūdus atsakovas pardavė. Tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė;
Atsiliepimas
15.2. atsakovas taip pat neįrodė, jog būtent su ieškove sudarytoje Sutartyje nurodytos kokybės grūdus jis pardavė. Atsakovo kartu su priešieškiniu pateikta 2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija SV Nr. 2003 patvirtina tik joje nurodytų grūdų (sąskaitoje nurodytų pavadinimų ir kiekių už nurodytas kainas) pardavimo faktą, tačiau neparodo, kokios kokybės grūdai buvo parduoti. Jokių kitų dokumentų, iš kurių būtų matyti Turgui parduotų grūdų kokybės rodikliai, atsakovas į bylą nepateikė;
15.3. liudytoju buvo apklausas ilgametis atsakovo draugas R. K. (buvęs atsakovo klasiokas, su kuriuo atsakovas bendradarbiauja ūkininkaudamas). Šio liudytojo parodymais atsakovas siekė įrodyti, jog jo grūdai buvo tinkamos kokybės ir pati ieškovė neatvyko jų pasiimti.Tačiau grūdų kokybės rodikliai (Sutartyje nurodyta drėgmė max.– 14,5 proc., šiukšlės ir kiti grūdai – max. 2,0 proc., pašalinis kvapas ir kenkėjai negalimi) negali būti įrodinėjami liudytojo parodymais, tam reikalingi laboratoriniai tyrimai. Atsakovas teigė, jog tyrimus buvo atlikęs, tačiau nepateikė jų rezultatų, o rėmėsi tik savo ir savo ilgamečio draugo parodymais;
15.4. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Teismas pripažino prievolę pateikti įrodymus apie grūdų kokybę būtent ieškovei, nors ieškovė tokių įrodymų objektyviai net negalėjo turėti – kadangi pasitikėjo atsakovo telefonu pateikta informacija dėl netinkamos grūdų kokybės ir dėl šios priežasties nevyko pasiimti grūdų. Grūdai buvo būtent pas atsakovą, atsakovas, kaip pats teigė 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, juos tyrė ir priešieškinyje rėmėsi aplinkybe, jog grūdai neva buvo tinkamos kokybės, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė;
15.5. teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytų bei ieškovės atstovės 2021 m. kovo 24 d. posėdyje akcentuotų faktų: 1) jog itin didelį – daugiau kaip trigubą – kainos skirtumą tarp pagal Sutartį su ieškove sutartos grūdų pardavimo kainos ir kainos, už kurią grūdai buvo parduoti sąlygojo būtent faktas, jog atsakovo grūdai buvo žemos kokybės ir dėl to atsakovui pavyko juos realizuoti tik 2020 m. gegužės mėnesį ir tik už itin žemą kainą; 2) ieškovė, vykdydama savo veiklą, superka iš ūkininkų grūdus ir veža juos stambiems grūdų supirkėjams (daugiausia į Vokietiją). Iš tokios veiklos (tarpininkavimo) ieškovė gauna pajamas. Todėl ieškovei būtų nelogiška sumokėti avansą, o po to grūdų nebepirkti. Ieškovė grūdų neperka tik tais atvejais, jei grūdai neatitinka Sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų, nes tokiu atveju ieškovė neturėtų kam tokių grūdų realizuoti; 3) reikalavimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo atsakovas pareiškė aiškiai siekdamas neteisėtai išvengti iš ieškovės gauto avanso grąžinimo ir netgi papildomai pasipelnyti ieškovės sąskaita; 4) atsakovo tikslą išvengti avanso grąžinimo ieškovei ir netgi papildomai užsidirbti ieškovės sąskaita galima paaiškinti ir suprasti – paties atsakovo pateikti duomenys apie mokėjimus patvirtina, jog atsakovas turi paėmęs daugybę kreditų, vėluoja juos mokėti;
15.6. 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas iškėlė visiškai naują versiją – tariamai ieškovė nepirko iš jo grūdų dėl labai sumažėjusių grūdų supirkimo kainų. Iš Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro internetiniame puslapyje (žr. https://www.vic.lt/zumpris/category/grudu-ir-aliejiniu-augalu-sektorius/grudu-ir-aliejiniu-augalu-sektoriaus-vidaus-rinkos-apzvalgos/) viešai ne rečiau kaip kas mėnesį skelbiamos informacijos apie grūdų kainas (kainų pokyčius) matyti, jog jokio esminio grūdų kainų pokyčio (kritimo) 2019 m. vasarą ar rudenį nebuvo – kainos tai šiek tiek padidėdavo, tai šiek tiek sumažėdavo, kas yra įprasta šioje rinkoje;
15.7. byloje esančių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovė nepirko iš atsakovo grūdų dėl Sutarties sąlygų neatitinkančios (žemesnės) grūdų kokybės;
15.8. teismas nepagrįstai procesines palūkanas atsakovui priteisė nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. nuo ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo teisme dienos. Atsakovo 2020 m. spalio 26 d. priešieškinis teisėjos rezoliucija buvo priimtas tik 2020 m. spalio 29 d., todėl tik nuo šios – priešieškinio priėmimo teisme datos – atsakovui galėjo būti priteisiamos procesinės palūkanos.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovo patirtas 600 Eur dydžio išlaidas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. atsakovas nuosekliai neigė apeliantės nurodomas aplinkybes, jog ieškovei tariantis dėl grūdų atkrovimo laiko, atsakovas pranešė, jog grūdai neatitinka Sutartyje nurodytų kokybės rodiklių; pasiūlė ieškovei grūdus pirkti už mažesnę kainą; ieškovė atsakovo pasiūlymą atmetė; ieškovei atsisakius pirkti iš atsakovo žemesnės kokybės grūdus, atsakovas vis skambimo ieškovei, prašydamas atidėti avanso grąžinimą dėl jo sunkios turtinės padėties, žadėjo pasiskolinti pinigų ir tada grąžinti avansą, o dėl šių apeliantės nurodytų aplinkybių, apeliantė jokių įrodymų į bylą neteikė. Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai jas nurodo apeliaciniame skunde, kaip neva egzistavusias;
16.2. atsakovas savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad apeliantė pažeidė Sutartį, nenupirkdama grūdų Sutartyje nustatytu terminu, ir aplinkybę, kad grūdai nebuvo nupirkti, įrodė (apeliantė pripažino šią aplinkybę), tuo tarpu apeliantė gynėsi nuo reikalavimo atsikirsdama, kad ji nepirko grūdų dėl atsakovo kaltės. Taigi pareigą įrodyti, kad grūdai nebuvo nupirkti dėl atsakovo kaltės, turėjo apeliantė. Tačiau apeliantė išsakė tik deklaratyvius teiginius, neva grūdų nepirko dėl atsakovo kaltės, tačiau į bylą neteikė visiškai jokių įrodymų. Atsakovas nuosekliai neigė apeliantės nurodomas aplinkybes. Atitinkamai teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu privalėjo įrodyti, kad atsakovo grūdų kokybė neatitiko Sutarties 2.1. punkte numatytų kokybės reikalavimų;
16.3. CK 6.337 straipsnyje nustatyta pardavėjo pareiga patikrinti kokybę tik kai tokią pareigą numato įstatymai ar pirkimo-pardavimo sutartis (3 dalis). Nei Sutartyje, nei įstatyme atsakovui tokia pareiga nebuvo įtvirtinta. Vadinasi atsakovas net neturėjo pareigos tikrinti grūdų kokybę. Kita vertus atsakovas nuosekliai neigė, kad grūdai būtų buvę netinkamos kokybės. Kad atsakovas buvo paruošęs grūdus atkrovimui ir, kad grūdai nebuvo netinkamos kokybės patvirtino ir liudytojas R. K.. Vien ta aplinkybė, kad liudytojas yra pažįstamas su atsakovu, jokiais būdais nereiškia, kad liudytojas meluoja. Be to, liudytojo parodymai nėra prieštaringi;
16.4. apeliantei nusprendus dėl tik jai žinomų priežasčių nepirkti grūdų, ji tikėjosi be jokių nuostolių susigrąžinti avansą. Atsakovui visiškai nėra svarbu, kodėl apeliantė pažeidė Sutarties nuostatas. Tačiau aplinkybė, kad būtent dėl kainų rinkoje sumažėjimo apeliantė nepirko grūdų, apeliantei neįrodžius aplinkybės, jog grūdų ji nepirko dėl atsakovo kaltės, yra teisiškai nereikšminga. Reikšminga yra tik tai, kad apeliantė pažeidė Sutarties sąlygas ir neįrodė, kad Sutarties sąlygas pažeidė dėl atsakovo kaltės;
16.5. aplinkybę, kad rinkoje kito kainos, atsakovas nurodė savo priešieškinyje, nurodydamas, kodėl grūdai buvo parduoti už mažesnę kainą nei buvo sutarta su apeliante. Todėl kainų pokyčiai rinkoje nebuvo nauja aplinkybė byloje. Būtent apeliantės teikiami duomenys laikytini naujais įrodymais ir turėtų būti nevertintini (CPK 314 straipsnis). Apeliantės apeliaciniame skunde pateikiama nuoroda yra visiškai neinformatyvi;
16.6. atsakovas pateikė į bylą grūdų pardavimo sąskaitą, pardavimų suvestinę iš atsakovo buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantė šių dokumentų ir jų turinio neginčijo. Dokumentuose yra nurodyti grūdų pavadinimai, jų kiekiai (atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. pirkėjui „Turgus“ pardavė 28,5 tonas vasarinių kviečių ir 25 tonas žirnių (2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija SV Nr. 2003). Pardavimų suvestinėje jokių kitų reikšmingų grūdų kiekių nurodyta nėra. Apeliantei veikiant pasyviai ir neteikiant jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus, teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina yra tai, kad reikiamas grūdų kiekis buvo paruoštas ir grūdai atitiko Sutartyje numatytus kokybės reikalavimus. Atitinkamai, įvertinus atsakovo pateiktą pardavimų suvestinę už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., taip pat galima daryti išvadą, kad nurodytu laikotarpiu buvo parduoti apeliantei paruošti grūdai;
16.7. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši civilinė byla buvo iškelta 2020 m. rugpjūčio 7 d. teisėjai priėmus rezoliuciją priimti apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau vyko šios bylos tęstinumas, atsižvelgiant į CPK numatytas taisykles, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad civilinė byla buvo iškelta priešieškinio priėmimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar šalys tinkamai vykdė tarpusavio įsipareigojimus, sutarus dėl 2019 m. žirnių ir kviečių derliaus pirkimo – pardavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltijos aruodas“ ir atsakovas ūkininkas S. V. 2019 m. gegužės 13 d. sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20190513-088/BA. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad pardavėjas privalo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. parduoti kokybės reikalavimus atitinkančius grūdus – žirnius ir kviečius. Sutartimi buvo sutarta parduoti ieškovei 25 tonas žirnių už 250 Eur kainą už vieną toną (be PVM) ir 25 tonas kviečių už 180 Eur kainą už vieną toną (be PVM). Bendra sutarties kaina –10750 Eur (be PVM).
17. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. ieškovė pervedė 3 225 Eur avansą į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 20190513-088/BA. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suėjus Sutartyje numatytam grūdų pasiėmimo laikotarpiui ieškovė sutarto kiekio grūdų nepasiėmė (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Įvertinusi nurodytas aplinkybes dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų, teisėjų kolegija nusprendžia, kad sutarties Nr. 20190513-088/BA objektu tapo produkcija, kuri turėjo būti sukurta ateityje.
19. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai nei tie lūkesčiai, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.200 straipsnyje numatyta bendradarbiavimo pareiga atitinka UNIDROIT principų 5.1.3 straipsnį, kuris nustato, kad kiekviena šalis privalo bendradarbiauti viena su kita, kai tokio bendradarbiavimo galima protingai tikėtis siekiant įvykdyti sutartį. Teisės doktrinoje išskiriami pasyvusis ir aktyvusis bendradarbiavimo pareigos elementai. Pasyvusis nustato pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie galėtų kliudyti kitai šaliai įvykdyti sutartį. Aktyvusis nustato pareigą elgtis taip, kad tokie veiksmai skatintų kitos šalies tinkamą sutarties vykdymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai.
20. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis).
21. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas privalėjo įrodyti, kad grūdai atitiko Sutarties 2.1. punkte nurodytus kokybės reikalavimus (drėgmė max.– 14,5 proc., šiukšlės ir kiti grūdai – max. 2,0 proc., pašalinis kvapas ir kenkėjai negalimi), ir būtent šiuos (tokios kokybės) grūdus atsakovas pardavė turguje.
22. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
23. Pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
24. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad grūdų atkrovimo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 3.2. punktą galutinis grūdų kiekis ir kokybė nustatoma grūdų priėmimo punkto laboratorijoje. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas, kilus įtarimui dėl parduodamos produkcijos kokybės, pateikė laboratorijai mėginius, siekdamas įsitikinti, ar grūdai atitinka Sutarties 2.1 punkto reikalavimus.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė nenupirko grūdų iš atsakovo, nes, pasak apeliantės, pats atsakovas telefoninio pokalbio metu pranešė, kad grūdai neatitinka Sutartyje nurodytų kokybės rodiklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytas atsisakymo priimti grūdus pagrindas – telefoninis pokalbis, nėra šalių numatytas Sutartimi. Jau nurodyta, kad pareiga patikrinti grūdus laboratorijoje, jei kyla įtarimų dėl jų kokybės, Sutartyje yra numatyta pirkėjui. Vadinasi, apeliantė negali remtis argumentu, kad atsakovas privalo įrodyti faktą, kad grūdai atitiko Sutarties 2.1. punkte nurodytus kokybės reikalavimus (drėgmė max.– 14,5 proc., šiukšlės ir kiti grūdai – max. 2,0 proc., pašalinis kvapas ir kenkėjai negalimi), ir būtent šiuos (tokios kokybės) grūdus atsakovas pardavė „Turgui“.
26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantui atsisakius priimti grūdus per Sutartyje numatyta terminą, atsakovas galėjo savo nuožiūra spręsti dėl išaugintos produkcijos realizavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad atsakovas neįrodė ir dar vienos esminės aplinkybės, tai yra, kad „Turgui“ buvo parduoti būtent su ieškove sudarytos Sutarties kokybės rodiklius atitinkantys grūdai, pripažįstami kaip teisiškai nereikšmingi.
27. Apeliantė, kritikuodama tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje atsakovo draugo R. K. parodymais, teisingai nurodė, kad grūdų kokybės rodiklius reikėjo nustatyti laboratorijoje. Vadinasi, apeliantė pati pripažįsta, kad sutarties reikia laikytis. Iš to seka ir kita išvada, jei apeliantė atsisakė nupirkti sutartą kiekį grūdų, ji ir privalėjo pagrįsti įrodinėjamą jų trūkumų aplinkybę (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliantė, siekdama pateisinti neatliktą grūdų kokybės patikrinimą laboratorijoje, nurodė, kad ūkininkui P. C., kurio parduotų grūdų neatitiktis kokybei paaiškėjo Vokietijoje, reikėjo susimokėti už grūdų transportavimą (iki Vokietijos ir atgal). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neatleidžia apeliantės nuo atsakomybės už sutartinių pareigų pažeidimą. Kito ūkininko neigiama patirtis neveikia Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20190513-088/BA sąlygų vykdymo.
29. Apeliantės nuomone, akivaizdu, jog teismas patenkino atsakovo priešieškinį dalyje (reikalavimą dėl 7 250 Eur negautų pajamų priteisimo) remdamasis vien tik subjektyviais atsakovo ir jo liudytojo teiginiais. Teisėjų kolegija pakartoja, pagal Sutartį būtent pirkėjui (apeliantei) buvo numatyta pareiga įsitikinti parduodamų grūdų kokybe laboratorijoje. Apeliantės netinkamas sutartinių santykių vykdymas paveikė įrodinėjimo procese nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Dėl atsakovo nuostolių pagal priešieškinį
30. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai pripažino prievolę pateikti įrodymus apie grūdų kokybę būtent ieškovei, nors ieškovė tokių įrodymų objektyviai net negalėjo turėti – kadangi pasitikėjo atsakovo telefonu pateikta informacija dėl netinkamos grūdų kokybės ir dėl šios priežasties nevyko pasiimti grūdų.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės atmesto reikalavimo pasekmė yra patenkintas atsakovo priešieškinys. Apeliantei neįrodžius netinkinamo grūdų kokybės fakto pagal Sutarties nuostatas, atsakovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą už apeliantės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Vadinasi, apeliantės teiginiai dėl to, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, yra atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).
32. Apeliantė mano, kad daugiau kaip trigubą kainos skirtumą tarp pagal Sutartį su ieškove sutartos grūdų pardavimo kainos ir kainos, už kurią grūdai buvo parduoti „Turgui“ (pagal su ieškove sudarytą Sutartį atsakovas turėjo gauti 10 750 Eur, o už Turgui parduotus grūdus gavo tik 3 500 Eur, t. y. 3 kartus mažiau, žr. priešieškinio 8.3. punktą), sąlygojo būtent faktas, jog atsakovo grūdai buvo žemos kokybės ir dėl to atsakovui pavyko juos realizuoti tik 2020 m. gegužės mėnesį ir tik už itin žemą kainą.
33. Teisėjų kolegija primena, kad pagal Sutarties 3.2 punktą ne grūdų pardavimo kaina kitam pirkėjui yra kokybės patikrinimo kriterijus, todėl nurodo, kad šį aplinkybė neįrodo, kad atsakovas siekė paduoti netinkamos kokybės grūdus. Kita vertus, pati apeliantė teigė, kad iš į bylą pateiktos 2020-05-15 PVM sąskaitos faktūros Serija SV Nr. 2003 (priešieškinio priedas Nr. 7) matyti, jog atsakovas pirkėjui „Turgus“, be kita ko, pardavė 28,5 tonos vasarinių kviečių (kaina už toną – 90 Eur) ir 25 tonas žirnių (kaina už toną – 50 Eur). Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje jokie minėtų grūdų (vasarinių kviečių ir žirnių) kokybės rodikliai nenurodyti. Taigi sąskaitoje esantys įrašai nėra susiję su produkcijos kokybe, o, įvertinus atsakovo pateiktą pardavimų suvestinę nuo 2020-01-01 iki 2020-08-01, taip pat galima daryti išvadą, kad nurodytu laikotarpiu buvo parduoti apeliantei paruošti grūdai.
34. Apeliantė nurodė ir tai, kad ieškovei būtų nelogiška sumokėti avansą, o po to grūdų nebepirkti. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad apeliantės praktika susigrąžinti avansą, nusprendus nepirkti grūdų, nėra tik šis atvejis ir tokia praktika apeliantė jau naudojosi. Todėl tikėtina, kad ir šiuo konkrečiu atveju, apeliantei nusprendus dėl tik jai žinomų priežasčių nepirkti grūdų, ji tikėjosi be jokių nuostolių susigrąžinti avansą.
35. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė.
36. Pažymėtina, kad Sutartyje yra įtvirtintos sekančios garantijos: „Pardavėjas, pažeidęs Sutarties 2.1 punkte nurodyto kiekio ir/ar kokybės reikalavimus ar pažeidęs šiame punkte numatytus pristatymo terminus ir kitas šios Sutarties sąlygas, dėl nuo jo valios priklausančių veiksnių, privalo per 10 kalendorinių dienų, po reikalavimo išsiuntimo dienos, sumokėti Pirkėjui 20 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės bei atlyginti Pirkėjui visus jo patirtus nuostolius“ (Sutarties 6.2 punktas); „Neatitinkantys šios sutarties kokybinių reikalavimų ir sąlygų Pardavėjo atkrauti grūdai, Pirkėjo pasirinkimu gali būti grąžinami Pardavėjui arba, Šalims susitarus, superkami pagal atskirus rašytinius Šalių sudarytus susitarimus, kurie turi būti įforminti kaip priedas prie šios sutarties. Grūdų grąžinimo atveju Pardavėjas privalo atlyginti visas transportavimo ir su juo susijusias išlaidas ir jas apmokėti per 5 d. dienas po Pirkėjo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros“ (Sutarties 3.5 punktas); „Galutinai Pirkėjas su Pardavėju atsiskaito per 30 d. dienas po Pirkėjo sąskaitos išrašymo datos“ (Sutarties 5.2 punktas); „Sutarties nutraukimas neatleidžia sutarties Šalių nuo nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo, atsiradusių dėl vienos iš Šalių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo“ (Sutarties 5.4 punktas).
37. Iš byloje nustatytų aplinkybių, jas vertinant pagal anksčiau nurodytas šalių sutartas sąlygas, galima spręsti, kad apeliantė avansu iš esmės siekė užsitikrinti Sutarties vykdymą jai priimtinu būdu. Tai, kad ji nenupirko grūdų, remdamasi telefoninio pokalbio faktu, reiškia tik tokio neveikimo rizikos prisiėmimą.
38. Apeliantė teigia, kad atsakovas neįrodė nuostolių dydžio dėl sutartinių santykių pažeidimo. Atsakovas yra sudaręs ne mažiau kaip 9 (devynias) kredito sutartis, o tai reiškia, kad jis turi kitų finansinių įsipareigojimų. Be to, reikalavimą dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo atsakovas pareiškė tik po to, kai ieškovė, taip ir nesulaukusi atsakovo vis žadėto grąžinti avanso, kreipėsi į teismą dėl 3 225 Eur avanso iš atsakovo priteisimo. Apeliantės nuomone, taip pat yra nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė grūdų nepirko dėl grūdų kainų pokyčio (kritimo). 2019 m. vasarą ar rudenį nebuvo – kainos tai šiek tiek padidėdavo, tai šiek tiek sumažėdavo, kas yra įprasta šioje rinkoje.
39. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantė argumentus kaip teisiškai nereikšmingus Sutarties vykdyme ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalims tinkamai vykdant Sutartį, atsakovas iš ieškovės pagrįstai tikėjosi gauti 10 750 Eur (be PVM) už ieškovei parduotus grūdus. Teismas nustatė, kad ieškovei nenupirkus iš atsakovo grūdų, atsakovas grūdus 2020 m. gegužės 15 d. pardavė pirkėjui „Turgus“ bei už ieškovei paruoštą grūdų kiekį gavo 3 500 Eur (be PVM), t. y. 1 250 Eur (be PVM) už žirnius ir 2 250 Eur (be PVM) už kviečius. Teismas atėmė gautas lėšas už parduotus grūdus kitam pirkėjui ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovo nuostoliai pasireiškė 7 250 Eur negautų pajamų suma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai kvalifikavo, kad atsakovui kyla pareiga ieškovei grąžinti gautą avansą, kuris buvo kainos dalis. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktas mokėtinų sumų įskaitymas, ir tai buvo teisingai įvertinta (CPK 185 straipsnis).
40. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.
41. Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, atsakovo reikalaujamas 6 proc. metines procesines palūkanas turėjo priteisti ne nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugpjūčio 7 d.), o nuo priešieškinio priėmimo (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526-186/2018) ši sprendimo dalis patikslintina, paliekant skundžiamą sprendimą iš esmės nepakeistą.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 600,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u ta r i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpio, nurodant priteisti iš UAB „Baltijos aruodas“ (juridinio asmens kodas 303406379) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 025 Eur) nuo 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ūkininkui S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui ūkininkui S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ (juridinio asmens kodas 303406379) 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.