Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Upės projektai“ dėl žalos atlyginimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės priešieškinį dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus archprojektas“, uždaroji draudimo akcinė bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp statybos rangos sutarties šalių dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir nuostolių atlyginimo dėl trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12.5. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-547/2013 matyti, kad trūkumai atsirado būtent dėl AB „Prospero polis“ netinkamai atliktų darbų. Toje byloje dalyvavo tiek Rangovas, tiek Projektuotojas, todėl šių asmenų atžvilgiu įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią.

14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Nagrinėjamoje byloje Rangovas ieškinyje pareiškė reikalavimus, kad Užsakovas atsiskaitytų už atliktus statybos rangos darbus pagal šalių sudarytą Sutartį ir atlygintų nuostolius, kuriuos Rangovas patyrė dėl to, kad buvo nepagrįstai įpareigotas pašalinti šių darbų trūkumus. Užsakovas pareiškė priešieškinį, reikalaudamas atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė šalindamas tuos pačius defektus, kurių neištaisė Rangovas ir jo pasamdyti subrangovai.

17. Prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta kita civilinė byla, kurioje įsiteisėjusiais teismų sprendimais išspręstas Rangovo ginčas su subrangovu AB „Prospero polis“ dėl atsiskaitymo už tuos pačius, t. y. betoninių grindų su pasluoksniais ant eksploatuojamo stogo įrengimo darbus. Minėtoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant Rangovo ir Užsakovo ginčą. Toje byloje Rangovo atsikirtimai dėl subrangovo pareikštų reikalavimų buvo grindžiami pastarojo atliktų darbų trūkumais, kuriuos Rangovas taisė savo sąskaita. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo aspektu Rangovo atžvilgiu priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai turi prejudicinę bei res judicata galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

18. Rangovo pasitelkto subrangovo AB „Prospero polis“ įrengtos dangos ant požeminės aikštelės stogo defektai yra akivaizdūs – lietaus vanduo skverbėsi į patalpas. Ginčas tarp Sutarties šalių kilo dėl šių defektų priežasties. Rangovas šioje byloje įrodinėja, kad Užsakovo reikalavimu subrangovo AB „Prospero polis“ atliktų darbų trūkumus taisė tiek pasitelkdamas kitą subrangovą UAB „Vilmstata“, tiek pats, nes manė, kad tie darbai atlikti netinkamai, bet po eksperto S. Mitkaus atlikto tyrimo paaiškėjo, kad vanduo skverbėsi dėl netinkamų projektinių sprendinių. Taigi, Rangovas šioje byloje siekia paneigti savo atsakomybę dėl minėtų defektų, nors ankstesnėje byloje įrodinėjo, kad subrangovas darbus atliko netinkamai.

Dėl rangovo pareigų ir atsakomybės už darbų trūkumus

19. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta užsakovo, per garantinį laiką nustačiusio objekto defektus, pareiga per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Užsakovas, be kita ko, turi teisę reikalauti, kad rangovas neatlygintinai pašalintų trūkumus per protingą terminą (CK 6.665 str. 1 d. 1 p.).

20. Atitinkamos nuostatos numatytos ir šalių sudarytoje Sutartyje. Pagal Sutarties 8.2 punktą, Rangovas privalo užtikrinti, kad Pastato statybos laikotarpiu ir viso garantinio laikotarpio metu defektai būtų pašalinti Rangovo sąskaita per tiems darbams atlikti reikiamą laiką, kuris nustatomas šalių raštišku susitarimu.

21. Byloje yra pateiktas pagal Užsakovo užsakymą prof. dr. S. Mitkaus parengtas 2013 m. rugpjūčio 28 d. ekspertinio tyrimo aktas (t. 1, b. l. 18–78). Kadangi Rangovas nesutiko su šio eksperto išvadomis, buvo paskirta teismo ekspertizė, kuria atliko teismo ekspertas T. Monstavičius. Taigi, defektų priežastis, dėl kurių kilo ginčas, šioje byloje nustatė du ekspertai.

22. S. Mitkaus akte konstatuota, kad aikštelės stogo defektai yra dviejų rūšių: projektinių sprendinių defektai ir statybos darbų defektai. Projektiniai sprendiniai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų dėl atstumų tarp įlajų, stogo nuolydžių. Atlikti statybos darbai neatitinka šių projektinių sprendinių – neįrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis. Statinio projekte šis sluoksnis suprojektuotas, tačiau vandens nuvedimo iš šio sluoksnio sprendiniai nenumatyti. Kiekviena iš šių priežasčių yra pakankama, kad įvyktų vandens pratekėjimas į aikštelės konstrukcijas ir patalpas. Esant bet kuriai iš šių priežasčių reikėtų perdaryti visą stogą.

23. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi S. Mitkaus ekspertinio akto dalimi, kurioje konstatuoti statybos darbų trūkumai, nes šiam ekspertui nebuvo pateiktas projekto dalies, t. y. stogo detalės ES01 2008 m. spalio 30 d. pakeitimas (t. 1, b. l. 119), pagal kurį buvo atlikti darbai. Dėl šio argumento pirmiausia pažymėtina, kad minėtu pakeitimu, kaip teigia pati apeliantė, vietoj drenuojančio lakšto buvo numatyta įrengti geotekstilę. Tačiau apeliantė neginčija kito nustatyto trūkumo, kad nėra numatyti vandens nuvedimo iš minėto sluoksnio sprendiniai. Ekspertas nurodė, kad tokie sprendiniai turi būti numatyti Darbo projekte. Byloje nustatyta, kad Techninis projektas parengtas pagal Užsakovo užsakymą, o Darbo projektas, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, parengtas pagal Rangovo ir Projektuotojo sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad būtent Rangovas buvo atsakingas už Darbo projekto parengimą (Sutarties 6.1.1 p.), ir į tai, kad statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal Darbo projekte numatytus sprendinius, darytina išvada, kad Rangovas netinkamai vykdė savo pareigas, nes nepasirūpino, kad būtų parengti ir įgyvendinti tinkamai statybos darbams atlikti reikalingi projektiniai sprendiniai.

24. Ekspertas S. Mitkus teismo posėdyje patvirtino, kad stogo detalės ES01 2008 m. spalio 30 d. pakeitimas jam nebuvo pateiktas, todėl nebuvo įvertintas atliekant ekspertizę. Dėl šios priežasties, kaip minėta, buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akte konstatuota, kad Rangovas netinkamai vykdė savo pareigas, nes: 1) vykdė darbus, nesant tinkamai parengtai ir patvirtintai projektinei dokumentacijai (pagal 2008 m. spalio 30 d. projekto konstrukcinės dalies vadovės V. J. pateiktą pakeistą detalę ES01); 2) statybos darbai atlikti su defektais – hidroizoliacinis sluoksnis ne visur buvo prilipęs (Ekspertizės akto 3.1.6.2 p.).

25. Apeliantė neginčija teismo eksperto T. Monstavičiaus išvados, kad minėto Darbo projekto sprendinio pakeitimas buvo atliktas nesilaikant atitinkamų tuo metu galiojusio STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimų. Apeliantė akcentuoja, kad pats Užsakovas buvo suinteresuotas stogo detalėje ES01 numatytą drenuojantį lakštą pakeisti geotekstile, tokiu būdu sumažinant statybos išlaidos (Sutarties 3.4 p.). Teismas pagrįstai atmetė šį argumentą, nes iš Sutarties pradinės sąmatos (t. 1, b. l. 93–95) ir papildomu susitarimu Nr. 2 pakeistos sąmatos (t. 5, b. l. 127–130) 65 eilučių matyti, kad išlaidos hidroizoliacijai nesumažėjo.

26. Pažymėtina ir tai, kad pagal Sutarties 6.1.7 punktą, Rangovas įsipareigojo keisti Užsakovo patvirtintus Techniniame ir / ar Darbo projekte numatytus projektinius sprendinius tik iš anksto raštu sutikus Užsakovui. Pagal Sutarties 7.8 punktą, Užsakovas turi teisę duoti raštiškus nurodymus Rangovui dėl Sutarties sąlygų vykdymo, kuriuos šis privalo vykdyti; raštiškiems nurodymams prilyginami įrašai statybos darbų žurnale.

27. Apeliantė teigia, kad prašė teismo išreikalauti iš atsakovės statybos darbų žurnalus, kurie jai buvo perduoti, tačiau atsakovė jų nepateikė, todėl taikant contra spoliatorem prezumpciją laikytina, kad įrašai dėl projektinio sprendinio pakeitimo statybos darbų žurnale buvo. Šis argumentas atmestinas, nes minėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas AB „Prospero polis“ ir UAB „Molesta“ ginčas, 2011 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje liudytojo J. L. (UAB „Molesta“ statybos darbų vadovo) duoti parodymai patvirtina, kad subrangovas AB „Prospero polis“ negrąžino statybos darbų žurnalo Rangovui (prijungtos bylos t. 2, b. l. 239). Nagrinėjamoje byloje pateiktas Dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį Rangovas perdavė Užsakovo atstovui jame išvardintus dokumentus, įskaitant statybos darbų žurnalus (8 p.), tačiau tame sąraše nėra nurodytas būtent AB „Prospero polis“ statybos darbų žurnalas (t. 4, b. l. 47–53). Taigi, apeliantė neįrodė, kad ginčui aktualus statybos darbų žurnalas apskritai buvo perduotas atsakovei (CPK 185 str.).

28. Byloje nustatyta, kad stogo detalės ES01 2008 m. spalio 30 d. pakeitimas nėra patvirtintas Užsakovo atstovo parašu, jame nėra būtinos statybos techninio prižiūrėtojo žymos. Apeliantės teigimu, Užsakovui buvo ar turėjo būti žinoma apie minėto projektinio sprendinio pakeitimą, nes liudytojai J. L. ir G. B. (UAB „Vilniaus archprojektas“ vadovas) teisme paaiškino, kad Užsakovo atstovas dalyvavo gamybiniame pasitarime, kurio metu buvo nuspręsta padaryti šį pakeitimą. Byloje pateiktas 2008 m. spalio 21 d. gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 32 patvirtina, kad jame dalyvavo Užsakovo atstovas ir šio pasitarimo metu buvo sprendžiama dėl dangų ant požeminės aikštelės stogo brėžinių korekcijos (t. 2, b. l. 161, 163). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėti įrodymai patvirtina tik tą aplinkybę, jog Užsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie ketinimus keisti projektinį sprendinį, bet nepatvirtina jo pritarimo šiems pasiūlymams fakto. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Užsakovas davė raštišką nurodymą ar sutikimą pakeisti minėtą projektinį sprendinį, teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendiniai pakeisti ne pagal Sutarties nuostatas.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės visą Techninį projektą, iš kurio būtų matyti, kad jame taip pat buvo pakeista stogo detalė ES01. Dėl šio argumento pažymėtina, kad statybos darbai turėjo būti atliekami pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 64 punkte nustatyta tvarka patvirtintą Darbo projektą. Pagal Sutarties 7.1.3 punktą, užsakovas įsipareigojo tvirtinti Pastato Darbo Projektą, gavęs iš Rangovo ekspertizės išvadas apie galimą Pastato Darbo projekto tvirtinimą. Darbo projektą statybos projektų eksperto UAB „SPKT“ 2009 m. sausio 16 d. dalinės ekspertizės aktu buvo rekomenduota tvirtinti (t. 2, b. l. 32), tačiau byloje nėra duomenų, kad statybos projektų ekspertui buvo pateiktas Darbo projektas su 2008 m. spalio 30 d. detalės ES01 pakeitimu. Eksperto S. Mitkaus tyrimo akto 11 lape nurodyta, kad Darbo projekte pateiktos eksploatuojamo stogo detalės yra identiškos Techniniame projekte pateiktoms detalėms. Ekspertui buvo pateiktas Darbo projekto detalės ES01 brėžinys, numatantis drenuojančio lakšto įrengimą, su žyma „taip pastatyta“ ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusio G. B. parašu (ekspertizės akto 1.7 pav., t. 1, b. l. 203).

30. Apeliantė taip pat remiasi byloje pateiktu 2009 m. balandžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 38, pagal kurį Rangovas perdavė Užsakovui betoninių grindų su pasluoksniais ant eksploatuojamo stogo įrengimo darbus (t. 1, b. l. 114). Šis aktas pasirašytas Užsakovo statybų projekto vadovo G. B.. Jame kaip atlikti darbai nurodytas ir geotekstilės paklojimas, o drenuojančių lakštų įrengimas nenurodytas. Apeliantės teigimu, statybos techninę priežiūrą vykdęs vadovas priėmė visus darbus, neteikė pranešimų, kad darbai atlikti nekokybiškai ar neatitinka projektinių sprendinių, todėl Užsakovas neturi teisės remtis darbų trūkumais pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu pačiu argumentu subrangovas AB „Prospero polis“ ankstesnėje byloje grindė savo reikalavimus Rangovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-547/2013 nenustatė pagrindo sumažinti subrangovo atsakomybę už netinkamai atliktus darbus pagal CK 6.689 straipsnio nuostatas Rangovo atžvilgiu. Dėl šios priežasties būtų neteisinga ir nesąžininga nagrinėjamoje byloje minėtu pagrindu sumažinti paties Rangovo atsakomybę už defektus Užsakovo atžvilgiu (CK 1.5 str.). Juolab kad pagal bendrą taisyklę užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.).

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju neneigiama, kad apeliantės verslas yra statybos darbų atlikimas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai taikė Rangovo griežtąją atsakomybę be kaltės.

32. Kaip minėta, abu teismo ekspertai šioje byloje pripažino, kad Rangovas netinkamai vykdė savo pareigas. Tiek pagal Užsakovo užsakymą prof. dr. S. Mitkaus atlikto ekspertinio tyrimo akte, su kurio išvadomis apeliantė nesutinka, tiek ir teismo paskirto eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akte yra konstatuota, kad netinkamas Rangovo pareigų atlikimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių atsirado defektai, susiję su vandens pratekėjimu į patalpas, kuriuos ištaisyti galima tik perdarius visą stogo dangą. Pažymėtina, kad teismo eksperto T. Monstavičiaus akto išvadose, kaip ir S. Mitkaus akto išvadose, defektų atsiradimo priežastimis taip pat yra nurodyti ir kitų statybos proceso dalyvių (Projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo) netinkamai vykdytos pareigos, tačiau kiekvieno iš jų padaryti pažeidimai yra pakankama priežastis defektams ir pasekmėms atsirasti (Ekspertizės akto 3.1.11 p.). Įvertinus šias ekspertų išvadas bei kitus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad Rangovo atsakomybė dėl defektų nepaneigta. Kadangi Rangovas tinkamai neištaisė atliktų statybos darbų trūkumų, teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti kaip žalos atlyginimą Rangovo išlaidas, patirtas šalinant defektus.

Dėl ieškinio senaties

33. Ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė ir dėl pasibaigusio sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino, kurį prašė taikyti atsakovė (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, nes apie patirtą žalą sužinojo tik S. Mitkui pateikus 2013 m. rugpjūčio 26 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame konstatuoti projektinių sprendinių trūkumai. Šis argumentas nepagrįstas.

34. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsakovas 2009 m. liepos 31 d. raštu Nr. 15, atsakydamas į ankstesnį Rangovo raštą, įpareigojo pastarąjį skubiai išspręsti požeminės aikštelės stogo dangos nesandarumo problemą (t. 1, b. l. 108). Iš minėto dokumento turinio bei jame padaryto Rangovo atstovo prierašo matyti, kad Rangovas tuo metu Užsakovo atžvilgiu laikėsi pozicijos, jog defektai atsirado dėl neteisingų projektinių sprendinių, susijusių su paviršinio vandens surinkimu ir nuvedimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai buvo tik spėjimai, nepagrįsti eksperto išvadomis. Tačiau pažymėtina, kad Rangovas, manydamas, jog Užsakovas nepagrįstai reikalauja pašalinti defektus, turi teisę paskirti ekspertizę, kad būtų nustatytos defektų atsiradimo priežastys bei jų pašalinimo būdai (CK 6.662 str. 5 d., Sutarties 14.1 p.). Šiuo atveju Rangovas trūkumus šalino prieš tai nesikreipęs į ekspertus, todėl prisiėmė riziką, kad atlikus papildomus darbus defektai tinkamai nebus ištaisyti, t. y. lietaus vanduo ir toliau prasiskverbs į patalpas. Nurodytas apeliantės argumentas atmestinas dar ir dėl to, kad eksperto S. Mitkaus tyrimo akte, kaip jau minėta, konstatuoti ne tik projektinių sprendinių trūkumai, bet ir subrangovo netinkamai atlikti statybos darbai, už kurių kokybę Užsakovui atsako Rangovas (CK 6.650 str. 3 d.). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė jau nuo 2009 m. galėjo ginčyti atsakovės reikalavimus ištaisyti darbų trūkumus, jei abejojo tokių reikalavimų pagrįstumu, žinodama, kad dėl to patirs nuostolių. Ieškinys pareikštas tik 2014 m., todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo dar ir tuo pagrindu, kad praleistas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti.

Dėl Užsakovo teisės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas

35. Pagal Sutarties 8.3 punktą, jei Rangovas Pastato statybos laikotarpiu ir viso garantinio laikotarpio metu nepašalina statybos defektų arba pašalina juos netinkamai, kitą dieną po termino jiems pašalinti pasibaigimo dienos Užsakovas įgyja teisę skirti trečiuosius asmenis defektams pašalinti ir jų šalinimo išlaidas išskaityti iš Rangovui mokėtinos sumos arba reikalauti, kad išlaidas padengtų Rangovas.

36. Byloje nustatyta, kad Rangovas ir jo pasitelkti subrangovai defektus šalino netinkamai. Apeliantė šios aplinkybės neginčija. Kadangi Rangovas per nustatytą terminą defektų neištaisė, atsakovė dėl šių darbų atlikimo sudarė sutartį su UAB „Via Vestrum“, kuriai už defektų šalinimą sumokėjo 48 527,40 Lt (t. 1, b. l. 185–190). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal Sutartį atsakovė buvo skolinga ieškovei 42 946,53 Lt. Užsakovas 2013 m. vasario 14 d. pranešė Rangovui apie atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (t. 1, b. l. 109–110). Apeliantės teigimu, atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes UAB „Via Vestrum“ taisė defektus, kurie atsirado ne dėl Rangovo atliktų statybos darbų, o dėl netinkamų projektinių sprendinių, todėl, nesant atsakovės priešpriešinio reikalavimo ieškovei, įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio sąlygų. Dėl defektų atsiradimo priežasčių ir Rangovui tenkančios atsakomybės už paaiškėjusius statybos darbų defektus šioje nutartyje jau pasisakyta, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas.

37. Teismas patenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė iš ieškovės išlaidas, kurias atsakovė patyrė pasitelkusi UAB „Salgesta“ pašalinti defektus ekspertų nurodytu būdu. Šią sprendimo dalį apeliantė skundžia remdamasi iš esmės tuo pačiu vieninteliu argumentu, kad defektus lėmė netinkami projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos ieškovė atliko statybos darbus. Toks argumentas, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, yra nepagrįstas ir nepaneigia Rangovo atsakomybės dėl defektų, kuriuos, be kita ko, lėmė ir netinkamas Rangovui tenkančių pareigų vykdymas. Kartu pažymėtina, jog šioje byloje, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, nėra pareikšti jokie reikalavimai Projektuotojui dėl netinkamo pareigų atlikimo (CPK 13 str.), todėl šiuo aspektu byloje dalyvaujančių asmenų argumentai nevertinami.

38. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

39. Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, atsakovės reikalaujamas 6 proc. metines procesines palūkanas turėjo priteisti ne nuo bylos iškėlimo (2014 m. vasario 11 d.), o nuo priešieškinio priėmimo (2014 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ši sprendimo dalis patikslintina, paliekant skundžiamą sprendimą iš esmės nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktais dokumentais pagrįstos atsakovės ir trečiojo asmens išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovės prašomas priteisti 1 761,05 Eur išlaidų dydis viršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, atsakovei priteistina dalis patirtų išlaidų, t. y. 1 106,04 Eur; trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus archprojektas“ priteistinos visos patirtos išlaidos – 1 000 Eur (CPK 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpio, nurodant priteisti iš RUAB „Molesta“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (251 873,74 Eur) nuo 2014 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Upės projektai“ naudai.

Priteisti iš ieškovės RUAB „Molesta“ (juridinio asmens kodas 167553831) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas: 1 106,04 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus 04 ct) atsakovei UAB „Upės projektai“ (juridinio asmens kodas 301078688); 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus archprojektas“ (juridinio asmens kodas 120302352).