- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 2-236-780/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00130-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- A. O.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. O. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškiniu buvo prašoma nustatyti nepilnamečio sūnaus A. O. gyvenamąją vietą su motina V. V., pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo A. O. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. O., gim. (duomenys neskelbiami), po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant V. V.; priteisti iš atsakovo A. O. išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kurį sudaro 3000 Lt suma (b. l. 2-5, 19-20).
2013 m. gegužės 7 d. teisme gautas šalių prašymas civilinę bylą Nr. 2-236-780/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti ir patvirtinti jų 2013-04-30 sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad susitarė, jog atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui geranoriškai mokės po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad joms yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis, taikos sutartis atitinka šalių valią (b. l. 33-35).
Motyvuojamoji dalis
CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Teismas pripažįsta, kad taikos sutartis sudaryta tinkamai, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia ieškovės, atsakovo, jų nepilnamečio vaiko įstatymo saugomų interesų, todėl pateikta taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys), civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Sutarties 1, 6, 8, 9 ir 10 punktuose numatytos sąlygos yra procesinio pobūdžio ir nesusiję su bylos dalyku, todėl nutraukiant bylą jos netvirtintinos kaip perteklinės.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6).
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją sumokėjo 72 litus žyminio mokesčio (b. l. 21). Bylą baigiant taikos sutartimi, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 54 Lt (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, byloje sudaro 108 Lt (300 Lt x 12 mėn. x 3 proc.), už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista 50 proc., – 72 Lt, todėl bylą baigiant taikos sutartimi iš atsakovo priteistina 25 procentai, t. y. 45 Lt (27 Lt + 18 Lt), žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 87 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas A. O. padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia advokato teisinės pagalbos ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi šalys tarpusavio susitarimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų proceso šalims ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimus, tačiau kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas šalių tarpusavio susitarimu nebuvo išspręstas, todėl šį klausimą išsprendžia teismas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 50 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negali nuspręsti dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių ji nepatyrė. Pagal šalių taikos sutarties sąlygas, šalys susitarė pasidengti jų pačių turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ne valstybės. Pažymėtina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnis). CPK 96 ir 99 straipsniuose imperatyviai įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7(2.10)-953, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei sudaro 871,60 Lt (b. l. 36).
CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teorija, kurią atitinka ir CPK 96 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylą pabaigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės pripažįstama, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu, o esminės sąlygos, kurioms esant ši atsakovo pareiga atsiranda, yra tokios: 1) ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; 2) atsakovas nuo jų mokėjimo nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 4 dalis.); 3) atsakovas visus arba dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos Apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2072004). Ir nors šiuo atveju buvo pasisakyta dėl CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino geruoju, tačiau spręstina, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis analogiškai taikytina ir tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis. Toks šios teisės normos aiškinimas tais atvejais, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teoriją, kurios įtakoje susiformavo CPK 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir kuri įsitvirtina Lietuvos teismų praktikoje bei civilinio proceso teisės doktrinoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-343/2013).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijamą iki jam kreipiantis į teismą. Priežasties teorijos taikymas skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2004, 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-411/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-758/2007).
Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė į teismą kreipėsi būtent dėl atsakovo netinkamų veiksmų, dėl to, kad jis nevykdė tėvo pareigos ir neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas, todėl jis yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei ir iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu šioje byloje (871,60 Lt) bei su procesinių dokumentų įteikimu (15,70 Lt) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1, 4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).
CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau atsižvelgiant į teismui pateiktos taikos sutarties dalyką, pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, šalims ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo.
Nutartis dalyje dėl šalių taikos sutarties, kuria buvo nustatytas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, patvirtinimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teisėjas
nutar i a:
Patvirtinti ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-236-780/2013 tokiomis sąlygomis:
1. Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą su motina V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
2. Atsakovas A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 (tris šimtus) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. V..
3. Likusioje dalyje ieškovė ieškinio atsisako.
4. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata –galutinio sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).
5. Šalys sutaria, kad A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia advokato teisinės pagalbos ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Civilinę bylą Nr. 2-236-780/2013 nutraukti.
Grąžinti ieškovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio – 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus), sumokėto 2013-03-21 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, operacijos eilės Nr. 313020.
Priteisti iš atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 60,70 Lt (šešiasdešimt litų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Priteisti iš atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 871,60 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną litą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Nutartį dalyje dėl šalių taikos sutarties, kuria nustatytas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, patvirtinimo vykdyti skubiai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.