- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-435-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00368-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „KABELIŲ ŽUVIS“
- Ieškovas
- Varėnos rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „KABELIŲ ŽUVIS“ atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-560-308/2012 pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kabelių žuvis“, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Varėnos rajono savivaldybė ieškiniu (b.l. 2-5) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kabelių žuvis“ 39 987,35 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 34 499,04 Lt delspinigių bei nurodė, kad 2003 m. vasario 28 d. atsakovė ir Alytaus apskrities viršininkas, atstovaujamas Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos O. S., sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 24,13 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos r., (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veikla, nuomos, ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 765,19 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos r., (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veikla, nuomos. Atsakovė geranoriškai žemės nuomos mokesčio už 2007 – 2011 metus nemokėjo, pažeidė nurodytų sutarčių ir norminių teisės aktų nuostatas, todėl mokėtina priskaičiuoto nuomos mokesčio suma ir delspinigiai priteistini iš atsakovės ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi (b.l. 98-101) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kabelių žuvis“, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių išieškojimo nutraukė. Šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyta:
„Varėnos rajono savivaldybė:
1. įsipareigoja įsiskolinimu iki 2012-11-15 už nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius pagal 2003 m. vasario 28 d. žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti 42 913,52 Lt (39 987,35 Lt nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 2 926,17 Lt delspinigių);
atsisako visų ieškinio reikalavimų šioje civilinėje byloje;atsakovei UAB „Kabelių žuvis“ nesilaikant nustatyto skolos mokėjimo grafiko (laiku nemokant nustatytų sumų), Varėnos rajono savivaldybė kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesumokėtai skolos sumai.
UAB „Kabelių žuvis“:
1. įsipareigoja sumokėti 1.1. sutarties punkte nurodytą sumą dalimis per 5 metus nurodytu grafiku:
iki 2013 m. birželio 30 d. – 2 913,52 Lt;iki 2013 m. gruodžio 30 d. – 8 000 Lt;iki 2014 m. gruodžio 30 d. – 8 000 Lt;iki 2015 m. gruodžio 30 d. – 8 000 Lt;iki 2016 m. gruodžio 30 d. – 8 000 Lt;iki 2017 m. gruodžio 30 d. – 8 000 Lt;įsipareigoja skolą pervesti į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus valstybinės žemės nuomos mokesčio surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000.
Baigiamosios nuostatos:
šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti;šalys patvirtina, kad šia sutartimi išsprendžia visus ginčus šioje civilinėje byloje;šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo sąlygos, numatytos LR CK 6.983-6.986 str. ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 293-295 str.patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, kiekviena šalis padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja;šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos; taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei bei viešajam interesui: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine;šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną veiksnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus sudaryti ir įvykdyti šią taikos sutartį;šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir kaip atitinkančią jų valią priima ir pasirašo;šalys pripažįsta, kad ši taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl to viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš;nutartis įsigalioja teismui ją patvirtinus.“
Teismas minėta nutartimi priteisė valstybei iš atsakovės 322 Lt žyminio mokesčio ir 17,42Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendė, kad pašto išlaidas privalo valstybei atlyginti atsakovė, kadangi šalys kitaip nesusitarė. Taip pat teismas, remdamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, sprendė, kad žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 105) atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „Kabelių žuvis“ prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kabelių žuvis“ valstybei priteista 322 Lt žyminio mokesčio ir 17,42Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. CPK 87 straipsnis taikytinas tik tiems atvejams, kai suinteresuoto asmens pareiškimu jo sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, t. y. grąžinamas suinteresuotam asmeniui, o ne priteisiamas valstybei.Atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ne šaliai, o valstybei, reglamentuoti CPK 96 straipsnyje, tačiau šiame straipsnyje numatyti atvejai, kai civilinė byla išnagrinėjama iš esmės ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio daliai, o šiuo atveju teismas bylą nutraukė, dėl ko šis straipsnis taip pat negalėjo būti taikomas.Net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų sumokėjusi žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, išlaidų paskirstymui turėtų būti taikytinas CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, t. y. kai byla nutraukiama, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai.
Atsiliepimas
Ieškovė Varėnos rajono savivaldybė ir trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje keliamas klausimas dėl galimybės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. bylą nutraukus teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, remtis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio grąžinimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Varėnos rajono savivaldybė ir atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „Kabelių žuvis“ kilusį ginčą dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo užbaigė abipusių nuolaidų būdu 2012 m. lapkričio 15 d. sudarydamos taikos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią teismas patvirtino skundžiama 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi. Kaip galima spręsti iš ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų bei sudarytos taikos sutarties nuostatų, šalys taikos sutartyje susitarė dėl mažesnės atsakovės ieškovei mokėtinos delspinigių sumos, tačiau mokėtina žemės nuomos mokesčio suma nepasikeitė. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, susitarė ir dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sutarties 3.4 punkte numatydamos, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, kiekviena šalis padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja. Taigi šalys tarpusavio susitarimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų proceso šalims paskirstymo klausimą, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas šalių tarpusavio susitarimu nebuvo išspręstas, dėl ko pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai išsprendė skundžiamoje nutartyje.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas priteisė valstybei iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kabelių žuvis“ 25 procentus žyminio mokesčio, mokėtino už pareikštą ieškinį, priklausomai nuo šalių sudarytoje taikos sutartyje numatytos atsakovės ieškovei mokėtinos sumos – 42 913,52 Lt. Pažymėtina, kad ieškovė Varėnos rajono savivaldybė remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė skųsdama teismo nutartį teigia, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą be pagrindo rėmėsi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio grąžinimo klausimus, o taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimus. Sutikti su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje valstybei klausimą.
Atsakovė atskirajame skunde teigia, jog CPK 87 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio grąžinimo atvejus ir kitus su tuo susijusius klausimus, gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra suinteresuoto asmens pareiškimas grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, o žyminis mokestis buvo priteistas valstybei. Be to, atsakovės teigimu, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, nepagrįstai rėmėsi CPK 96 straipsnio nuostatomis, kadangi šiame straipsnyje yra reglamentuoti tik tokie bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atvejai, kai civilinė byla išnagrinėjama iš esmės, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, kai tuo tarpu nagrinėjama byla buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį ir ginčo neišsprendus iš esmės. Su šiuo atskirojo skundo argumentu sutikti taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi, apeliacinės instancijos teismo manymu, toks nepagrįstai siauras šių teisės normų aiškinimas neatitiktų įstatymų leidėjo valios bei formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog atskirajame skunde minimame CPK 87 straipsnyje yra nurodyti konkretūs žyminio mokesčio grąžinimo atvejai, numatyta, kad žyminis mokestis ar jo dalis grąžinamas suinteresuoto asmens pareiškimu ir konkrečiai nėra reglamentuotas atvejis, kai žyminis mokestis ar jo dalis priteistinas valstybės naudai, tačiau tai nereiškia, kad ši teisės norma turi būti taikoma izoliuotai nuo kitų teisės normų, tik konkrečiai joje numatytais atvejais ir tik joje numatyta apimtimi. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisės normomis negali numatyti ir sureguliuoti be išimties visų galimų situacijų, todėl nesant konkrečios teisės normos, reglamentuojančios vienokią ar kitokią situaciją, būtina CPK teisinį reglamentavimą aiškinti ir taikyti sistemiškai, siekiant išlaikyti atskirų CPK nuostatų dermę, vadovautis įstatymo ar teisės analogija.
Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo galima taikyti ir CPK 96 straipsnio nuostatų, kadangi ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, tačiau su tokia pozicija sutikti negalima. Pripažįstama, kad tais atvejais, kai byla nutraukiama šalims sudarius taikos sutartį ar atsisakius ieškinio dėl to, kad reikalavimai patenkinami geruoju, nors ir nėra priimamas sprendimas dėl bylos esmės, tačiau faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas pagal savo pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teorija, kurią atitinka ir CPK 96 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylą pabaigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės pripažįstama, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu, o esminės sąlygos, kurioms esant ši atsakovo pareiga atsiranda, yra tokios: 1) ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; 2) atsakovas nuo jų mokėjimo nėra atleistas (CPK 96 str. 4 d.); 3) atsakovas visus arba dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2072004). Ir nors šiuo atveju buvo pasisakyta dėl CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino geruoju, tačiau spręstina, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis analogiškai taikytina ir tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis. Toks šios teisės normos aiškinimas tais atvejais, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teoriją, kurios įtakoje susiformavo CPK 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir kuri įsitvirtina Lietuvos teismų praktikoje bei civilinio proceso teisės doktrinoje. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė į teismą kreipėsi būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl atsakovė yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų, atlyginimą valstybei, nuo kurių ieškovė yra atleista.
Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo šalims sudarius taikos sutartį, taip pat 96 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė turi sumokėti tik 25 procentus mokėtino žyminio mokesčio, kadangi civiliniame procese galioja šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), o CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta žyminio mokesčio lengvata taip pat turi būti taikoma ir atsakovei.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo remtis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi šis punktas reglamentuoja žyminio mokesčio grąžinimą tais atvejais, kai byla nutraukiam dėl to, jog ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti. Nagrinėjamu atveju byla nutraukta šalims sudarius taikos sutartį, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.