- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA-1927-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04401-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- G. P., P. J., R. P.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. P., P. J., R. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir atsakovas, Inspekcijos departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2D-18851 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymą iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Inspekcijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl statybos darbų įvertinimo adresu: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra žemės sklypo ir pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Pareiškėjui bei bendrasavininkams (P. J. ir R. P.) priklausančiame žemės sklype stovi ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Bendrasavininkų žemės sklypas šiaurės vakarų dalyje ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, turinčiu 0,0907 ha bendrą plotą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Vienas iš G. P. priklausančių pastatų yra pastatytas žymiai arčiau nuo pareiškėjui ir bendrasavininkams priklausančio žemės sklypo ribos nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. Tačiau VĮ „Registrų centras“ duomenų banke nėra jokių duomenų, kad G. P. priklausančiame žemės sklype būtų įregistruoti kokie nors statiniai. Pareiškėjo prašymu 2021 m. liepos 13 d. antstolis I. G. užfiksavo ir surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-21-2780, kuriame užfiksavo statinius, esančius trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype, kurie pastatyti netoli pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo.
4. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui pateikė prašymą įvertinti žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statinio statybos teisėtumą (toliau – ir Prašymas). Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr.2D-18851 (toliau – ir Sprendimas) nurodė, kad Departamentas nustatė, kad pastatas žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas iki 1994 metų. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, minėtų darbų nenagrinės, kadangi nuo jų atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų.
5. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo šiuo atveju pagrindo konstatuoti, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų. Statinys nėra registruotas nekilnojamojo turto registre ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 punkto nuostatas, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Neteisėta statyba, anot pareiškėjo, negali tapti teisėta vien dėl to, kad 10 metų niekas nesiėmė priemonių teisės pažeidimo pašalinimui, priešingas aiškinimas nesuderinamas su esminiu ir universaliuoju civilinės teisės principu – iš neteisės teisė neatsiranda (exinjuria jus non oritur). Jeigu asmuo naudojasi statybos objektu ar jo dalimi, pažeisdamas imperatyviąsias Statybos įstatymo nuostatas, tai toks naudojimas yra neteisėtas, vykdomas savo rizika ir neturi teisinės apsaugos. Nuosavybės teisė negali atsirasti neteisėto akto ir (ar) sandorio pagrindu. Ir nesvarbu kiek metų praėjo nuo neteisėto statinio statybos pradžios, nes net ir po dešimties ar dvidešimties metų neteisėtas statinys nėra ir negali būti laikomas, taip pat negali tapti teisėtu.
6. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovo argumentai, kad statinys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti. 2021 m. liepos 28 d. raštu trečiasis suinteresuotas asmuo G. P., atsakydamas į pareiškėjo prašymą, informavo, kad statyba yra vykdoma laikantis galiojančių teisės aktų, pagal patvirtintą statinio projektą, turint visus statybą leidžiančius dokumentus. Šiuo metu statyba nėra užbaigta, todėl oficialiame valstybės registre minėtas statinys nėra įregistruotas. Atsakovas, atlikdamas administracinio tyrimo procedūrą, nevertino ir aplinkybės, jog pareiškėjo prašyme minimas pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Atsakovas nevertino, ar nagrinėjamu atveju nėra pažeistas viešasis interesas. Vien atsakovo nurodytas argumentas, kad nėra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, pasak pareiškėjo, nėra šiuo atveju pakankamas motyvas pagrįsti teisės aktuose įtvirtintos išimties netaikymą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teigė, kad trečiojo asmens žemės sklype statinys ne tik pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, tačiau arčiau trijų metrų pareiškėjo bei bendraturčių nuosavybės teise valdomo gretimo žemės sklypo ribos, nei pareiškėjas, nei bendraturčiai nėra davę trečiajam suinteresuotam asmeniui raštiško sutikimo nesilaikyti reglamentuojamo atstumo, o tai sudaro pagrindą laikyti, kad statinys pastatytas pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas kvalifikuoti statinio statybą neteisėta, tačiau atsakovas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
8. Pareiškėjas pažymėjo, jog akivaizdu, kad pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas nei anksčiau, nei dabar išduotas nebuvo. Pastato statybos tebevyksta, statyba nėra užbaigta. Todėl gali būti, kad statybos darbai galėjo būti vykdyti ir 2017 m. ir tebevykdomi dabar, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir padaryta išvada, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.
9. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Inspekcija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pažymėjo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojekto“ matyti, jog statinys-pastatas, žemės sklype, pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d., o pareiškėjas priešingų duomenų nepateikė. Nustačiusi, kad statinys žemės sklype pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, Inspekcija pagrįstai nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, tai išdėstydama skundžiamame sprendime.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis, juridinis faktas, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įregistruotas tik nuo 2018 m. spalio 1 d., t. y. iki statinio pastatymo. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija skundžiamame sprendime nurodė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį, kuri taip pat reiškia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti šioje normoje numatytas išimtis.
12. Inspekcijos nuomone, teisės aktuose nustatytais terminais siekiama užtikrinti operatyvų galbūt pažeistų teisių gynimą, kartu ir teisinį stabilumą, todėl, praėjus tam tikram įstatyme įtvirtintam terminui, Inspekcija nebeturi pareigos dėl skunde nurodytų aplinkybių pradėti tyrimo procedūros, nes tai neproporcingai išplėtų Inspekcijos pareigas vykdyti jai priskirtinas funkcijas.
Šalies argumentai
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. P. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis statybą leidžiantį dokumentą turi, jokių pažeidimų nepadarė, o atsižvelgdamas į skundžiamo Sprendimo turinį, pareiškėjas privalėjo pateikti teismui objektyvius įrodymus, paneigiančius Inspekcijos išvadą, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, tačiau tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė.
15. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jeigu pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį nėra teisinių prielaidų nagrinėti skundą, tai ir reiškia, kad skunde nurodomų tariamų pažeidimų nagrinėjimas iš esmės yra negalimas. Šiuo atveju Inspekcija kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir iš jo gavo namų valdos žemės sklypo ribų planą, iš kurio matyti, jog statinys-pastatas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Skundžiamame Inspekcijos sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktų reikalavimai, pateiktas jų vertinimas bei taikymas nagrinėjamoje situacijoje.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog juridinis faktas, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įregistruotas tik nuo 2018 m. spalio 1 d. Tuo tarpu iš minėto namų valdos žemės sklypo ribų plano yra matyti, jog statinys-pastatas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Akivaizdu, kad atliekant skundžiamus statybos darbus, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija (jų apsaugos zona) minėtame žemės sklype net nebuvo nustatyta, todėl viešasis interesas negalėjo būti pažeistas. Pareiškėjas skunde teismui tik abstrakčiai nurodo, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), tačiau niekaip nepagrindžia, kuo konkrečiai šiuo atveju pasireiškia tariamas viešojo intereso pažeidimas.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog žemės sklypas, kuris yra gretimas trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypui, yra bendroji dalinė nuosavybė, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas jokių teisių į būtent tą gretimo žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypu, neturi. Itin ilgą laiką žemės sklypo, kuris yra gretimas trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypui, bendraturčiai nereiškė trečiajam suinteresuotajam asmeniui jokių pretenzijų, o dalis tų bendraturčių jokių pretenzijų nereiškia ir šiuo metu. Mano, kad šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas Inspekcijai formalius skundus praėjus keliasdešimt metų po statybos darbų atlikimo, veikia turėdamas savų neskaidrių tikslų ir piktnaudžiaudamas procesu.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
19.1. Pareiškėjas A. J., tretieji suinteresuoti asmenys P. J., R. P. yra bendrasavininkai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1145 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
19.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui pateikė prašymą įvertinti žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statinio statybos teisėtumą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuris, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), yra pastatytas, tačiau VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruotas statinys. Viešai prieinamuose registruose nėra jokių duomenų, kad būtų išduotas minimame žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas Prašyme prašė įvertinti žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio statybos teisėtumą ir imtis priemonių neteisėtos statybos padarinių pašalinimui. Taip pat pažymėjo, kad minėtas statinys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nesilaikant imperatyviųjų normatyvinių statybos techninio dokumento reikalavimų, reglamentuojančių statomų statinių atstumus iki gretimų sklypų ribų.
19.3. Atsakovas Inspekcijos Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr.2D-18851 nurodė, kad dėl pareiškėjo pranešime minimo statinio Departamentas nustatė, kad pastatas, esantis žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas iki 1994 metų, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, minėtų darbų nenagrinės, kadangi nuo jų atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų.
19.4. Pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu argumentuoja tuo, kad atsakovo argumentai, kad statinys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra pastatytas daugiau nei prieš 10 metų yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti; šiuo metu statyba nėra užbaigta, todėl oficialiame valstybės registre minėtas statinys nėra įregistruotas; atsakovas visiškai nevertino aplinkybės, jog pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Atsakovas su pareiškėjo argumentais nesutinka, nurodo, kad nustačiusi, kad statinys žemės sklype pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, Inspekcija pagrįstai nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nustatęs, kad statinys, esantis žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d., t. y. prieš daugiau nei 10 metų, konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo įvertinti žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), esančio statinio statybos teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti 2021 m. liepos 13 d. antstolio I. G. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-21-2780 ir matininko J. I. (J. I.) 2021 m. liepos 13 d. parengtas Objektų koordinavimo planas M1:500, 2021 m. spalio 14 d. aiškinamasis raštas įrodo statinių buvimo faktą, tačiau ne jų pastatymo datą ar šuo metu vykdomus statybos darbus. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo išvadą, kad statybos darbai atlikti anksčiau nei prieš 10 metų, ar įrodymų, patvirtinančių, šiuo metu vykdomų statybos darbų faktą.
21. Teismas akcentavo, kad žemės sklypas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įregistruotas nuo 2018 m. spalio 1 d., t. y. po statinio pastatymo (2021 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Kadangi statinys trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d., todėl viešasis interesas šiuo aspektu negali būti pažeistas. Teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai netaikė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatytos išimties dėl viešojo intereso gynimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Todėl teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl viešojo intereso gynimo turėtų kreiptis į prokuratūrą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams, pažymėjo, kad Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Atsakovo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
III.
23. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjo nuomone, atsakovas išsamiai neištyrė ir neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių dėl galimos savavališkos statybos, nevertino ir nepasisakė dėl prašymo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, t. y., kad pareiškėjo prašyme nurodytas galimai neteisėtas statinys yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), netinkamai atliko administracinio tyrimo procedūrą dėl galimos savavališkos statybos patikrinimo, o tik formaliai pateikė pareiškėjui teisės aktų reikalavimų neatitinkantį, neargumentuotą, formalų skundžiamą atsakymą.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atsisakymas atlikti statinio statybos teisėtumo vertinimą grindžiama viena vienintele formalia aplinkybe dėl statinio statybos užbaigimo daugiau nei prieš 10 metų, kurią patvirtinta žemės sklypo ribų planas, kuriame galimai pavaizduotas ir statinio kontūras. Teismas nagrinėjamu atveju nevertino kitų oficialių rašytinių įrodymų, esančių nagrinėjamoje byloje.
26. Pareiškėjas pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyveninimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Teismas nevertino, kad žemės sklypas ir jame pastatytas neįregistruotas statinys yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje, nevertino, ar nagrinėjamu atveju nėra pažeistas viešasis interesas. Todėl pareiškėjas mano, kad jo byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina statinio statybos neteisėtumą.
27. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie realiai statinio statybų užbaigimą patvirtinančių dokumentų. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja realus pagrindas atsakovui jo kompetencijos ribose atlikti statinio statybos teisėtumo įvertinimą. Pareiškėjo nuomone, formalus statybų senaties termino nurodymas nėra ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu atisakyti atlikti statinio statybos teisėtumo vertinimą.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Inspekcijos Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus į bylai reikšmingas aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
30. Inspekcija teigia, kad pagal jai teisės aktais priskirtą kompetenciją, ji atliko tyrimą ir išnagrinėjusi surinktą informaciją skundžiamame sprendime išsamiai paaiškino nustatytas aplinkybes susijusias statiniu, kurio teisėtumą pareiškėjas prašė įvertinti ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, priėmė sprendimą prašymo nenagrinėti, nes ginčo statinys pastatytas daugiau nei prieš 10 metų. Taigi, Inspekcijos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, bei pagrįstas teisės aktais, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
31. Atsakovas laikosi pozicijos, jog skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus, sprendime išdėstyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais dokumentais bei teisiniu reglamentavimu vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Sprendimas priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, neviršijant Inspekcijos kompetencijos, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
32. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų nebuvimo, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos nebuvimo ar statinio kadastrinių matavimų neatlikimo, jų neįregistravimo, nesusiję su ginčo dalyku. Kadangi, Inspekcija pagal byloje surinktus duomenis nustatė, kad statinys pastatytas daugiau kaip prieš 10 metų, statybos užbaigimo dokumentas ar to statinio registravimas nebūtini.
33. Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas pažeistas nebuvo, nes ginčo statinys pastatytas anksčiau nei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje atsirado išrašas, kad žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Nustačius šį faktą, Inspekcijai nebuvo pagrindo taikyti Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje numatytas išimtis.
Atsiliepimas
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo tinkamai išnagrinėti teismui pateikti dokumentai. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo minimas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei matininko parengtas objektų koordinavimo planas bei aiškinamasis raštas patvirtina tai, jog šiuo atveju nagrinėjama situacija dėl realiai egzistuojančio statinio.
36. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir išsamus, nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški teisiniai pagrindai, išsami teisės aktų nuostatų bazė bei nuoseklūs teismo motyvai nulėmę tokio sprendimo priėmimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo priimtą sprendimą keisti arba naikinti.
Atsiliepimas
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis yra vienas iš greta esančio žemės sklypo bendrasavininkų, kuris ne vienerius metus su pareiškėju aptaria galimas jiems priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygas ir kol kas nėra pasirašyta jokių minėtą tvarką fiksuojančių susitarimų, todėl teigti, kad apeliaciniame skunde paminėta gretimo žemės sklypo dalis pažeidžia išimtinai tik pareiškėjo interesus nėra pagrindo.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo jam iš pareiškėjo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad dalis apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktame pareiškėjo skunde. Prie apeliacinio skundo pareiškėjas taip pat pridėjo įrodymų, kurie, anot trečiojo suinteresuoto asmens, turėjo būti nagrinėtini pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių motyvų, kodėl tuos įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui. Kadangi pareiškėjas siekia bylos nagrinėjimo pratęsimo pirmosios instancijos teisme, šie argumentai neturėtų būti vertintini.
Žemesnės instancijos teismas
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, ir kad šiuo atveju Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas argumentų dėl statinio kadastrinių matavimo ar statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų nebuvimo, pirmosios instancijos instancijos teismui pateiktame skunde nebuvo nurodęs, todėl šie argumentai yra nevertintini. Iš žemės sklypo plano, kuriame jau 1994 m. lapkričio 10 d. buvo pažymėtas pastatytas statinys, yra akivaizdu, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.
Atsiliepimas
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjui buvo žinomos visos aplinkybės, lėmusios tokio sprendimo priėmimą, pareiškėjas suprato visuomeninių santykių esmę ir pasekmes, pareiškėjui nebuvo apribotos teisės kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėjas deklaratyviai pamini VAĮ reikalavimus, ir su jais susijusią teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos sprendimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, kad sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus. Jokių šias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2D-18851 pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą iš naujo pagrįstumo.
44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Inspekcijos Departamentas, nustatęs, jog statinio statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, nesant duomenų, kad dėl statinio statybos teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ar kad būtų pažeidžiamas viešasis interesas, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti statinio statybos darbų teisėtumą.
45. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) atsakovas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių dėl galimos savavališkos statybos; 2) atsakovas ir teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo statinys yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje); 3) teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas tinkamai atliko administracinę procedūrą dėl galimos savavališkos statybos patikrinimo ir priėmė sprendimą, kuris atitinka VAĮ reikalavimus; 4) atsakovas ir teismas neįvertino, ar ginčo statinys nepažeidžia viešojo intereso; 5) teismas ignoravo pareiškėjo byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.
46. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 d.). nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: administracinės procedūros, kurioje priimtas aktas yra ginčijamas, vykdymo metu galiojusios redakcijos Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalies 1-12 punktuose įtvirtinta statybos valstybinės priežiūros apimtis, į kuria patenka ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ir pranešimų nagrinėjimą, 4-6 dalyse aptarti skundų ir pranešimų dėl statybos proceso atskiruose etapuose priimamų aktų (statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų administracinių sprendimų teisėtumo, statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų teisėtumo) nenagrinėjimo atvejai, o 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Ši įstatymo nuostata realizuota Inspekcijos viršininko 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtinus Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisykles (toliau – ir Taisyklės), be kita ko, nustato, kad prašymai ir skundai nenagrinėjami: Viešojo administravimo įstatymo, Priežiūros įstatymo, LRV taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais; kai skundai pateikti dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 30 punkte; jeigu suėję jų padavimo terminai, numatyti Priežiūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme ar kituose teisės aktuose. Prašymo nenagrinėjimui pakanka bent vieno teisės aktuose numatyto pagrindo (Taisyklių 29 p.); atsakymai į prašymus, skundus parengiami, atsižvelgus į jų turinį pagal Viešojo administravimo įstatyme, LRV taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles (Taisyklių 34 p.); atsakymai į prašymus, skundus parengiami, pasirašomi ir pateikiami tokia forma ir būdu, kokie numatyti Viešojo administravimo įstatyme, Priežiūros įstatyme, LRV taisyklėse ir kituose teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai, esant galimybei, asmuo pageidauja atsakymą gauti kitu būdu. Jei nėra jokių asmens kontaktinių duomenų, atsakymas nerengiamas, o kreipimosi nagrinėjimo rezultatai aprašomi uždarant užduotį (Taisyklių 35 p.); įgaliojimus pasirašyti Inspekcijoje rengiamus dokumentus suteikia Inspekcijos viršininkas (kiek to nereglamentuoja kiti teisės aktai) (Taisyklių 36 p.); atsakymai rengiami ir saugomi, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, ir kitų teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 37 p.); administraciniai sprendimai ir kiti dokumentai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatyme, jį įgyvendinančiuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, juose nurodoma apskundimo tvarka. Dokumentai įteikiami teisės aktuose nurodytiems asmenims (Taisyklių 38 p.).
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aptarto reguliavimo kontekste įvertinęs ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl Inspekcijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2D-18851 teisėtumo ir pagrįstumo: priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtas įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ar aplinkybių, kurių teismas neįvertino.
48. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadas, su kuriomis pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas: pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: nesant duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjo Inspekcijai teiktame dokumente, įvardintame prašymu, nurodyti statybos darbai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, Inspekcija, taip pat nenustačiusi, kad dėl šios statybos teisėtumo teisėsaugos institucijose yra atliekamas tyrimas arba kad yra pažeistas viešasis interesas, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, ginčijamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą; aplinkybė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, savaime nėra pagrindas įtarti viešojo intereso pažeidimą: viena vertus, kaip ir nurodo Inspekcija, Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, yra vėlesnis (2018 m.) nei statybos darbai dėl, kurių yra kreiptasi į Inspekciją; kita vertus, argumentai, kad tokio pobūdžio statyba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra galima ar kad kitaip savaime pažeidžia viešąjį interesą, nebuvo ir nurodyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
50. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo išsakytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą, todėl pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neįvairiapusiškai išnagrinėjo bylą, nėra.
51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.