- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-1759-331/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04401-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- G. P., P. J., R. P.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Violetos Petkevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. P., P. J., R. P. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Inspekcijos Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr.2D-18851 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl statybos darbų įvertinimo adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Inspekcijos Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr.2D-18851, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.
2.1. Skunde paaiškino, kad pareiškėjas yra žemės sklypo ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Pareiškėjui bei bendrasavininkams (P. J., R. P.) priklausančiame žemės sklype stovi ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Bendrasavininkų žemės sklypas šiaurės vakarų dalyje ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, turinčiu 0,0907 ha bendrą plotą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Vienas iš G. P. priklausančių pastatų, yra pastatytas žymiai arčiau nuo pareiškėjui ir bendrasavininkams priklausančio žemės sklypo ribos nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. Tačiau VĮ „Registrų centras“ duomenų banke nėra jokių duomenų, kad G. P. priklausančiame žemės sklype būtų įregistruoti kokie nors statiniai. Pareiškėjo prašymu 2021 m. liepos 13 d. antstolis I. G. užfiksavo ir surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-21-2780, kuriame užfiksavo statinius, esančius trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype, kurie pastatyti netoli pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo.
2.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui pateikė prašymą įvertinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančio statinio statybos teisėtumą (toliau – ir Prašymas). Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr.2D-18851 (toliau – ir Sprendimas) nurodė, kad Departamentas nustatė, kad pastatas žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pastatytas iki 1994 metų. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, minėtų darbų nenagrinės, kadangi nuo jų atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų.
2.3. Pažymi, kad atsakovas iš viso neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų. Statinys nėra registruotas nekilnojamojo turto registre ir nėra jokių duomenų, kad jam iš viso būtų išduotas statybas leidžiantis dokumentas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkto nuostatas, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Neteisėta statyba negali tapti teisėta vien dėl to, kad 10 metų niekas nesiėmė priemonių teisės pažeidimo pašalinimui, priešingas aiškinimas nesuderinamas su esminiu ir universaliuoju civilinės teisės principu - iš neteisės teisė neatsiranda (exinjuria jus non oritur). Jeigu asmuo naudojasi statybos objektu ar jo dalimi pažeisdamas imperatyviąsias Statybos įstatymo nuostatas, tai toks naudojimas yra neteisėtas, vykdomas savo rizika ir neturi teisinės apsaugos. Nuosavybės teisė negali atsirasti neteisėto akto ir (ar) sandorio pagrindu. Ir nesvarbu kiek metų praėjo nuo neteisėto statinio statybos pradžios, nes net ir po dešimties ar dvidešimties metų neteisėtas statinys nėra ir negali būti laikomas, taip pat negali tapti teisėtu.
2.4. Atsakovo argumentai, kad statinys (duomenys neskelbtini) yra pastatytas daugiau nei prieš 10 metų yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti. 2021 m. liepos 28 d. raštu trečiasis suinteresuotas asmuo G. P., atsakydamas į pareiškėjo prašymą, informavo, kad statyba yra vykdoma laikantis galiojančių teisės aktų, pagal patvirtintą statinio projektą turint visus statybą leidžiančius dokumentus. Šiuo metu statyba nėra užbaigta, todėl oficialiame valstybės registre minėtas statinys nėra įregistruotas.
2.5. Teigia, kad atsakovas, atlikdamas administracinio tyrimo procedūrą visiškai nevertino ir aplinkybės, jog pareiškėjo prašyme minimas pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Atsakovas nevertino, ar nagrinėjamu atveju nėra pažeistas viešasis interesas. Vien atsakovo nurodytas argumentas, kad nėra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, šiuo atveju nėra pakankamas motyvas pagrįsti teisės aktuose įtvirtintos išimties netaikymą.
2.6. Pareiškėjo teigimu, trečiojo asmens žemės sklype statinys ne tik pastatytas neturint statybas leidžiančio dokumento, tačiau arčiau trijų metrų pareiškėjo bei bendraturčių nuosavybės teise valdomo gretimo žemės sklypo ribos ir nei pareiškėjas, nei bendraturčiai nėra davę trečiajam suinteresuotam asmeniui raštiško sutikimo nesilaikyti reglamentuojamo atstumo, o tai sudaro pagrindą laikyti, kad statinys pastatytas, pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas kvalifikuoti statinio statybą neteisėta. Atsakovas šių aplinkybių visiškai netyrė ir nevertino.
2.7. Pažymi, jog akivaizdu, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas nei anksčiau, nei dabar išduotas nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pastato statybos tebevyksta, statyba nėra pabaigta. Todėl gali būti, kad statybos darbai galėjo būti vykdyti ir 2017 m. ir tebevykdomi dabar, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir padaryta išvada, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.
2.8. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
3.1. Pažymi, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojekto“ matyti, jog statinys-pastatas, žemės sklype, pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas priešingų duomenų nepateikia. Nustačiusi, kad statinys žemės sklype pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, Inspekcija pagrįstai nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, tai išdėstydama skundžiamame sprendime.
3.2. Atkreipė dėmesį, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis juridinis faktas, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įregistruotas tik nuo 2018 m. spalio 1 d., t. y. iki statinio pastatymo. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija skundžiamame sprendime nurodė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį, kuri taip pat reiškia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti šioje normoje numatytas išimtis.
3.3. Inspekcijos nuomone, teisės aktuose nustatytais terminais siekiama užtikrinti operatyvų galbūt pažeistų teisių gynimą, kartu ir teisinį stabilumą, todėl praėjus tam tikram įstatyme įtvirtintam terminui Inspekcija nebeturi pareigos dėl skunde nurodytų aplinkybių pradėti tyrimo procedūros, nes tai neproporcingai išplėstų Inspekcijos pareigas vykdyti jai paskirtas funkcijas.
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. P. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo statybą leidžiantį dokumentą turi, jokių pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į skundžiamo Sprendimo turinį, pareiškėjas privalėjo pateikti teismui objektyvius įrodymus, kurie paneigtų Inspekcijos išvadą - kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Tuo tarpu tokių įrodymų pareiškėjas apskritai nepateikė.
Šalies argumentai
4.1. Teigia, kad jei pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį nėra teisinių prielaidų nagrinėti skundą, tai ir reiškia, kad skunde nurodomų tariamų pažeidimų nagrinėjimas iš esmės yra negalimas. Šiuo atveju Inspekcija kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, ir iš jo gavo namų valdos žemės sklypo ribų planą, iš kurio matyti, jog statinys-pastatas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d.. Skundžiamame Inspekcijos sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktų reikalavimai, pateiktas jų vertinimas bei taikymas nagrinėjamoje situacijoje.
4.2. Pažymi, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog juridinis faktas, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įregistruotas tik nuo 2018 m. spalio 1 d. Tuo tarpu iš minėto namų valdos žemės sklypo ribų plano yra matyti, jog statinys-pastatas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Akivaizdu, kad atliekant skundžiamus statybos darbus nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija (jų apsaugos zona) minėtame žemės sklype net nebuvo nustatyta, todėl akivaizdu ir tai, kad joks viešasis interesas negalėjo būti pažeistas. Pareiškėjas skunde teismui tik abstrakčiai nurodo, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), tačiau niekaip nepagrindžia, kuo konkrečiai šiuo atveju pasireiškia tariamas viešojo intereso pažeidimas.
4.3. Žemės sklypas, kuris yra gretimas trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypui, yra bendroji dalinė nuosavybė, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas jokių teisių į būtent tą gretimo žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypu, neturi. Itin ilgą laiką žemės sklypo, kuris yra gretimas trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypui, bendraturčiai nereiškė trečiajam suinteresuotajam asmeniui jokių pretenzijų, o dalis tų bendraturčių jokių pretenzijų nereiškia ir šiuo metu. Mano, kad šiuo atveju pareiškėjas, rašinėdamas Inspekcijai formalius skundus praėjus keliasdešimt metų po statybos darbų atlikimo, veikia turėdamas savų neskaidrių tikslų, ir paprasčiausiai piktnaudžiauja.
Atsiliepimas
4.4. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, paaiškino, kad turi 1990 m. išduotą statybos leidimą, namo statybą yra užbaigęs iki 1994 metų, tuo tarpu pareiškėjas yra užvedęs bendrosios kompetencijos teisme civilinę bylą dėl statinio nugriovimo, tačiau apie šiuos faktus nutyli.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys P. J., R. P. nedalyvavo, atsiliepimo į skundą nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr.2D-18851, kuriuo nenagrinėtas pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.
7. Nustatyta, kad pareiškėjas A. J., tretieji suinteresuoti asmenys P. J., R. P. yra bendrasavininkai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1145 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
7.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui pateikė prašymą įvertinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančio statinio statybos teisėtumą (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), yra pastatytas, tačiau VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruotas statinys. Viešai prieinamuose registruose nėra jokių duomenų, kad būtų išduotas minimame žemės sklype statybas leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas Prašyme prašė įvertinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio statybos teisėtumą ir imtis priemonių neteisėtos statybos
padarinių pašalinimui. Taip pat pažymėjo, kad minėtas statinys, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nesilaikant imperatyviųjų normatyvinių statybos techninio dokumento reikalavimų, reglamentuojančių statomų statinių atstumus iki gretimų sklypų ribų.
7.2. Atsakovas Inspekcijos Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr.2D-18851 nurodė, kad dėl pareiškėjo pranešime minimo statinio Departamentas nustatė, kad pastatas žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pastatytas iki 1994 metų, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, minėtų darbų nenagrinės, kadangi nuo jų atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų.
8. Pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu argumentuoja tuo, kad atsakovo argumentai, kad statinys (duomenys neskelbtini) yra pastatytas daugiau nei prieš 10 metų yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti; šiuo metu statyba nėra užbaigta, todėl oficialiame valstybės registre minėtas statinys nėra įregistruotas; atsakovas visiškai nevertino aplinkybės, jog pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.
9. Atsakovas su pareiškėjos argumentais nesutinka, nurodo, kad nustačiusi, kad statinys žemės sklype pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, Inspekcija pagrįstai nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, tai išdėstydama skundžiamame sprendime.
10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 30 d.) (toliau – ir Taisyklės).
10.1. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
10.2. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
10.3. Taisyklėse, nustatančiose asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką, nustatyta, kad prašymai ir skundai nenagrinėjami: Viešojo administravimo įstatymo, Priežiūros įstatymo, LRV taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais (29.1. papunktis); jeigu suėję jų padavimo terminai, numatyti Priežiūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme ar kituose teisės aktuose (29.3. papunktis).
12. Taigi, Inspekcijos surinkti duomenys patvirtina, kad statinys žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d.
13. Statybos darbų atlikimo anksčiau nei prieš 10 metų faktas (išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas) yra pagrindas Inspekcijai nenagrinėti skundų ir pranešimų dėl tokios statybos teisėtumo (Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs, kad statybos darbai atlikti anksčiau nei prieš 10 metų, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo įvertinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančio statinio statybos teisėtumą.
14. Teismas pažymi, kad pareiškėjo į bylą pateikti 2021 m. liepos13 d. antstolio I. G. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-21-2780, matininko J. I. (J. I.) 2021 m. liepos 13 d. parengtas Objektų koordinavimo planas M1:500, 2021 m. spalio 14 d. aiškinamasis raštas įrodo statinių buvimo faktą, tačiau ne jų pastatymo datą ar šuo metu vykdomus statybos darbus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo išvadą, kad statybos darbai atlikti anksčiau nei prieš 10 metų, ar įrodymų, patvirtinančių, šiuo metu vykdomų statybos darbų faktą.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).
16. Pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu, be kita ko, argumentuoja ir tuo, kad atsakovas nevertino, ar nagrinėjamu atveju nėra pažeistas viešasis interesas, kurio pažeidimą sieja su tuo, kad pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Teismas pažymi, kad žemės sklypas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įregistruotas nuo 2018 m. spalio 1 d., t. y. po statinio pastatymo (2021 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Kaip minėta anksčiau, statinys trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d., todėl viešasis interesas šiuo aspektu negali būti pažeistas. Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai netaikė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatytos išimties dėl viešojo intereso gynimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Todėl dėl viešojo intereso gynimo pareiškėjas turėtų kreiptis į prokuratūrą.
17. Teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atstumais tarp trečiojo suinteresuoto asmens G. P. žemės sklype pastatyto pastato ir pareiškėjo bei kitų bendrasavininkų žemės sklypo ribos, nes jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Šiuo atveju nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Inspekcijos sprendimo nenagrinėti pareiškėjo Prašymą teisėtumas ir pagrįstumas.
18. Vertinant skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimams, teismas pažymi, kad VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
20. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog ginčo sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Atsakovo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus.
21. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes. Tuo remiantis nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl Inspekcijos Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr.2D-18851 yra teisėtas ir pagrįstas, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
22. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.