- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-277-255/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12913-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Petras Remeika
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-255/2019
Teisėjas E. Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12913-2019-1
2019 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Baškienės ir Daliaus Jocio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiosios D. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2019-03-29 iki 2019-03-31 laikas (dvi dienos). Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo R. Š. priteista 30,52 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 29 d., apie 19.10 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei D. G. į veidą, sugriebęs jai už plaukų bei įvairių kūno vietų tampė ją ant kambario grindų. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniajame antakyje, kairiajame žaste, dilbyje, plaštakose, dešiniajame riešo sąnaryje, nugaroje, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu ir patikslintu apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas nurodo, jog pati sugyventinė D. G. teisme duodama parodymus patvirtino, jog jis, R. Š., jokio smurto prieš ją nevartojo, o visi jai nustatyti sužalojimai atsirado tuomet, kai ji, būdama neblaivi, griuvinėjo ir atsitrenkdavo į įvairius daiktus. Apeliantas pažymi, jog prieš sugyventinę nevartojo nei fizinio, nei psichologinio smurto, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. G., vartoja alkoholį dėl to, kad jis, R. Š., sistemingai prieš ją vartoja psichologinį smurtą, todėl tapo visiškai nuo jo priklausoma tiek psichologiškai, tiek materialiai, yra niekuo nepagrįsta. Taip pat apeliantas nurodo, jog jo sugyventinė kaimynei R. J. guosdavosi dėl neva patiriamo smurto tik todėl, kad gautų iš jos alkoholio ir toliau galėtų girtauti. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta pareigūno Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje dalyvaujant jos vaikams, t. y. D. G. ir E. B., todėl mano, jog būtent vaikai padarė jo sugyventinei psichologinį spaudimą ir privertė apkalbėti jį. Todėl, apelianto manymu, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kelia abejonių dėl jų objektyvumo. Taip pat, apelianto nuomone, pagrįstų abejonių kelia ir medicinos specialisto išvada, kurioje nėra užfiksuota, jog nukentėjusiajai būtų išpešti plaukai, nors teismo nuosprendyje nurodoma, jog jis, R. Š., paėmęs D. G. už plaukų, tampė ją ant grindų.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. G. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį panaikinti ir R. Š. išteisinti. Apeliantė nurodo, jog jos sugyventinis R. Š. prieš ją nesmurtavo, jos nemušė ir už plaukų suėmęs po grindis netampė. Pažymi, jog apkalbėjo savo sugyventinį kaimynei R. J., su kuria girtavo, nes norėjo, jog ji atneštų dar alkoholio. Apeliantė nurodo, jog pati kelis kartus griuvo, kai bandė įlipti į lovą, o sužalojimas galvoje atsirado tuomet, kai ji ėjo nusipirkti alaus ir nugriuvo laiptinėje. Apeliantė pažymi, jog apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog sugyventinis R. Š. prieš ją smurto nevartojo, o sužalojimus patyrė ji pati krisdama ir atsirenkdama į įvairius daiktus, tačiau nei tyrėja, nei teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat apeliantė nurodo, jog su R. Š. gyvena šešerius metus, anksčiau policija dėl smurto niekada į butą nebuvo kviečiama.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinių skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
9. Baudžiamajame procese įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Kaip ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje, įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, įvertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir padarė teisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą, jog R. Š. tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. jis 2019 m. kovo 29 d., apie 19.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei D. G. į veidą, sugriebęs jai už plaukų bei įvairių kūno vietų tampė ją ant kambario grindų, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešiniajame antakyje, kairiajame žaste, dilbyje, plaštakose, dešiniajame riešo sąnaryje, nugaroje, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje.
11. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje buvo apklaustas pats kaltinamasis ir nukentėjusioji, tiesiogiai nedalyvavę konflikte ir nematę paties įvykio, tačiau turintys tam tikrų duomenų apie įvykį, liudytojai, ištirti visi į bylą surinkti įrodymai. Ir nors nuteistasis R. Š. ir nukentėjusioji D. G. teisiamajame posėdyje neigė, jog R. Š. vartojo smurtą prieš D. G., tačiau kitų teisme apklaustų liudytojų – D. G. (b. l. 18–19, t. 1), R. J. (b. l. 19–20, t. 1), kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų R. M. ir E. B. parodymai (b. l. 20–21, t. 1), pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto eksperto A. J. parodymai (b. l. 21–22, t. 1) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 1–4, t. 1), asmens apžiūros protokolai su fotolentelėmis (b. l. 11–15, 45–57, t. 1), daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai tiek iš įvykio vietos, tiek iš ligoninės (b. l. 93–95, 100–103, t. 1), ir teisme ištirta specialisto išvada Nr. G147/2019(01), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai D. G. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30, t. 1), neabejotinai patvirtina R. Š. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie įstatymo nustatyta tvarka surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, leidžia padaryti neginčijamą ir vienareikšmę išvadą, kad nuteistasis R. Š. smurtavo prieš savo sugyventinę D. G. ir taip nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pateikta versija, jog jis nevartojo jokio smurto prieš savo sugyventinę D. G., byloje surinktais įrodymais yra paneigta ir laikytina gynybine, kuria R. Š. tik siekia išvengti jam gresiančios realios baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši gynybinė R. Š. versija yra paneigta visais į bylą surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padaryta išvada, jog jo sugyventinė D. G. vartoja alkoholį dėl to, kad jis, R. Š., sistemingai prieš ją vartoja psichologinį smurtą, todėl yra visiškai nuo jo priklausoma tiek psichologiškai, tiek materialiai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. G. psichologinės ir materialinės priklausomybės yra pagrįsta į bylą surinktais įrodymais, t. y. liudytojų parodymais, pačios D. G. parodymais, vaizdo įrašais ir kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, jog D. G. savo visišką priklausomumą nuo sugyventinio R. Š. dar kartą patvirtino ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kai parodė, jog jos vaikai, liepdami jai apkaltinti sugyventinį, pažadėjo jai viską pirkti, už viską mokėti, tačiau net nepaskambino, o sugyventinis R. Š. vežioja į ligoninę (b. l. 63, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir paties nuteistojo R. Š. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kai jis patvirtino, jog sugyventinė net nežino, kiek kainuoja duona, nes yra aprūpinta nuo A iki Z (b. l. 64, t. 1), taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo anksčiau minėtą išvadą dėl D. G. visiškos priklausomybės nuo R. Š..
14. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie pavojingą veiką charakterizuoja kaip nusikalstamą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, reikia jo veiksmuose nustatyti visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant anksčiau aptartiems ir į bylą surinktiems bei teisimajame posėdyje ištirtiems įrodymams yra pagrindo konstatuoti objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų ir teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad R. Š. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2019 m. kovo 29 d., apie 19.10 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei D. G. į veidą, sugriebęs jai už plaukų bei įvairių kūno vietų ją tampė ant kambario grindų. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešiniajame antakyje, kairiajame žaste, dilbyje, plaštakose, dešiniajame riešo sąnaryje, nugaroje, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje. Jo padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojantysis požymis – nežymus sveikatos sužalojimas buvo padarytas šeimos nariui – sutuoktinei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Š. turėjo motyvą įvykio metu agresyviai elgtis prieš sutuoktinę ir pavartoti prieš ją fizinį smurtą, kadangi grįžęs namo rado ją neblaivią, ši aplinkybė sukėlė jam pyktį, sąlygojusį smūgių sudavimą. Būdamas supykęs ir suduodamas smūgį sutuoktinei kaltinamasis veikė tyčia, nes suvokė savo veiksmų pobūdį ir buvo abejingas atsirasiančioms pasekmėms.
16. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodoma, jog R. Š. nuo 2018 m. spalio mėnesio yra gydomas dėl antro tipo cukrinio diabeto, o nuo 2019 m. sausio mėnesio jam nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C ir šiuo metu jam taikomas specifinis priešvirusinis gydymas (b. l. 61, t. 2). Nuteistasis ir jo gynėjas prašė atsižvelgti į nuteistojo sveikatos būklę ir, nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio, paskirti jam kitą bausmės rūšį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. Š., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į kitas bylos aplinkybes, į tai, kad R. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, nurodė, jog jis pirmą kartą teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau pagrįstai pažymėjo, jog jis savo smurtiniais veiksmais nuolatos kelią realų pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, todėl jam paskyrė trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą ir nustatė jo terminą, šiek tiek trumpesnį nei įstatymo, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimą, sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto R. Š. ir jo gynėjo prašymą dėl bausmės pakeitimo, pažymi, jog R. Š. prie apeliacinio skundo pridėta medicininė pažyma patvirtina, jog jis serga cukriniu diabetu ir hepatitu C, tačiau šios jo sveikatos problemos ir jam diagnozuotos ligos yra suderinamos su arešto kaip bausmės rūšies atlikimo tvarka, kadangi areštą galima atlikinėti trumpomis dalimis, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, todėl esminės įtakos ši motyvuotai paskirta ir tinkamai parinkta bausmė ir jos atlikimas R. Š. sveikatos būklei neturės.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek nuteistojo R. Š., tiek nukentėjusiosios D. G. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiosios D. G. apeliacinius skundus atmesti.