- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1-413-850/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12913-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- R. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. kovo 29 d., apie 19.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei D. G. į veidą, sugriebęs jai už plaukų bei įvairių kūno vietų ją tampė ant kambario grindų. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniajame antakyje, kairiajame žąste, dilbyje, plaštakose, dešiniajame riešo sąnaryje, nugaroje, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje.
K. R. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną sugyventinę paliko namuose, o pats, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, vežė juodžemį. Bekraunat juodžemį paskambino sugyventinės dukra ir pradėjo grasinti. Jis tada susirinko įrankius ir grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs rado sugyventinę gulinčią ant kilimo, jai ant kaktos buvo iškilęs guzas. Klausė kas nutiko. Sugyventinė nurodė, kad skauda galvą. Tada jis pastatė sugyventinę ant kojų ir paliko stovinčią, atsirėmusią į spintą, o pats nuėjo pakloti lovą. Grįžęs rado ją nugriuvusią. Tada vėl pakėlė ir nuvedė į lovą. Po 10 min. į jų namus atvyko sugyventinės sūnus. Jis iškvietė policiją. Sugyventinė policijos pareigūnams nurodė, kad gėrė su kaimyne R. J., kuri gyvena virš jų. R. J. atėjusi nurodė pareigūnams, kad jos abi vartojo alkoholį. Tada ji bandė pakelti nukentėjusiąją, tačiau nesėkmingai. Galiausiai paliko ją gulėti ant grindų ir išėjo. Sužalojimai sugyventinei atsirado būtent nuo griuvinėjimų. Tą dieną sugyventinė jo akivaizdoje griuvo, atsitrenkė į spintą, paskui susmuko ant kilimo, o guzas ant kaktos jau buvo iškilęs iki jo grįžimo namo. Kiti sužalojimai buvo padaryti ankstesnių įvykių metu. Jos abi akys buvo sužalotos pirmo vyro, dėl ko jai buvo atliktos dvi akies operacijos. Taip pat anksčiau jis netyčia buvo sužalojęs sugyventinę peiliu - kaimynas jam rodė kokį peilį nusipirko. Jis tokį mostą padarė (parodo mostelėjimą) ir brūkštelėjo jai per veidą. Nosis ir panosė jai taip pat buvo sužalota iš anksčiau, tačiau tiksliai nežino, kada tai buvo padaryta. Jis šaukdavo ant sugyventinės dėl girtuokliavimo, tačiau niekada nesmurtavo prieš ją. Ji vartoja alkoholį apie trejus metus. Dėl šios problemos, negali disponuoti savo pinigais, todėl sugyventinės prašymu jis šeimoje veda bendrą ūkį. Nukentėjusios artimieji jo nemėgsta, nes jis moko ją kaip reikia gyventi. Jie yra savanaudžiai ir tiesiog nori, kad motina užrašytų jiems savo butą bei mašiną.
Nukentėjusioji D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 29 d. sugyventinis ją parvežė namo ir paliko. Ji turėjo pusę butelio alaus, kurį išgėrė. Paskui atėjo kaimynė R. J., ji buvo išgėrusi. Abi vartojo alkoholį. Kaimynė pasivogė jos telefoną ir paskambino dukrai. Paskui grįžo, pamatė ją gulinčią ant grindų ir bandė atkelti, nepavykus - išėjo. Pamelavo kaimynei nurodydama, kad sugyventinis prieš ją smurtauja, kadangi norėjo išgerti, o kaimynė kiekvieną kartą jai pasiguodus apie sugyventinio agresyvų elgesį atsinešdavo butelį. Sužalojimai ant kūno atsirado dėl to, kad ji norėjo įlipti į lovą, tačiau vis besikeldama krisdavo. Kai sugyventinis grįžo, ji buvo ant žemės. Sugyventinis grįžęs pirmiausiai ją apibarė. Klausė su kuo gėrė. Nurodė, kad su R. J.. Jis mėgino ją pakelti, nuvesti į lovą. Pakėlė ją, o ji nuvirto. Paskui dar kartą pakėlė, prašė pastovėti, kol paklos lovą. Tada ji ir vėl nuvirto. Mėlynė paakyje atsirado, kai bešliauždama iki lovos atsitrenkė į fotelį mediniais „atkolčiais“. Nosies ir panosės, rankos vidinės pusės sužalojimai, nugaros srities nubrozdinimai atsirado nuo griuvinėjimo. Dar į stalo kampą virsdama atsitrenkė, dėl ko taip pat ant rankos atsirado sužalojimai. Galvoje guzas atsirado, nes prieš įvykį eidama nusipirkti alaus nuvirto laiptinėje. Įbrėžimą skruostuose netyčia peiliu padarė sugyventinis. Jis nėra prieš ją anksčiau pakėlęs rankos. Visi šie sužalojimai padaryti ne tą pačią dieną. Tą vakarą sūnus iškvietė policiją. Greitoji ją nuvežė į ligoninę. Ten paaiškino, kad parvirto. 2019 m. kovo 31 d. jos apklausoje dalyvavo ir vaikai. Buvo vaikų primokinta, todėl nurodė kitokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Ekspertui nurodė tai, ką liepė dukra. Visos problemos kyla dėl jos girtuokliavimo, kadangi ji pastoviai vartoja alkoholį.
Liudytojas D. G. parodė, kad 2019-03-29 gavo žinią iš savo sesers, kad galimai yra smurtaujama prieš mamą. Nuvykęs susisiekė su R. Š., kad įsileistų į laiptinę. Įėjęs į butą rado mamą gulinčią lovoje. Ji buvo išgėrusi. Pamatė ant veido sužalojimus. Paklausė motinos sugyventinio kas nutiko. Jis nurodė, kad mama krito ant grindų ir dar trenkėsi į spintos kampą. Kai mamos sugyventinis jį pamatė, apsidžiaugė, sakė „gerai, kad atvažiavai, žiūrėk kas darosi su tavo mama“. Jam buvo aišku, kad jis meluoja. Tada kvietė pareigūnus, taip pat atvažiavo ir medikai. Atėjo ir kaimynė, gyvenanti viršuje. Ji taip pat pateikė savo versiją. Nuvyko į ligoninės priimamąjį. Visą laiką mama sakė, kad nieko jai nebuvo. Tik priimamajame, kai liko dviese, jis ramiai paklausė kas nutiko. Tada ji pasakė, kad ją muša sugyventinis. Po to atėjo pareigūnai ir jį išvedė, kad pakalbėtų su ja dviese. Iš už durų kiek girdėjo, suprato, jog pareigūnams mama nurodė, kad sužalojimai ant jos kūno atsirado ne dėl jos kaltės. Po apžiūros jis ją parvežė namo. Sekančią dieną turėjo susitikti su pareigūnais, kad duotų oficialius parodymus. Atvykęs apie pietus rado mamą neblaivią. Ją išvežė į ligoninę, psichiatrijos skyrių, kad išsiblaivytų. Ryte vėl grįžo į ligoninę, atvyko ir pareigūnai. Tada vyko oficiali jos apklausa. Mamos apklausoje dalyvavo ir jis kartu su seserimi. Jie mamai nesakė, ką konkrečiai sakyti, tiesiog skatino netylėti. Taip pat jis dalyvavo R. Š. iškraustyme. Tada suprato, kad mama nenori, jog sugyventinis būtų kaltinamas. Norėjo pakeisti durų spyną, bet mama prašė nieko nedaryti, kadangi vis tiek rengiasi su Š. kartu gyventi. Su mama retai bendrauja, neturi turtinių interesų jos atžvilgiu.
L. R. J. parodė, kad yra D. G. kaimynė. Tą dieną buvo išgėrusi ir ieškojo kompanijos, todėl nusinešė butelį pas D. G.. Išgėrus D. G. jai papasakojo, kad bijo sugyventinio, prašė pagalbos. Ji nurodžiusi jai kreiptis pagalbos į vaikus. Tada jai kilo mintis apie viską pranešti vaikams. Ji paėmė jos telefoną, išsinešė jį į namus ir paskambino jos dukrai, nes žinojo dukters vardą. Paskambinusi jos dukrai, pasakė kad gelbėtų savo mamą. D. G. parodė guzą galvoje, sakė, kad sugyventinis jai sudavė prieš keletą dienų. Taip pat pastebėjo pjautinę žaizdą, tačiau nežino kaip ji atsirado. Kai D. G. paliko, ant jos veido išvis nebuvo sužalojimų. Ją išeidama paliko ant sofos. Ji nesivartė, sėdėjo, kai ji pradėjo snausti, tada išėjo. Nemano, kad ji kur nors būtų ėjusi, kai atvažiavo policija, ją rado lovoje. Anksčiau nematė, kad R. Š. keltų ranką ar stumdytų sugyventinę. Viskas vyksta už uždarų durų. Nėra taip, kad ji pastoviai vaišintų kaimynę alkoholiu. Tai buvo vienintelis kartas.
L. R. M. parodė, kad budėtojas perdavė medžiagą bei nurodė, kad sumušta moteris, reikia išsiaiškinti aplinkybes. Važiavo į ligoninę su kolege, moteris buvo psichiatrijos skyriuje. Moters veidas buvo žiauriai sumuštas. Buvo ir senesnių sužalojimų ant nukentėjusiosios veido, todėl klausinėjo nuo „seniausio” iki „šviežiausio“ sužalojimo. Palatoje buvo jos vaikai. Jie sakė sakyti tiesą, nekentėti. Nukentėjusiosios vaikai į apklausą nesikišo, ji laisva valia davė parodymus. Tiksliai apklausos nepamena, tačiau nukentėjusioji atsakė į visus užduotus klausimus. Pamena, jog nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad prieš kažkiek laiko išgertuvių metu kažkas kaltinamajam pasidarė, pradėjo peiliu prieš veidą švaistytis ir vieno mosto metu perbrėžė jai veidą. Sužalojimai buvo ant viso nukentėjusiosios kūno.
Liudytoja E. B. parodė, kad paskambino mamos kaimynė iš jos telefono ir pasakė, kad vyksta nuolatinis smurtas prieš mamą. Pasakė, kad jai sumušta galva. Tada ji paskambino broliui ir jis tą vakarą nuvažiavo pas mamą. Ji nuvažiavo kitą dieną, šeštadienį. Iš pradžių mama nenorėjo važiuoti į ligoninę, kad išsiblaivytų ir galėtų duoti parodymus. Nurodė, kad bijo, nes bus išmesta iš savo buto ir nebegaus pašalpos. Nuvežė mamą į priimamąjį, paliko parai išblaivyti. Padarė vaizdo įrašą mamai nežinant, kuriame ji papasakojo, kad buvo mušama. Kitą dieną, jau iškvietus pareigūnus, sakė jai, kad supasakotų, ką žino ir ką jiems pasakojo. Mama parodė ant kojų žymes, kurios buvo padarytos žalojant su pagaliu ar šluotos galu. Taip pat paaiškino, kad buvo daužoma su kočėlu per galvą, tačiau niekam to nepasakojo nes bijo R. Nėra mačiusi sugyventinio smurtaujant prieš motiną, visą šitą žino iš mamos pasakojimų. Su mama retai bendrauja, neturi jokių pretenzijų į jos turtą.
Ekspertas A. J. paaiškino, kad buvo nustatytas odos nubrozdinimas pakaušio gumburo kairėje pusėje. Toks sužalojimas gali gautis griuvimo metu. Odos nubrozdinimai nosyje, ties dešiniuoju nosies sparneliu ir viršutinėje lūpoje taip pat gali gautis griuvimo metu. Remiantis objektyvia apžiūra ir vaizdais galima duoti išvadą, kad kontaktuota kietu buku daiktu, matomai ranka, buvo akių vokų sritis. Jei būtų šviežias atvejis kritimo, atsitrenkimo, kas įmanoma antakio išorine dalimi ir skruostu, turėtume lokalų paburkimą arba nubrozdinimą. Dešiniajame žaste rastos šešios poodinės kraujosruvos priekiniame ir vidiniame paviršiuje, tai rankų pirštų poveikis. Mažiausiai dviejų kontaktų. Masyvi kraujosruva kairės plaštakos briaunoje nugariniame delniniame paviršiuje apimanti trečią ketvirtą delnikaulį, tai yra smūgio paseka. Kairio dilbio nugariniame paviršiuje, dešiniame rieše, plaštakoje, ten galėjo kontaktuoti arba lokalūs aplinkos daiktai, arba rankų pirštai. Poodinė kraujosruva kairės menties viršutinio krašto projekcijoje gali atsirasti kritimo, kontaktuojant su kokiu nors daiktu, metu. Nugaros kairėje pusėje, vienuolikto ir dvylikto šonkaulio projekcijoje, poodinė kraujosruva yra būdinga smūgio sudavimui.
Motyvuojamoji dalis
Specialisto išvada Nr. G147/2019(01), iš kurios matyti, kad D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešiniajame antakyje, akies vokuose- kaktoje-skruoste, kairiajame žąste, dilbyje, plaštakose, dešiniame riešo sąnaryje, nugaroje, odos nubrozdinimų dešiniajame antakyje-kaktoje, dešinės akies vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, pakaušyje (t. 1, b. l. 30).
Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad ant D. G. veido matyti patinimai, nubrozdinimai, kraujosruvos (t. 1, b. l. 1-4).
Asmens apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad 2019-03-29, iš karto po įvykio, užfiksuoti D. G. ant veido padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 11-15).
Asmens apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad 2019-03-31 papildomai atlikta D. G. apžiūra ir užfiksuoti sužalojimai ir kraujosruvos bei naujai išryškėję sužalojimai (t. 1, b. l. 45-57).
E. B. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuotas jos bendravimas su mama ligoninės palatoje. Vaizdo įrašai aprašyti (t. 1, b. l. 93-95).
Iš PRĮR gauti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas policijos pareigūnės bendravimas su D. G. ir R. Š.. Vaizdo įrašai aprašyti (t. 1, b. l. 00-103).
Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme kaltu neprisipažino, teismui įvertinus aptartus įrodymus darytina išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – sugyventinę D. G.. Kaltinamasis savo gynybinę poziciją grindžia tuo, kad kaltinime nurodytą dieną darbavosi sklype, kai tuo tarpu nukentėjusioji kartu su kaimyne vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs apie 19 val. nukentėjusiąją rado visiškai girtą. Teigia, kad sugyventinė susižalojo pati griuvinėdama, be to, ją nuvirtusią ne kartą bandė kelti kartu girtavusi kaimynė.
Specialisto išvadoje konstatuoti šie sužalojimai nukentėjusiajai D. G.: poodinės kraujosruvos dešiniajame antakyje, akies vokuose-kaktoje-skruoste, kairiajame žąste, dilbyje, plaštakose, dešiniame riešo sąnaryje, nugaroje, odos nubrozdinimų dešiniajame antakyje-kaktoje, dešinės akies vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, pakaušyje. Dėl analogiškų sužalojimų padarymo nukentėjusiajai kaltinimai pareikšti ir R. Š.. Teismui nekyla abejonės, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajai nustatyti objektyviai, jie užfiksuoti ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose, asmens apžiūros protokoluose. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, plaštaka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ar pagrindu ar pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu apie 2-4 paros iki tyrimo pradžios, mažiausiai dvylika smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Teismo posėdyje specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas A. J. paaiškino, kad sužalojimai, kurie būdingi tik smūgio sudavimui, tai yra dėl pašalinės jėgos poveikio (kas reiškia, jog nukentėjusioji kritimo, atsitrenkimo ar kitu būdu pati jų padaryti negalėjo), yra: akių vokų srityje, t.y. kraujosruvos dešiniajame antakyje – kritimo, atsitrenkimo atveju tai būtų tik lokalus paburkimas arba nubrozdinimas; masyvi kraujosruva kairės plaštakos briaunoje nugariniame delniniame paviršiuje, apimanti trečią-ketvirtą delnikaulį, taip pat dešinėje plaštakoje; nugaros kairėje pusėje vienuolikto ir dvylikto šonkaulio projekcijoje esanti poodinė kraujosruva; kraujosruva dešiniame riešo sąnaryje. Kiti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios griuvimo ar kritimo metu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-29 vakare grįžęs sutuoktinis, pamatęs ją išgėrusią, darėsi vis agresyvesnis, kol galiausiai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ties dešine akimi. Po to jau nelabai viską atsimena. Gal nugriuvo, nes buvo tampoma ant grindų. Buvo sugriebęs už plaukų ir kitų kūno vietų ir tampė po kambario grindis. Galiausiai buvo visai „išsijungusi“ ir atsibudo jau gulinti lovoje. Apie kaltinamojo smūgio jai sudavimą kalba ir policijos pateiktame vaizdo įraše. Įvertinant specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų apimtį bei kitus aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį ranka bei vėliau tampydamas nukentėjusiąją po kambario grindis, padarė nukentėjusiajai sužalojimus, dėl kurių ekspertas padarė kategorišką išvadą, jog jie padaryti būtent pašalinės jėgos pasekoje.
Išvadą pateikęs ekspertas teisme paaiškino, kad odos nubrozdinimas pakaušio gumburo kairėje, taip pat odos nubrozdinimai nosyje, ties dešiniuoju nosies sparneliu ir viršutinėje lūpoje pusėje galėjo atsirasti nukentėjusiosios griuvimo metu. Nors objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji įvykio dieną būtų griuvinėjusi ar kitaip pati susižalojusi, nėra, tokia tikimybė nėra atmestina - kaip ir tikimybė, kad minimus sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti kaltinamasis. Vienok, teismas asmens kaltę padarius vienokį ar kitokį kūno sužalojimą negali konstatuoti remdamasis prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalintini šie žodžiai: „akies vokuose-kaktoje-skruoste“, „odos nubrozdinimų dešiniajame antakyje-kaktoje, dešinės akies vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje“, „pakaušyje?“.
Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamojo smurto atvejai sugyventinės atžvilgiu dažni, kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, teigia, kad su nukentėjusiąja gyvena apie 5 metus – iš gailesčio, norėdamas jai padėti atsikratyti alkoholio, nors faktinės bylos aplinkybės, tą nurodė ir pats kaltinamasis, patvirtina, kad nukentėjusioji alkoholinius gėrimus sistemingai vartoja paskutinius tris metus, tai yra, kai jau keletą metų buvo pragyvenusi kartu su kaltinamuoju. Įvertinus liudytojų D. G., R. J., E. B. parodymus teismas daro išvadą, kad paskutiniais metais nukentėjusioji alkoholį vartojo dėl sistemingai patiriamo sugyventinio psichologinio smurto, ko pasekoje ji ilgainiui tapo visiškai nuo jo priklausoma tiek psichologiškai, tiek materialiai. Šia aplinkybe paaiškinamas ir nukentėjusiosios siekis teisme duoti kaltinamąjį teisinančius parodymus, nors faktinės bylos aplinkybės ir jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamasis jos atžvilgiu sistemingai vartojo fizinį smurtą. Dėl aptartų priežasčių teismas nesivadovauja nukentėjusiosios teisme duotais parodymais, o vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, jog kaltinime nurodytą dieną grįžęs sugyventinis, ją radęs neblaivią, su kiekviena minute jis darėsi vis agresyvesnis, nors buvo blaivus. Jis kambaryje sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ties dešine akimi. Po to jau nelabai viską atsimena. Gal nugriuvo, nes buvo tampoma ant grindų. Buvo sugriebęs už plaukų ir tampė. Buvo sugriebęs ir už kitų kūno vietų ir taip pat ją tampė po kambario grindis. Galiausiai buvo visai „išsijungusi“ ir tik atsibudo gulinti lovoje. Atvykęs sūnus klausinėjo kodėl jos veidas sužalotas, neatsimena ką atsakė, bet tikrai bijojo pasakyti, kad buvo sumušta sugyventinio. Bijojo tai pasakyti, nes labai bijo sugyventinio, kad jis vėl prieš ją smurtaus ir dar labiau ir skaudžiau nukentės. Paaiškino, kad pradėjus gyventi su kaltinamuoju pusantrų metų gyvenimas buvo normalus. Po to santykiai pablogėjo, prasidėjo pykčiai. Tada pirmą kartą ir patyrė fizinį smurtą. Keletą kartų sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo ir šiais metais. Apie patiriamą fizinį smurtą niekam nepasakojo, ir vis visaip slėpė nuo vaikų ir kaimynų. Nei karto nebuvo kreipusis į policiją. Sugyventinis taip smurtaudavo, kad nebūdavo žymių ant matomiausių kūno vietų. Nesiskųsdavo niekam ir dėl to, kad sugyventinis grasindavo, yra pasakęs, jog jei kažkam skųsis, atims butą arba užmuš. Taip pat jis paima jos banko korteles, išleidžia savo reikmėms jos pinigus. Neleidžia bendrauti su vaikais (t. 1, b. l. 33-36). Nors nukentėjusioji D. G. teisme nurodė, kad tokius parodymus ją privertė duoti vaikai, teismas su šio argumentu nesutinka. Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusioji parodymus davė laisva valia, jos vaikai į apklausą visai nesikišo, jie tik sakė sakyti tiesą. Analogiškai teisme tvirtino ir liudytojai D. G. bei E. B.. Įvertinant tai, kad minimų liudytojų parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, teismas juos vertina patikimais ir teisingais.
Teismas nepagrįstu laiko ir kaltinamojo versiją, kad dalis sužalojimų nukentėjusiajai galėjo atsirasti tuomet, kai kaimynė R. J., su kuria nukentėjusioji kartu gėrė, bandė ją girtą kelti, o sugyventinė kelis kartus griuvo. Tada ją paliko likimo valiai. Esą tai jam paaiškinusi pati R. J. įvykio dieną. Liudytoja R. J. šios aplinkybės nenurodė nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Priešingai – teisme ji nurodė, jog Dalią (nukentėjusiąją) išeidama „paliko ant sofkutės. Ji nesivartė, sėdėjo. Kai ji pradėjo snausti, tada išėjo“.
Aplinkybę, kad teisme kaltinamąjį teisinančius parodymus nukentėjusioji davė bijodama kaltinamojo naujų psichologinio ir fizinio smurto atvejų patvirtina ir policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai, iš kurių apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 100-103) matyti, kad kol nukentėjusiosios namuose esančiame kambaryje dalyvavo ir kaltinamasis, nukentėjusioji iš esmės neigė jog ją sužalojo sugyventinis – į klausimą kas atsitiko atsakė „nieka“, pareigūnei paaiškinus, kad matosi jos sužalotas veidas, akis, atsakė „virtau pati“ (įrašas Nr. 1). Tik kai pareigūnė paprašė iš kambario išeiti kitus asmenis, nukentėjusioji į klausimą kaip viskas vyko pasakė „šiandien jis vieną kartą“. Analogiškai liudytojos E. B. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole (t. 1, b .l. 93-94) matyti, kad į klausimą ar R. Š. grasindavo kad nesiskųstų dėl patiriamo smurto nukentėjusioji atsakė „nu“. Dar paaiškino, kad patirdavo ir psichologinį smurtą, eidavo nusipudravusi, todėl kaimynai nematydavo kad ji sumušta. Paaiškino, kad pinigus iš jos kortelių kaltinamasis „iškart viską nuimdavo“. Nors nukentėjusioji teisme pareiškė, kad minimi vaizdo įrašai daryti jai esant girtai, tai nesumažina jų įrodomosios vertės, nes teismo aptartos juose nurodytos aplinkybės atitinka kitiems įrodymams, neabejotinai įrodantiems kaltinamojo kaltę dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo.
Nepagrįstais laikytini ir kaltinamojo argumentai, kad versiją apie neva jo sugyventinės atžvilgiu vartojamą smurtą sugalvojo nukentėjusiosios vaikai, kerštaudami jam dėl to, kad jis mokina nukentėjusiąją kaip gyventi, trukdo vaikams užrašyti butą ir mašiną. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apie kaltinamojo jų motinos atžvilgiu vartojamą smurtą liudytojai D. G. ir E. B. sužinojo tik tuomet, kai pastarajai liudytojai paskambino nukentėjusiosios kaimynė R. J.. Abu nukentėjusios vaikai parodė, kad su mama bendraudavo retai, nes būdavo nemalonu atvykti į mamos namus, kadangi kaltinamasis ten „būdavo viršininkas“ (liudytojas D. G.), atsisakius toliau mamai pervesti pinigus, ji tapo nebemylima, mama jai liepė nesikišti į jos ir sugyventinio reikalus (liudytoja E. B.). Abu nukentėjusios vaikai patvirtino, kad neturi jokių turtinių pretenzijų į mamos turtą, priešingai, ją ilgai rėmė, sūnus kvietė atvykti gyventi pas jį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais liudytojų D. G. ir E. B. argumentais, todėl kaltinamojo versija apie neva sąmoningą nukentėjusiosios vaikų siekį jį nepagrįstai apkaltinti, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytini viena iš jo gynybinių versijų siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad minimi liudytojai nuosekliai tvirtino, kad jie neturi jokio pagrindo nepagrįstai apkaltinti R. Š., jie iki įvykio nesikišo į nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, su juo jokių pykčių nebuvo.
Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiosios. Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad jis su nukentėjusiąja ilgą laiką elgiasi itin nepagarbiai, ją sistemingai žemina aplinkinių akivaizdoje – tai, be liudytojų D. G. ir E. B., patvirtino ir kaimynystėje gyvenanti liudytoja R. J.. Minimos liudytojos parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes ji, skirtingai nei teigia kaltinamasis, parodė, kad su nukentėjusiąja vienos vartojo alkoholį tik 2019-03-29. Anksčiau į nukentėjusiosios butą pasisvečiuoti atvykdavo tik su savo draugu, kurio santykiai su kaltinamuoju geri. Būtent tą dieną, kai R. J. atvyko pas nukentėjusiąją, pastaroji, jau apgirtusi ir pasipasakojo apie nuolatos patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą, ko pasekoje, dėka to, kad liudytoja R. J. pasielgė pilietiškai ir apie tai nedelsiant informavo nukentėjusiosios dukrą, buvo užkirstas kelias kaltinamojo nebaudžiamumui ir sunkesnių pasekmių atsiradimui. Apie visišką kaltinamojo įtikėjimą savo nebaudžiamumu liudija ir ta aplinkybė, kad net po to, kai jam paskambino nukentėjusiosios dukra ir papriekaištavo dėl smurto mamos atžvilgiu, kaltinamasis, matomai pykčio pasekoje, grįžęs į namus ir radęs neblaivią sugyventinę, nepabijojo smurtauti jos atžvilgiu, žinodamas, kad pastaroji niekam nesiskųs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nesilaikė teismo jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje bei neieškoti ryšių su ja – prokurorė patvirtino, kad kaltinamasis aktas jam buvo įteiktas nukentėjusiosios gyvenamuoju adresu, liudytoja R. J. parodė kaltinamąjį su nukentėjusiąja mačiusi parduotuvėje, netgi į teismo posėdį, tai neneigė ir kaltinamasis, jie su nukentėjusiąja atvyko kartu. Teismui nekyla abejonės, kad kaltinamasis jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus pažeidė sąmoningai, siekdamas ir toliau, grasinimais ar geruoju, daryti įtaką nukentėjusiajai, dėl ko iš pastarosios parodymų teisme matyti, jog D. G. kaltinamąjį iš esmės laiko mesijumi, traukiančiu ją iš alkoholizmo liūno, nors, minėta, faktinės aplinkybės patvirtina, kad paskutiniais buvimo kartu su kaltinamuoju metais jos potraukis į alkoholį kaip tik sustiprėjo. Nukentėjusioji teisme parodė, kad po kaltinime nurodyto įvykio ji alkoholio nevartoja, kas leidžia daryti išvadą, kad ji turi jėgų pati, be kitų asmenų pagalbos, juo labiau – be kaltinamojo kontrolės, atsisakyti šio žalingo įpročio. Juo labiau, kad pats kaltinamasis nevengia vartoti alkoholinius gėrimus, taigi šia prasme jis negali daryti jokio teigiamo poveikio nukentėjusiajai ar būti jai autoritetu.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba padarė nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 38 straipsnį šeimos nariu yra laikomas ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiąją kartu gyvena apie 4-5 metus. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų darytina išvada, kad jie vedė bendrą ūkį – kaltinamasis neneigia, kad jis disponavo nukentėjusiosios banko kortelėmis ir visomis jos piniginėmis lėšomis, ją įdarbino pas brolį.
Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sužalojo šeimos narį - sugyventinę.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š. atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 117-120). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad nukentėjusioji smurtavimo jos atžvilgiu metu buvo neblaivi, jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,05 promilės (t. 1, b.l. 3). Akivaizdu, kad būdama tokios būklės ji negalėjo adekvačiai reaguoti į kylančią kaltinamojo agresiją, jam pasipriešinti pradėjus smurtauti ar savalaikiai iškviesti policiją, tačiau šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos tik sprendžiant teismui dėl nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio, bet jokiu būdu nepašalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Vienok, civilinio ieškinio nukentėjusioji nėra pareiškusi.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais nuolatos kelią realų pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, todėl jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Byloje nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus aplinkybę, kad R. Š. anksčiau neteistas, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam skirtinas arešto bausmės terminas, šiek tiek trumpesnis nei įstatymo, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimą, sankcijos vidurkis.
Į bausmės laiką R. Š. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-29 iki 2019-03-31 (dvi dienos). Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti jos naudai nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų sumą - 30,52 eurų (b. l. 107-109). Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais dokumentais, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019-03-29 iki 2019-03-31 išbūtą laiką (dvi dienas).
Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš kaltinamojo R. Š. 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) žalą, įpareigojant ją atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, adresas Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, į. k. 191351679 atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.