Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1601-803/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-09
Bylos Nr.
e2A-1601-803/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03287-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ablita“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“
Civilinė byla Nr. e2A-1601-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03287-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos
: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ablita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ablita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ablita“ 9 286,50 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d. tarp pradinio kreditoriaus – UAB „Aldmika“ ir atsakovės UAB ,,Ablita“ buvo sudaryta buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartis Nr. 2018/01/02. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei už suteiktas paslaugas pagal pateiktą įkainių lentelę ir kiekį parengtų ir apdorotų dokumentų už kiekvieną mėnesį pagal išrašytą sąskaitą, t. y. apmokėti sąskaitas iki kito mėnesio 10 dienos po sąskaitos pateikimo. Nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. pradinė kreditorė ir atsakovė sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame pasirašė abi, taip pripažindamos susidariusį įsiskolinimą ir jo dydį, tačiau atsakovė skolos pagal aktą nepadengė. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 14 d. sudarė su UAB „Aldmika“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido jai reikalavimo teises į atsakovės susidariusią 9 286,50 Eur skolą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašė ieškovės ieškinį tenkinti tik dalyje dėl 1 212,50 Eur sumos, o likusioje dalyje (dėl 8 074 Eur) atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iki 2018 m. pradžios jos buhalterinę apskaitą tvarkė kita buhalterė, tačiau jai nutraukus paslaugų teikimą, teko skubiai ieškoti kitos buhalterės. Nurodė, kad jai buvo rekomenduota buhalterė A. B. M., su kuria buvo suderintas susitikimas tikslu aptarti galimą būsimą bendradarbiavimą. Paaiškino, kad buhalterė nurodė, jog sutartis bus sudaroma su jos įmone, ir ji atsakovės direktoriui davė pasirašyti sutartį, datuotą 2018 m. sausio 2 d. Pažymėjo, kad sutarties teksto jos direktorius atidžiai neanalizavo, nes susitikimo metu tvyrojo pasitikėjimo atmosfera, be to, naujoji buhalterė pasiėmė abu sutarties egzempliorius kartu su visais jos dokumentais (visu archyvu), kuriuos ji paprašė jai perduoti paslaugų teikimui. Nurodė, jog susitikimo metu buvo kalbama, jog paslaugų kainos bus nedidelės, t. y. ne didesnės negu kitų įmonių. Pradėjus gauti sąskaitas suprato, jog sąskaitose nurodytos sumos yra nepagrįstos, o buhalterės teikiamos paslaugos yra įmonei nuostolingos. Pažymėjo, jog jokio skolų suderinimo akto nepasirašė, o aktą pasirašęs asmuo neturi tam jokių įgaliojimų. Atkreipė dėmesį, jog 2019 m. kovo 12 d. pateikė buhalterei raštą, kuriuo informavo, jog jos paslaugomis naudosis tik iki 2019 m. kovo 31 d., o 2019 m. balandžio 8 d. paprašė pateikti sutarties su visais priedais kopijas ir tik tuomet pirmą kartą pamatė sutarties priedus, kurie anksčiau nebuvo atskleisti. Atsakovės nuomone, sutartimi nebuvo sulygta dėl konkrečios paslaugų teikimo kainos ir tai yra sutarties spraga, kurią teismas turėtų pašalinti, atsižvelgdamas į sutarties sudarymo metu toje verslo srityje taikomas įprastas kainas – 300 Eur per mėnesį. Nurodė, jog sutartiniai santykiai tęsėsi iki 2019 m. birželio 1 d., t. y. 15 mėnesių. Taikant 300 Eur per mėnesį įkainį, už paslaugas turėjo būti sumokėta 4 500 Eur. Kadangi už paslaugas yra sumokėjusi 3 934,50 Eur, ieškinys turėtų būti tenkinamas 1 212,50 Eur dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ iš atsakovės UAB „Ablita“ 5 523,23 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atsakovei UAB „Ablita“ 992,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Ablita“ 13,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ – 9,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, jog 2018 m. sausio 2 d. data atsakovė UAB „Ablita“ ir UAB „Aldmika“ pasirašė Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 2018/01/02, kurios pagrindu šalys sulygo dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Sutartį pasirašė atsakovės vadovas P. V. ir UAB „Aldmika“ vadovė A. B. M., kuri ir tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą. Nors sutartyje šalys nurodė sutarties sudarymo datą – 2018 m. sausio 2 d., tarp šalių nėra ginčo, jog realiai sutartis buvo sudaryta po 2018 m. vasario 5 d. atsakovės vadovo elektroninio laiško A. B. M.. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog sutartimi buvo susitarta dėl buhalterinės apskaitos sutvarkymo ir už 2018 m. sausio mėnesį. 2019 m. kovo 12 d. raštu atsakovė informavo UAB „Aldmika“, kad balandžio mėnesį bus reorganizuojama, keisis akcininkai, todėl prašė teikti buhalterines paslaugas ir konsultacijas tik iki 2019 m. kovo 31 d. ir perduoti likučius 2019 m. balandžio 1 d. 2019 m. balandžio 16 d. raštu atsakovė informavo UAB „Aldmika“, jog „remiantis sutarties priedu renkasi vieną iš siūlomų atsiskaitymo būdų – „Pastovus mėnesinis mokestis“. 2019 m. gegužės 3 d. raštu atsakovė informavo UAB „Aldmika“, kad nuo 2019 m. birželio 1 d. nutraukia 2018 m. sausio 2 d. Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 2018/01/02. 2020 m. sausio 10 d. UAB „Aldmika“ parengė pagal nutrauktą sutartį suteiktų paslaugų suderinimo aktą - raštą „Dėl skolų suderinimo“, pagal kurį UAB „Ablita“ akto sudarymo dienai liko skolinga 9 286,50 Eur, minėtas raštas abiejų šalių vardu pasirašytas to paties asmens A. B. M. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas patvirtino, jog minėto akto iki bylos iškėlimo nėra matęs, tačiau jame nurodytų duomenų tikrumo – atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų ir pagal jas sumokėtų sumų neginčijo. 2020 m. sausio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Aldmika“ perleido ieškovei – UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ reikalavimą į 9 286,50 Eur atsakovės UAB „Ablita“ skolą.

5. Teismas pažymėjo, jog šalių pasirašytoje Buhalterinių paslaugų sutartyje, kurią atsakovė pasirašė, yra expressis verbis nurodyta, jog bus atsiskaitoma ne tvirta mėnesinio atlygio suma, o pagal įkainius už konkretų atliktą veiksmą, todėl net tuo atveju, jei egzistuotų spraga dėl sulygtos kainos dydžio, teismas turėtų vertinti konkrečių buhalterinės apskaitos veiksmų – finansinių operacijų įprastus įkainius. Antra vertus, aplinkybė, jog atsakovės vadovas pasirašė tik patį sutarties tekstą, bet nepasirašė ant sutarties priedų, savaime nereiškia, jog sutarties priedų turinys jam nebuvo atskleistas ir kad jis su juo nesutiko.

6. Teismas nustatė, jog iš viso už pagal sutartį suteiktas buhalterines paslaugas atsakovei buvo išrašytos 20 PVM sąskaitų faktūrų (ir 1 PVM sąskaita faktūra už naujos UAB „Aldmika“ sukūrimą buhalterinėje programoje Rivilė). Visose 20 sąskaitų atlygis už per mėnesį suteiktas paslaugas paskaičiuotas pagal kiekvienai operacijas atskirus įkainius. Iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė visas jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras priėmė ir apmokėjo. Teismas konstatavo, jog šalys susitarė dėl paslaugų apmokėjimo pagal atskirų operacijų įkainius ir kiekius, o PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti įkainiai, kurie atitinka sutarties Priede Nr. 2 numatytus įkainius, atsakovei tiko, bent jau iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, ir sudarė šalių pasiekto susitarimo dalį. Teismo vertinimu, atsakovės vadovas, kaip lygiavertė sandorio šalis, pasirašė sutartį ir prisiėmė iš jos kylančius įsipareigojimus, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.195 straipsnio nuostatas dėl sutarties spragos užpildymo.

7. Teismas nustatė, kad buhalterinių paslaugų teikimas buvo sustabdytas 2019 m. balandžio 1 d., o sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. birželio 1 d. Po 2019 m. balandžio 1 d. atsakovei buvo išrašytos dvi sąskaitos-faktūros: 2019 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra ALD Nr. 1094 (536 Eur) ir 2019 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra ALD Nr. 1095 (490 Eur). Teismas sprendė, kad po sutarties nutraukimo buhalterė teikė paslaugas savo rizika, todėl atsakovei nekilo pareiga jų apmokėti, atitinkamai reikalavimą pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas po sutarties nutraukimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, jog nors atsakovę paslaugų teikimo kaina netenkino, paslaugų teikimo neatsisakė, nes nenorėjo prarasti buhalterės, nepasibaigus mokestiniams metams. Susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos buvo teikiamos, tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė nustojo mokėti pagal buhalterės išrašomas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė reikalavimą dėl įrašų nesuvedinėjimo ranka pareiškė tik 2019 m. sausio mėnesį ir pradėjo ieškoti galimybių įsidiegti naują „Rivilė“ programos versiją. Teismas tokį atsakovės reikalavimą vertino kaip dalies buhalterinių paslaugų atsisakymą, todėl konstatavo, jog nuo 2019 m. sausio mėnesio buhalterė nepagrįstai į išrašomas PVM sąskaitas-faktūras įtraukdavo įkainius už bankinių pavedimų sutvarkymą rankiniu būdu.

9. Teismas pažymėjo, kad be bankinių išrašų sutvarkymo mokesčio, tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl interneto mokesčio, „Rivilė” programos mokesčio (kuris tam tikrose sąskaitose faktūrose taip pat įvardijamas kaip duomenų suvedimas į programos modulius) ir apskaitos duomenų sutvarkymo už 2016 ir 2017 metus. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, aplinkybes, jog 2016 ir 2017 metų finansiniai duomenys nebuvo sutvarkyti, o pateikus sąskaitą už 2016 metų buhalterinės apskaitos sutvarkymą apmokėjimui, atsakovė be pretenzijų kainai, nereiškė kitų pretenzijų ir neatsisakė sąskaitą apmokėti dėl to, jog tokių paslaugų neužsakė ir nepageidauja, sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovė pavedė buhalterei sutvarkyti 2016 ir 2017 metų buhalterinę apskaitą ir kad jai kilo pareiga už šių paslaugų suteikimą atsiskaityti.

10. Teismas sprendė, kad išrašydama sąskaitą už 2016 metų sutvarkymą buhalterė nepagrįstai mokestį už internetą paskaičiavo 5 kartus, o už modulių suvedimą (už naudojimąsi „Rivilė“ programa) 12 kartų (mėn.). Teismo vertinimu, kadangi 2016 metų dokumentų suvedimas buvo tvarkomas tuo pat metu kaip ir buvo tvarkoma einamoji apskaita, buhalterė pagal sutartį už internetą ir už programinės įrangos naudojimą galėjo paimti tik vienkartinį mėnesinį mokestį. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti visas nuo 2019 m. sausio mėnesio išrašytas sąskaitas-faktūras mokesčiais už bankinių išrašų sutvarkymą bei sumažinti už 2016 metų apskaitos sutvarkymą išrašytos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos faktūros ALD Nr. 1053 bendrą kainą sumomis už internetą (50 + PVM) ir už duomenų suvedimą į modulius (360 + PVM). Tokiu būdu atsakovė už jos naudai atliktų buhalterinių paslaugų suteikimą yra skolinga iš viso – 5 523,23 Eur.

11. Teismas, konstatavęs kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti pagal Buhalterinių paslaugų sutartį už suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, sprendė, kad atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo minėto įstatymo pagrindu.

12. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, teismas visas šalių atstovų pagalbos išlaidas laikė protingomis, todėl remiantis nustatyta procentine priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška ieškovei iš atsakovės priteisė 177,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 992,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovė UAB „Ablita“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo, prašo pakeisti skundžiamą sprendimą – sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistą skolos sumą nuo 5 523,23 Eur iki 565,50 Eur, perskirstant šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų / atmestų reikalavimų daliai (ieškovei – 6 proc., atsakovei – 94 proc.); priteisiant 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetant, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 650,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėt ir 112,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. sutartis buvo sudaryta pagal UAB „Aldmika“ standartinę sutartį, todėl bet kokie neaiškumai turėjo būti aiškinami sąlygas pasiūliusios šalies (UAB „Aldmika“) nenaudai ir jas priėmusios bei sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies – atsakovės - naudai;

13.2. teismas nevertino, kad kita sutarties šalis UAB „Aldmika“ taip pat buvo verslo subjektas, kuris neįvykdė savo pareigos prieš sudarant sutartį atskleisti išsamią informaciją, susijusią su paslaugų teikimo sąlygomis ir paslaugų kaina, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos atsakovės apsisprendimui sudaryti sutartį. Būtent UAB „Aldmika“ turėjo pasirūpinti, kad atsakovė pasirašytų ir sutarties priedus. To nepadariusi, UAB „Aldmika“ prisiėmė visą su tuo susijusią riziką;

13.3. pirmos instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė lingvistiniam sutarties 2.1 punkto aiškinimui. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad sutarties tekstą atsakovės vadovas matė tik pasirašymo metu, buhalterė iškart paėmė visus dokumentus, įskaitant abu sutarties egzempliorius, ir atsakovė sutarties tekstą vėl pamatė tik 2019 m. balandžio 8 d.;

13.4. nėra pagrindo teigti, kad sąskaitose faktūrose nurodyti įkainiai atitinka sutarties priede Nr. 2 numatytus įkainius. Pvz., UAB „Aldmika“ sąskaitose faktūrose buvo įrašyti ir 0,50 Eur, ir 1 Eur, ir 3 Eur tam tikrų veiksmų įkainiai (žr. sąskaitų faktūrų ALD 1044, ALD 1045, ALD 1046, ALD 1048, ALD 1049 eilutes 10, 11, 13; ALD 1052 eilutes 11, 12, 14; ALD 1053 eilutes 2, 4, 6, 8, 27; ALD 1055, ALD 1056, ALD 1062, ALD 1063 eilutes 14, 16; ALD 1061, ALD 1064 eilutes 13, 15; ALD 1072 eilutes 12, 14; ALD 1075 eilutes 12, 14; ALD 1077 eilutes 10, 12; ALD 1078 eilutes 5, 6, 9-11) – o tokių įkainių išvis nėra ieškovės pateiktame sutarties priede Nr. 2. Jau vien dėl to negalima vienareikšmiai teigti, kad šalys susitarė dėl paslaugų apmokėjimo pagal Sutarties priede Nr. 2 nurodytus įkainius;

13.5. atsakovės direktorius pirmąsias sąskaitas pasirašė ir apmokėjo pasitikėdamas buhalterės sąžiningumu bei jos paaiškinimais, kad neva buvo daugiau darbo, nes reikėjo perimti atsakovės įmonę, pateikti metines ataskaitas už 2016 m., bei manydamas, kad vėlesnės sąskaitose sumos bus mažesnės ir tokiu būdu kaina „išsilygins“. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kai iki tol sumokėtos sumos jau gerokai viršijo žadėtą „iki 300 Eur“ mėnesinę kainą, atsakovė sustabdė mokėjimus, o kelias sąskaitas pasirašė tik patvirtindama jų gavimo faktą, bet nesutikdama su jose nurodytomis sumomis (atitinkamai jų ir neapmokėdama);

13.6. nesant abiejų sutarties šalių pasirašytų sutarties priedų su nurodytomis konkrečiomis paslaugų kainomis ir esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, rodančioms, kad tarp šalių gana greitai po sutarties sudarymo kilo ginčas dėl paslaugų kainos (įkainių), pirmos instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl paslaugų kainos (sutarties spraga), ir pašalinti šią spragą, vadovaudamasis CK 6.195 straipsnio ir 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikydamas, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, t. y. rinkos kainą;

13.7. atsakovė jokiu būdu neatsisakė dalies paslaugų, o tik reikalavo tai daryti ekonomišku būdu – programos pagalba bankinius išrašus importuojant automatiškai (kas trunka tik kelias minutes), o ne kiekvieną išrašą suvedinėjant ranka (kas užima daug laiko). Atsakovė pretenzija dėl neekonomiško bankinių išrašų suvedinėjimo ranka pareiškė ne 2019 m. sausį, o žymiai anksčiau – jau po kilusio konflikto dėl UAB „Aldmika“ pateiktų sąskaitų 2018 m. rugpjūčio mėn. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog buhalterė nepagrįstai į išrašomas sąskaitas faktūras įtraukdavo įkainius už bankinių pavedimų sutvarkymą rankiniu būdu, tačiau nepagrįstai tuo atžvilgiu sąskaitas perskaičiavo tik nuo 2019 m. sausio mėnesio. Sumos už buhalterės ranka suvestus banko išrašus turėjo būti atimtos už visą paslaugų teikimo laikotarpį, t. y. iš visų sąskaitų faktūrų;

13.8. ieškovės reikalavimai dėl papildomų sumų už 2016 ir 2017 m. atskaitomybės tvarkymo paslaugas priteisimo (sąskaitos faktūros ALD 1053 ir ALD 1078) atmestini, kaip nepagrįsti. Ieškovė neįrodė, kad buvo sutarta dėl papildomo apmokėjimo už 2016-2017 m. atskaitomybės sutvarkymą;

13.9. „Rivilė“ programos ir interneto naudojimo paminėjimas Sutarties 4.1 punkte negali būti laikomas įrodymu, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomo mokėjimo už jų naudojimą. Sutarties 4.1 punkto formuluotės panašesnės į paslaugų teikėjo kompetencijos pagrindimą. Be to, formuluotės tikrai nerodo, kad tos sumos būtų periodinės, o ne vienkartinės. Visi sutarties teksto neaiškumai turėjo būti aiškinami atsakovės naudai;

13.10. atsakovė, atsižvelgdama į UAB „Aldmika“ (buhalterės) suformuotą lūkestį dėl paslaugų kainos, sutinka atsiskaityti už teiktas paslaugas pagal buhalterės žadėtą įkainį (300 Eur/mėn.), nors ir viršijantį rinkos kainas. Skaičiuojant po 300 Eur/mėn. už 15 mėn. paslaugų teikimo laikotarpį gaunasi 4500 Eur suma. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovės UAB „Aldmika“ jau sumokėjo 3934,50 Eur sumą, todėlskirtumasbūtų 565,50 Eur.

14. Ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atsiliepimo į UAB „Ablita“ apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. balandžio 12 d. UAB Apskaita 365 raštą dėl UAB Ablita apleistos buhalterijos tvarkymo už 2016 m. ir 2017 m., kurį prašo prijungti prie bylos. Paaiškino, kad šio papildomo įrodymo pateikimo būtinumas paaiškėjo atsakovei susipažinus su teismo sprendimu ir jis yra reikšmingas siekiant tinkamai įvertinti ieškovės reikalavimų dėl sumų už 2016 ir 2017 m. atskaitomybės tvarkymą pagrįstumą. Iš šio rašto matyti, kad vienerių metų finansinės atskaitomybės atsakovei rinkoje būtų kainavęs nuo 150 iki 250 Eur ir galimos nuolaidos. Taigi ne tik UAB „Aldmika“ išrašytos (atitinkamai 2069 Eur už 2016 m. ir 1411,50 Eur už 2017 m.), bet ir teismo sprendimu priteistos (atitinkamai 1533,40 Eur už 2016 m. ir 542,12 Eur už 2017 m.) sumos už 2016 ir 2017 m. apskaitos sutvarkymą keleriopai viršija rinkos kainas. Net jeigu ir būtų laikomasi pozicijos, kad šalys buvo sutarusios dėl papildomo apmokėjimo už 2016 ir 2017 m. atskaitomybės tvarkymo paslaugas, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

18. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė pateiktais naujais įrodymais įrodinėja aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos už 2016 ir 2017 metų apskaitos sutvarkymą keleriopai viršija rinkos kainas.

19. Byloje nenustatyta, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nenustatyta, kad iškilo būtinybė šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, juolab, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme ginčijo, be kita ko, ir Sutarties šalių susitarimą dėl apskaitos duomenų sutvarkymo už 2016 ir 2017 metus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė viso proceso pirmosios instancijos metu turėjo galimybę į bylą pateikti šiuos naujus įrodymus, todėl atsakovės prašymas prijungti prie bylos šiuos įrodymus netenkinamas (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Byloje kilo ginčas dėl atsakovei suteiktų buhalterinių paslaugų kainos, atsakovei teigiant, kad pradinė kreditorė UAB „Aldmika“ nevykdė pareigos veikti sąžiningai ir protingai, jos elgesys neatitiko kliento interesų. Byloje nėra ginčo, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Ablita“ ir pradinės kreditorės UAB „Aldmika“ sudaryta 2018 m. sausio 2 d. Buhalterinių paslaugų ir konsultacijų teikimo sutartis Nr. 2018/01/02 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Aldmika“ įsipareigojo atsakovei teikti buhalterines paslaugas ir konsultacijas (Sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo mokėti UAB „Aldmika“ pagal pateiktą įkainių lentelę ir kiekį apdorotų ir parengtų dokumentų už kiekvieną mėn. atskirai išrašoma sąskaita atliktų operacijų kiekiui pagal įkainius, nurodytus buhalterinių paslaugų teikimo kainininke (priedas: (Buhalterinių paslaugų teikimo kainininkas Eur), už kiekvieną mėnesį. Atsakovė įsipareigojo apmokėti sąskaitas iki kito mėnesio 10 dienos po sąskaitos pateikimo (Sutarties 2.1 punktas). Taigi tarp šalių susiklostė atlygintiniai prievoliniai paslaugų teikimo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija aplinkybių, kad ji turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau nurodo, jog tikėjosi, kad jai teikiamų buhalterinių paslaugų kaina atitiks rinkos kainą.

23. Pažymėtina, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pagal CK 6.195 straipsnį jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo tarpu pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

24. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, atsakovės vadovas pasirašė Sutartį, Sutarties teksto atidžiai neanalizavęs, motyvuodamas tuo, kad susitikimo metu tvyrojo pasitikėjimo atmosfera. Atsakovės teigimu, Sutartis buvo sudaryta pagal UAB „Aldmika“ standartinę sutartį, todėl bet kokie neaiškumai turėjo būti aiškinami sąlygas pasiūliusios šalies (UAB „Aldmika“) nenaudai ir jas priėmusios bei sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies – atsakovės - naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutarties 2.1 punkte šalys aiškiai sutarė, kad atsakovė už suteiktas paslaugas apmoka pagal pateiktą įkainių lentelę. Sutarties priede Nr. 2 – buhalterinių paslaugų teikimo kainininkas – aiškiai ir išsamiai detalizuotos buhalterinių paslaugų kainos. Kadangi iš Sutarties nuostatų akivaizdu, kad Sutarties šalys, sudarydamos Sutartį susitarė dėl paslaugų kainos, kuri priklauso nuo apdorotų ir parengtų dokumentų kiekio už kiekvieną mėnesį, todėl spręsti, kad Sutarties sąlygos yra neaiškios vien dėl to, kad Sutartyje nėra sulygtas mėnesinis užmokestis, nepriklausantis nuo konkrečių tą mėnesį atliktų darbų kiekio, nėra pagrindo.

25. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šalys nesusitarė dėl apmokėjimo už „Rivilė“ programos ir interneto naudojimą. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad buhalterines paslaugas Vykdytojo („UAB „Aldmika“) vardu atlieka Vykdytojo darbuotojai, kurie yra šios srities specialistai. Buhalterinėms paslaugoms atlikti Vykdytojas naudojasi internetu už 10 Eur ir kompiuterine ir programine įranga ir „Riviles“ programa už 60 Eur (Sutarties 4.1. punktas). Tai, kad minėta Sutarties nuostata yra kitame Sutarties skyriuje, o ne prie užsakovo įsipareigojimų nereiškia, kad atsakovė neįsipareigojo apmokėti šių „UAB „Aldmika“ išlaidų.

26. Aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė Sutarties priedo „Buhalterinių paslaugų teikimo kainininkas“, nepaneigia Sutarties šalių susitarimo dėl apmokėjimo, t. y., kad atsakovė įsipareigojo mokėti UAB „Aldmika“ pagal pateiktą įkainių lentelę ir kiekį apdorotų ir parengtų dokumentų už kiekvieną mėn. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės vadovas dalyvavo susitikime su buhaltere A. B. M., tikslu aptarti galimą būsimą bendradarbiavimą, vėliau laisva valia pasirašė Sutartį, tokiu būdu sutikdamas su visomis Sutarties sąlygomis, tarp jų ir su sąlyga dėl apmokėjimo už teikiamas paslaugas, „Rivilė“ programos ir interneto naudojimą.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Todėl atsakovė prieš sudarydama Sutartį, privalėjo išsiaiškinti jai reikalingų paslaugų kainą, o ne turėti lūkestį, kad už teiktas paslaugas reikės mokėti kainą iki 300 Eur. Antra, atsakovė galėjo nutraukti Sutartį, supratusi, kad teikiamų paslaugų kainą neatitinka jos lūkesčio, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė, nors ir reiškė pretenzijas dėl per didelės paslaugų kainos, neekonomiškai teikiamų paslaugų, tačiau paslaugų teikimo neatsisakė. Sutartinių santykių tęsimo motyvavimas, jog rasti kitą buhalterę yra sudėtinga, nėra paremtas jokiais į bylą pateiktais duomenimis.

28. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.195 straipsnio nuostatas dėl sutarties spragos užpildymo.

29. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados taip pat nepaneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad negalima vienareikšmiai teigti, jog šalys susitarė dėl paslaugų apmokėjimo pagal Sutarties priede Nr. 2 nurodytus įkainius, kadangi sąskaitose buvo įrašyti tam tikrų veiksmų įkainiai (sąskaitų faktūrų ALD 1044, ALD 1045, ALD 1046, ALD 1048, ALD 1049 eilutes 10, 11, 13; ALD 1052 eilutes 11, 12, 14; ALD 1053 eilutes 2, 4, 6, 8, 27; ALD 1055, ALD 1056, ALD 1062, ALD 1063 eilutes 14, 16; ALD 1061, ALD 1064 eilutes 13, 15; ALD 1072 eilutes 12, 14; ALD 1075 eilutes 12, 14; ALD 1077 eilutes 10, 12; ALD 1078 eilutes 5, 6, 9-11), kurių nėra ieškovės pateiktame sutarties priede Nr. 2. Tai, kad sąskaitose faktūrose greta Sutarties priede nurodytų paslaugų įkainių buvo įtraukiami ir Sutarties priede nenurodyti paslaugų įkainiai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių susitarimo dėl apmokėjimo už paslaugas nei yra pasisakyta aukščiau.

30. Atsakovė neteikia argumentų, jog nutarties 29 punkte minimose sąskaitose faktūrose įtrauktos papildomos paslaugos ir jų įkainiai, kurie nėra nurodyti Sutarties priede, įtraukti nepagrįstai, ar kad tokios paslaugos nebuvo suteiktos. Atsakovė apeliaciniame skunde šį argumentą dėsto tokiu būdu, kuriuo siekiama paneigti šalių susitarimo dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas būdą, kurį nustatė teismas, tačiau neįrodinėja, kad tokios paslaugos jai nebuvo suteiktos.

31. Pasisakydamas dėk atsakovės apeliacinio skundo argumento, jog ieškovė neįrodė, kad buvo sutarta dėl papildomo apmokėjimo už 2016-2017 m. atskaitomybės sutvarkymą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pati atsakovė šias aplinkybės paneigė apeliaciniame skunde nurodydama, kad atsakovės direktorius pirmąsias sąskaitas pasirašė ir apmokėjo pasitikėdamas buhalterės sąžiningumu bei jos paaiškinimais, kad buvo daugiau darbo, nes reikėjo perimti atsakovės įmonę, pateikti metines ataskaitas už 2016 m. Be to, iš pateikto į bylą atsakovės vadovo 2019 m. sausio 23 d. elektroninio laiško buhalterei matyti, jog jame, be kito ko, teirautasi kokių dokumentų trūksta 2017 metų uždarymui, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės 2016 ir 2017 metų finansiniai duomenys nebuvo sutvarkyti, apeliaciniame skunde atsakovė taip pat patvirtino, kad atsakovės 2016 ir 2017 m. atskaitomybė nebuvo galutinai parengta ir pateikta VĮ Registrų centrui. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl nesutarto apmokėjimo už 2016-2017 metų atskaitomybės sutvarkymą atmetami kaip nepagrįsti.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei buhalterines paslaugas teikusi buhalterė nesinaudojo automatinio įrašų importavimo funkcionalumu, visus įrašus tvarkė pati ir už kiekvieno įrašo sutvarkymą priskaičiuodavo atsakovei atitinkamą mokestį. Atsakovė, nors buvo nepatenkinta jai taikomų įkainių dydžiu, reikalavimą dėl įrašų nesuvedinėjimo ranka pareiškė tik 2019 m. sausio mėnesį ir pradėjo ieškoti galimybių įsidiegti naują „Rivilė“ programos versiją. Tokį atsakovės reikalavimą teismas vertintino kaip dalies buhalterinių paslaugų atsisakymą, todėl konstatavo, jog nuo 2019 m. sausio mėnesio buhalterė nepagrįstai į išrašomas PVM sąskaitas faktūras įtraukdavo įkainius už bankinių pavedimų sutvarkymą rankiniu būdu.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sąskaitas perskaičiavo tik nuo 2019 m. sausio mėnesio, kadangi turėjo atimti sumas už buhalterės ranka suvestus banko išrašus už visą paslaugų teikimo laikotarpį, t. y. iš visų sąskaitų faktūrų. Taip pat atsakovė paaiškino, kad bankinių išrašų suvedimas yra būtinas buhalterinės apskaitos vedimui, jokiu būdu neatsisakė dalies paslaugų, o tik reikalavo tas pačias paslaugas teikti ekonomišku būdu.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perskaičiavo kainą už aptartas paslaugas nuo 2019 m. sausio mėnesio, kadangi byloje pateikti įrodymai apie atsakovės pateiktą pretenziją dėl bankinių išrašų suvedimo būdo netinkamumo ir neekonomiškumo tik 2019 m. sausio mėn. Nors atsakovė nurodo, kad tokias pretenzijas teikė anksčiau, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o nesant jos paaiškinimus šiuo klausimu patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pareiškė pretenziją anksčiau negu 2019 m. sausio mėnesį.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ablita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė