Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo L. Š. nubausta pagal ATPK 174 str. 100 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2012-10-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. spalio 14 d. 15 val. Dariaus ir Girėno g. 4 Klaipėdoje, į rinkiminę apylinkę Nr. 63 atėjo neblaivi, viešoje vietoje rėkavo, kabinėjosi prie rinkėjų, varė juos laukan. Tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutarimu L. Š. pripažino kalta padarius ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai 100 Lt baudą. Teismas, pripažindamas L. Š. kalta, rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu, T. M. pareiškimu, V. Z. paaiškinimu bei kita bylos medžiaga.

Apeliaciniu skundu L. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties. Nurodo, jog 2012-10-30 teisėjas nagrinėjo jos administracinę bylą nedalyvaujant teismo posėdyje proceso dalyviams, nedalyvaujant teismo posėdžio sekretorei (neužprotokoluota), dalyvaujant jai vienai, ir teisėjas nenustatė jos nusikalstamos veikos. Nėra byloje surinktos medžiagos (įrodymų), nėra liudininkų parodymų, kad ji, atėjusi į rinkiminę apylinkę Nr. 63 balsuoti, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismo posėdyje dalyvaujant jai vienai ji teisėjui paaiškino, kad policijos pareigūnas įvykių eigos nesiaiškino, surašė protokolą, identiškai nurašant T. M. pareiškimą, nors įvykių eiga rodo, kad ji viešoje vietoje jokių veiksmų, galinčių pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, neatliko, tik prašė balsavimo biuletenio.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog L. Š. jos atžvilgiu priimtą nutarimą skundžia tuo pagrindu, kad jos administracinio teisės pažeidimo byla teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, t.y. nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, teismo posėdyje nedalyvavo kiti proceso dalyviai, anot jos, nesurinkti jos kaltę patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Šiuo atveju teismo posėdžio protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl apeliacinis teismas negali patikrinti, kokius parodymus teismo posėdžio metu davė L. Š., ar teismo posėdžio metu buvo teikiami prašymai, o teismas juos motyvuotai išsprendė, ar visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo procesinį sprendimą, buvo ištirti teismo posėdyje ir pan.

Teismas, pripažindamas L. Š. kalta padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, rėmėsi rašytine bylos medžiaga, t.y. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu, T. M. pareiškimu, V. Z. paaiškinimu bei kita bylos medžiaga. Tačiau minėtų asmenų į teismo posėdį teismas nekvietė ir jų neapklausė, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Iš bylos medžiagos (b.l. 4, 7) taip pat matyti, jog L. Š. savo kaltę neigė nuo pat pradžių. Skundžiamas nutarimas (b.l. 12) patvirtina, jog tokios pozicijos ji laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepasisakė, kodėl, pripažindamas L. Š. kalta, rašytiniais įrodymais remiasi, o L. Š. parodymus apie jos nekaltumą atmeta.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažįstamas neteisėtu, todėl yra naikinamas, L. Š. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, administracinėn atsakomybėn traukiamos L. Š. kaltės/nekaltumo klausimas pagal ATPK 174 str. šiuo metu nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.