Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubaustos L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo L. Š. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., 250 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis patrulis 2012 m. spalio 14 d. L. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, 2012 m. spalio 14 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, viešoje vietoje – rinkimų apylinkėje Nr. 63, būdama neblaivi (nustatytas 1,05 prom. girtumas), rėkavo, kabinėjosi prie rinkėjų, varė juos laukan, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. tokiais savo veiksmais L. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. Š. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. ir paskyrė 250 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog padarė ATPK 174 str. pažeidimą bei kritikuoja bylos nagrinėjimą, teigdama, jog posėdžių sekretorė protokole netinkamai užfiksavo parodymus.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 174 str. nustatyta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir tai užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis liudytojus – T. M., V. Z., apklausė policijos pareigūnus A. Ž., R. B., bei pačią L. Š. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną ji rinkimų apylinkėje dėl kurtumo tik kalbėjo garsiai, tačiau prie žmonių nesikabinėjo, nesikeikė ir viešosios tvarkos nesutrikdė.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. patvirtino, jog L. Š. įžūliai elgėsi nebe pirmą kartą, ji viešoje vietoje reiškė pretenzijas, norėjo, kad jai būtų suteikta teisė balsuoti Klaipėdoje, nors yra registruota Vilniuje. Siekiant pilnai išaiškinti jai jos teisę balsuoti Klaipėdoje nurodytą dieną jis skambino į Klaipėdos vyriausiąją rinkimų komisiją, į Vilnių, ir dar kartą išaiškino L. Š., kad ji galinti balsuoti tik Vilniuje, tačiau ji nesutiko su tokiais jo paaiškinimais, ir toliau garsiai reiškė kitų žmonių akivaizdoje savo nepasitenkinimą tuo, kad jai neleidžiama balsuoti Klaipėdoje, garsiai reikalavo rinkimų salėje, jog leistų jai balsuoti Klaipėdoje. Be to, liudytojas paaiškino, jog L. Š. ir kitus žmones įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, rinkėjus varė lauk iš rinkimų salės, dėl jos netinkamo elgesio viešumoje iškviesta policija, tai padaryti prašė ir kiti rinkimų apylinkėje buvę žmonės. Liudytojas T. M. nurodė, jog būtent dėl tokio L. Š. elgesio buvo sutrikdytas darbas.

Liudytoja V. Z. patvirtino liudytojo T. M. duotus parodymus, nurodydama, kad ginčo metu ji buvo apylinkės sekretorė, kuri prižiūrėjo rinkimus. Prie jos priėjo L. Š. ir reikalavo suteikti jai teisę balsuoti. Jai buvo paaiškinta, kad ji gali balsuoti tik savo apylinkėje, esančioje Vilniuje, techninių galimybių suteikti balsavimo teisę Klaipėdoje nebuvo. Tačiau L. Š. nenurimo, kėlė sąmyšį, ją ramino ir kiti žmonės, ji labai garsiai kalbėjo, trukdė kitiems žmonėms susikaupti. Rinkimuose dalyvavę žmonės prašė jos nusiraminti, sakė, kad iškvies policiją. Liudytoja nurodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog L. Š. buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad L. Š. savo elgesiu atkreipė kitų žmonių dėmesį, ji elgėsi iššaukiančiai, šaukė, buvo akivaizdu, jog ji neblaivi. Pristatant į komisariatą ji taip pat elgėsi arogantiškai.

Apygardos teismas patikrinęs bylos medžiagą, jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatė, o pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju, apylinkės teismas, pripažindamas L. Š. kalta dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, rėmėsi duomenimis, kurie atitinka ATPK pateiktą įrodymų sąvoką, vertino jų visumą ir priėjo pagrįstą išvadą, kad L. Š. savo elgesiu pažeidė ATPK 174 str. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus kodėl mano, kad L. Š. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 174 str. sudėtis ir šių išvadų, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. Š. skundo argumentai, nepaneigia.

Apeliantė kvestionuodama savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, skunde teigia, kad teismo posėdžių sekretorė netinkamai protokole užfiksavo parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad LR BPK 261 str. 6 d. numato (kadangi ATPK nenumato, reikia vadovautis BPK analogija), kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo. Jeigu teisiamojo posėdžio pirmininkas nesutinka su pastabomis, jos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. Š. pastabas dėl teismo posėdžio protokolo pateikė 2013 m. kovo 28 d., o apylinkės teismo teisėjas šių pastabų neišnagrinėjo, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą bei procesinius veiksmus nagrinėjant bylą, L. Š. turi teisę apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Tokia teisėjo pozicija nėra teisinga, kadangi kaip minėta anksčiau, pateiktas pastabas turi išnagrinėti teisiamojo posėdžio pirmininkas. Tačiau vien šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Juo labiau, kad kaip matyti iš pateikto L. Š. prašymo apylinkės teismui, ji tik išreiškė savo nuomonę dėl protokole padarytų techninių klaidų, nenurodydama protokolo neteisingumo ar neišsamumo, ji tiesiog deklaratyviai nurodė, jog teismo posėdžių sekretorė padarė technines klaidas, kurios priimtą nutarimą daro neteisėtu.

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.