Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1375-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-08
Bylos Nr.
2A-1375-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Virginija Volskienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
J. B.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1375-115/2010

Teisėja Snieguolė Bielskienė Teisėja Jadvyga Mardosevič Procesinio sprendimo kategorijos:

74.2.4.;77.4.2.;77.4.3.;78.2.1.; 44.2.4.1..;121.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gruodžio 8d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui D. S.

atsakovės atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2010 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, uždraudimo atsakovei bendrauti ir aklėti nepilnametę dukrą, nustatymo atsakovei matymosi režimo su dukra, dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, turtinės žalos priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (I t., b.l.33-44) bei patikslintu ieškiniu (II t.,b.l. 86-89) prašo:1) nustatyti nepilnametės dukters G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) pas tėvo močiutę D. P. T., dviejų kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti atsakovei J. B. bendrauti ir auklėti nepilnametę dukrą ir nustatyti minimalų atsakovės matymosi su dukra G. režimą - ne daugiau kaip kartą per savaitę (pagal atsakovės pasirinktą (išsirinktą) savaitės dieną), dalyvaujant tėčiui D. S.; 3) priteisti iš J. B. dukros G. S. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Lėšas, skirtas nepilnametės dukros G. S. išlaikymui, pavesti tvarkyti tėvui D. S. uzufrukto teisėmis iki dukra sulauks pilnametystės; 4) priteisti ieškovui D. S. iš atsakovės J. B. 37.124,40 Lt turtinę žalą ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo ir sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog faktiškai turtinė padėtis ir ieškovo, ir atsakovės vienoda; nors teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, mergaitė gyventų su ieškovu jo motinai priklausančiame bute, esančiame Kaune, ieškovas svarsto galimybę įsigyti gyvenamąjį būstą Vilniuje. Mano, kad vaikas negali gyventi su atsakove, nes ji elgiasi amoraliai, paliko ieškovą, susirado kitą vyrą, be to, atsakovei rūpi tik pinigais, nuteikinėja vaiką prieš ieškovą, nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio neleido matytis su dukra, todėl mano, kad atsakovė daro ir ateityje darys neigiamą įtaką vaikui. Ieškovas faktiškai nuo pat vaiko gimimo jį prižiūrėjo, rūpinosi; atsakovė dirbo ir neskyrė vaikui pakankamai dėmesio. Atkreipė dėmesį, jog namas, kuriame gyvena atsakovė, nepripažintas tinkamu naudotis ir jo naudojimas draudžiamas. Tais pačiais motyvais prašė uždrausti atsakovei bendrauti ir auklėti nepilnametę dukrą ir nustatyti minimalų atsakovės matymosi su dukra G. režimą – ne daugiau kaip kartą per savaitę (pagal atsakovės pasirinktą (išsirinktą) savaitės dieną), dalyvaujant tėčiui D. S.. Atsižvelgdamas į vaiko amžių mano, jog dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga suma būtų 700 Lt, todėl prašo iš atsakovės priteisti 350 Lt išlaikymą. Pažymėjo, kad ir pats ieškovas vaikui iš pirmos santuokos moka išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Ieškovas pripažino, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio vaikui išlaikymo neteikė, sutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyje dėl 1000 Lt, kitoje dalyje prašo atmesti, nes mano, kad atsakovė prašo per didelės neadekvačios jo gaunamoms tuo laikotarpiu pajamoms išlaikymo įsiskolinimo sumos. Taip pat mano, jog nepagrįstas atsakovės prašymas dėl išlaikymo indeksavimo, nes atsakovės nurodytos normos priteisto išlaikymo atveju netaikomos. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 29.924,40 Lt, paaiškino, kad gimus dukrai ieškovas pagal žodinį su atsakove susitarimą atsisakė pilno darbo užmokesčio krūvio (etato) ir pasiliko prižiūrėti dukrą G., ko pasėkoje ieškovas negavo planuotų pajamų ir dėl to patyrė nuostolių, kai atsakovė, parsivedusi į namus naują vyrą, 2009-03-08 išvarė ieškovą iš namų ir atsisakė kompensuoti jo patirtus nuostolius. Teigia, kad 29924,40 Lt žalos suma susidarė kaip skirtumas tarp ieškovo turėtos gauti, bet negautos tėvystės pašalpos, suma grindžia paskaičiavimais, pažymomis, prašymu, sutartimi, administracinio vadovo įsakymais. Dėl esminio turto pagerinimo, nurodė, jog 2007 m. pavasarį buvo susiklosčiusi sudėtinga finansinė situacija, todėl jo motina ieškovo prašymu paskolino jam 16000 Lt, kuriuos ieškovas jau grąžino motinai. Pinigai buvo panaudoti katilinės ir autonominio šildymo sistemos įrengimui, todėl manė, kad atsakovė turi grąžinti jam 7200 Lt (1/2 įdėtų ieškovo lėšų, t.y. 8000 Lt minus 10 procentų turto nusidėvėjimo).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimais ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė atmesti (I t., b.l.164-173; III t., b.l.1-11). Nurodė, jog iš santykių su ieškovu gimė duktė, tačiau ieškovas smurtaujant prieš atsakovę, ši nusprendė nutraukti su juo santykius. Pabrėžė, jog atsakovas nori, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau pats išreiškė požiūrį į vaiką, abejodamas dėl tėvystės. Pažymėjo, jog ieškovas yra labai agresyvus, todėl yra įsitikinusi, jog tas faktas, jog smurtaudavo prieš atsakovę patvirtina, kad jis nesugebės dorai išauklėti dukters. Pažymėjo, jog atsakovas nepranešė savo šeimai nei apie atsakovės nėštumą, nei du mėnesius gimus dukrai, jog gimė dukra, tai įrodo, jog ieškovui duktė nerūpėjo, jei apie tokį įvykį neinformavo savo šeimos. Pažymėjo, jog nėra įrodymų, kad atsakovės bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams. Teigė, jog ji su sutuoktiniu gali suteikti dukrai pilnavertę šeimą. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų kompensuoti ieškovui jo laiko ir dėmesio judviejų nepilnametei dukrai pinigais, nei skaičiuojant šio laiko, kaip negautų pajamų, taip pat neįsipareigojo vykdyti ieškovo įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Pats ieškovas pripažino, kad 2008 m.spalio-gruodžio mėnesiais buvo riboto darbingumo po operacijos, negalėjo judėti, jam buvo nustatytas neįgalumas, todėl jis negavo pinigų dėl ligos, bet ne todėl, kad atsisakė darbo, turėdamas tikslą rūpinis mažamete dukterimi. Nurodė, kad apie ieškovo pasiskolintus iš jo motinos pinigus nieko nežino, o būsto įsigijimui, sutvarkymui, įskaitant katilinės įrengimą buvo naudotos atsakovės gautos paskolos.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį (II t., b.l.132-140), kuriuo prašė jį tenkinti ir : 1) nustatyti nepilnametės dukters G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove J. B.; 2) priteisti iš ieškovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 600 Lt per mėnesį periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.); 3) paskirti atsakovę dukrai iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo 2.400 Lt įsiskolinimo išlaikymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio; 5) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad dukra gimė 2007-08-17 ir nuo to laiko gyvena su atsakove jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikas prisirišęs prie mamos, mano, kad šio ryšio nutraukimas pakenktų vaiko psichologinei būklei ir vaiko vystimuisi. Nepaisant to, kad namo pridavimo dokumentai dar yra tvarkymo stadijoje, dabartinė dukters gyvenamoji vieta yra saugi, namo baigtumas 100 proc. Pažymėjo, jog ieškovas pats gyveno šiame name iki 2009 m. kovo mėnesio ir jam jokių abejonių dėl namo saugumo nekildavo. Teigė, jog atsakovė sveika ir darbinga, turi nuolatines pajamas, kurios sudaro apie 3000 Lt, be to, ji sukūrė šeimą, atsakovės vyras labai myli mergaitę, dukra auga pilnavertėje šeimoje. Prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Prašydama priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis bei priteisti iš ieškovo atsakovei 2400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio paaiškino, kad atsakovės dukters išlaikymo išlaidos sudaro 1600 Lt kas mėnesį, paskaičiavimus pateikė priešieškinyje, manė, kad pusę iš jų turi padengti ieškovas. Teigė, jog ieškovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti prašomą dukrai išlaikymo dydį. Su reikalavimais dėl 37.124,40 Lt turtinės žalos ir 6 proc. metinių palūkanų nesutiko, nurodė, jog jie nepagrįsti, nes nuo vaiko gimimo iki 2008 m. birželio mėnesio vaiku nuolat rūpinosi atsakovė, tačiau prasidėjus pinigų stygiui, atsakovė buvo priversta dirbti, o vaiką nuo 2008 m. liepos mėn. iki ieškovo kelio operacijos 2008 m. spalio mėnesio prižiūrėjo ieškovas. Tačiau ieškovas su atsakove vedė bendrą ūkį, išlaikė vaiką, abu tėvai rūpinosi jo auklėjimu ir priežiūra pagal galimybes. Atsakovė niekada neprisiėmė jokių įsipareigojimų kompensuoti ieškovui jo laiko ir dėmesio judviejų nepilnametei dukrai pinigais. Pažymėjo, jog tėvystės jausmas atsiranda ne ją patvirtinus DNR tyrimais, bet gimus kūdikiui, o ieškovas šito jausmo neturi dukters atžvilgiu.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (III t., b.l.55-61) su priešieškiniu dalyje dėl 1000 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio priteisimo sutiko, kitoje dalyje prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė ir jos tuometinis meilužis B. inscenizavo konfliktą, neleido matytis su dukra. Teigė, jog dukrai atsakovės name augti nesaugu, nes pastato būklė yra nebaigtas statyti, o tokius statinius draudžiama eksploatuoti. Mano, jog atsakovės gyvenimo būdas nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadas (I t.,b.l. 115-117, 163; III t., b.l. 35-36, 118-120), kuriose nurodė, jog vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko amžių bei į tai, kad vaikas nuolat nuo gimimo gyvena su atsakove, tikslinga nustatyti su atsakove, t.y. vaiko motina, vaiko įprastoje aplinkoje; iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui neturi būti mažesnis už 400 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu (IV t., b.l.54-62) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės dukters G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove J. B.. Priteisė iš ieškovo išlaikymą dukters G. S. naudai po 400 Lt per mėnesį periodinių išmokų nuo 2010-04-13 iki dukters pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė atsakovę J. B. dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 141,32 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 137,31 Lt valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys susipažino 2006 m., jiems pradėjus gyventi kartu, bet nesusituokus, 2007 m. rugpjūčio 17 d. susilaukė dukters G. S.. Nors vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas, ieškovas pateikė teismui papildomą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovo prašymu atlikus teismo genominę ekspertizę, ieškovas nuo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atsisakė, byla šioje ieškovo reikalavimų dalyje nutraukta. Vaikas nuolat gyvena ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).. Nuo 2009-03-08 šalys kartu negyvena. Laikotarpyje nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio ieškovas matėsi su dukra kartą per savaitę, nuo 2009m. rugsėjo mėnesio, ieškovo teigimu, atsakovė dukrą nuo ieškovo slepia. 2009-09-04 atsakovė įregistravo santuoką su V. B.. Teismas nustatė, kad ieškovas nuolat gyvena ir nuo 2009-02-03 deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (butas nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai D.P. T.). Iš D.P. T. rašytinio sutikimo paaiškinimų sprendė, kad pastaroji sutinka, kad jos sūnus gyventų kartu su savo dukra jai priklausančiame bute. Ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, jo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Nuo 2008-07-17 iki 2009-07-16 ieškovui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis; o nuo 2009-07-02 iki 2011-07-01 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovės vardu įregistruotas 1.90 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., 0,667 ha žemės sklypas su 90.91 kv.m. bendro ploto gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš policijos medžiagos teismas nustatė, kad dėl netinkamo ieškovo elgesio atsakovė kreipėsi į PK, ieškovas oficialiai įspėtas, kad dėl įstatymo neleistino ir priešingo visuomenės interesams elgesio gali būti patrauktas atsakomybėn. 2009-07-22 moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 6.4-27, 2010-02-08 aktas Nr. 6.4-5 patvirtina, jog atsakovė yra atsakinga, darbšti, tvarkinga, motinos pareigas vykdo tinkamai, gyvenimo sąlygos dukrai sudarytos geros. Atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji yra patyrusi iš ieškovo fizinį smurtą, patvirtina 2008-12-03 specialisto išvada Nr. G 5846/08(01) Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos PN raštas, VAVPK 2009-10-12 nutarimas Nr. 57-At-00679-09 patvirtina, kad pagal ieškovo D. S. skundą J. N. bei V. B. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2010-01-14 ----nustatė, kad pagal 2009-11-11 D. S. skundą J. N. bei V. B. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei priklausančio namo būklė keltų kokią nors grėsmę gyvenančių jame asmenų sveikatai ar pavojų gyvybei; ieškovas pats nuolat gyveno šiame name, ir tuo metu (dar iki remonto atlikimo) jam gyventi šiame name buvo saugu, be to 2010-03-15 posėdžio metu ieškovas neprieštaravo, kad vaikas gyventų su motina nurodytame name. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė galėtų užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų vaikui tinkamą jo vystimąsi. Tačiau vertinant vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, teismas atsižvelgė į tai, jog šalių dukra faktiškai nuo gimimo gyvena atsakovės gyvenamojoje vietoje, iki 2009 m. kovo mėnesio su atsakove ir vaiku gyveno ieškovas. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ieškovas matėsi su mergaite tik ekspertizės atlikimo bei vaikų raidos centre apsilankymo metu, taigi vaikas jau 7 mėnesius su tėvu faktiškai nebendrauja, be to, kaip patvirtino ir liudytoja D.P. T., ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikas paskutinį kartą lankėsi 2009 m. birželio mėn., kas, teismo nuomone, turi įtakos vaiko ryšiui su ieškovu ir asmenimis, kurie vaiką suptų nustačius vaiko gyvenamąją vietą ieškovo gyvenamojoje vietoje. Teismas nustatė, kad nuo 2009 m. vasaros su atsakove ir vaiku gyvena jos vyras V. B., kuris vaiką myli, jo santykiai su vaiku geri, vaikas jį vadina tėvu; vaikas jau kurį laiką lanko darželį. Teismas atsižvelgė į VTAT išvadas, į vaiko amžių ir poreikius, į tai, kad vaikui įprastos aplinkos pakeitimas gali turėti įtaką suformavusiems vaiko įpročiams ir jo saugumo pojūčiui, į pastovumo principą ir sprendė, kad vaiko ryšys su motina yra glaudesnis nei su tėvu ir vaikas daugiau yra prisirišęs prie motinos; byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko motina netinkamai vykdytų savo pareigas rūpintis vaiku; todėl darė išvadą, kad 2 metų ir 7 mėnesių amžiaus vaiko interesus labiau atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Teismas vadovavosi protingumo bei teisingumo kriterijumi ir iš ieškovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį mažino, sprendžiant, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. 2 m. ir kelių mėnesių amžiaus vaiko išlaikymui 800 Lt suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius bei tinkamą vystimąsi, todėl iš ieškovo priteisė 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimo (4 mėn. x 400 Lt). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą nei ieškovas, nei atsakovė, nors teismo buvo siūloma, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nepageidavo. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2009 m. kovo mėn. ieškovas turėjo galimybę daugiau laiko skirti vaiko priežiūrai, pats ieškovas pripažino, kad jo įmonė, kurioje jis dirbo, yra Kauno m., o jis nuolat gyveno Vilniaus rajone su atsakove ir vaiku, pagal darbo pobūdį ieškovas galėjo dirbti namuose. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimus kaip nors kompensuoti ieškovui vaiko priežiūrai praleistą laiko pinigais. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovas, būdamas vaiko tėvas, privalėjo pagal savo galimybes prižiūrėti ir rūpintis vaiku. Iš medicininių dokumentų teismas nustatė, kad ieškovui nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009-07-16 dėl jo susirgimų buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, jam buvo mokamos netekto nedarbingumo pensija bei ligos pašalpos, todėl vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimas buvo siejamas su vaiko priežiūra, pagrindo nėra. Ieškovui pripažinus, kad nuo 2009-03-08 dukra gyveno tik su atsakove, teismui nebuvo neaišku, kodėl ieškovas reikalauja jo neva patirtų nuostolių už laikotarpį nuo 2009 m. kovo iki 2009-08-17. Dėl esminio turto pagerinimo, teismas nustatė, jog pats ieškovas pripažino, kad neatlygintinai naudojosi atsakovei priklausančiu gyvenamuoju namu. Liudytoja D.P. T. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes apie 16000 Lt jam suteiktą paskolą, tačiau paaiškino, kad pinigų paskolino, nes prašė sūnus, kokiems tikslams buvo panaudoti pinigai, nežino. Teismas konstatavo, jog ieškovas pripažino, kad visus dokumentus, susijusius su katilinės įrengimu, tvarkė atsakovė, o ieškovas tik prižiūrėjo atliekamus darbus. Teismas nustatė, jog teismui patvirtinus šalių taikų susitarimą dėl ieškovo bendravimo su dukra iki 2010-03-30, ieškovas vietoje nustatytų 3 kartų matėsi su dukra tik kartą dėl to, kad nebuvo galimybės užtikrinti psichologo dalyvavimą, apie ką buvo informuotas ir ieškovas. Teismas pažymėjo, jog tėvai turi siekti išspręsti tarpusavio kilusius ginčus užtikrinant vaiko interesus ir išvengiant situacijų, kurios gali turėti neigiamą įtaką mažamečiam vaikui, o pasiekus kompromisą, – tiek atsakovė, tiek ieškovas turėjo siekti, kad jis būtų įgyvendintas ir būtų patenkinti abejų šalių lūkesčiai. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) D. S. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b.l.65-82), kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo apeliacinio skundo gavimo dienos nustatyti nepilnametės dukters G. S. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu D. S. pas tėvo močiutę D. P. T., dviejų kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti skubiai. Prašo laikyti bendrą gyvenimą tarp ieškovo ir atsakovės nutrūkus dėl atsakovės kaltės; atsisakyti ginti nesąžiningą proceso dalyvį atsakovę; pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir kviesti į teismo posėdį; išreikalauti rašytinius įrodymus; panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant, priešieškinį atmetant; bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė, sprendimo motyvuojamoji dalis nevientisa, prieštaringa, argumentai neaiškūs, teismas neišsprendė visų ieškovo reikalavimų. Teismas be pagrindo atsisakė išreikalauti įrodymus, susijusius su atsakove, be pagrindo netenkino ir jo prašymų dėl laikinųjų pasaugos priemonių. Teigia, jog šalys išsiskyrė dėl atsakovės kaltės, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Mano, jog atsakovė ateityje už skolas gali sugalvoti pardavinėti dukrą iškrypėliams. Be to, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas negali matytis su dukra dėl atsakovės kaltės. Teismo argumentai, nurodyti nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms; galima įžvelgti ir tėvo diskriminavimą. Mano, jog teismo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, kad vaiko motina netinkamai vykdytų savo pareigą rūpintis vaiku, prieštarauja byloje esantiems įrodymams (policijos tyrimo medžiaga ir kt.). Vadovaujasi CK 3.180 str. dėl tėvų valdžios ribojimo. Teigia, jog namo, kuriame gyvena duktė, negalima eksploatuoti. Pažymi, jog jam auginant dukrą, susiformavus glaudus jo ir dukros ryšys. Mano, jog dukra verčiama J. B. vyrą vadinti tėčiu. Pažymi, jog atsakovės elgesys amoralus, ji nesirūpino ieškovu, susitikinėjo su svetimais vyrais, parsivedė meilužį gyventi į namus, toks elgesys daro neigiamą įtaką dukrai. Mano, jog atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, nes atsakovė ir V. B. daugiau nei pusę metų grubiai pažeidinėjo teisėtus apelianto ir vaiko interesus, užkertant kelią tėvui bendrauti su vaiku. Mano, jog atsakovė, meluodama ir amoraliai elgdamasi yra nesąžininga, todėl neturi būti teismo ginama. Teigia, jog turi būti atsižvelgiama į kiekvieno iš tėvų elgesį, gyvenimo būdą, požiūrį į vaiko auklėjimą. Mano, jog atsakovės pajamos yra mažesnės, nei ji deklaravo, ji turi paskolų. Teigia, jog vaikui nesaugu gyventi name soduose, nes privažiavimas itin blogas, name nėra geriamojo vandens, be to gali kilti gaisras, o apeliantas užtikrintų dukrai geresnes gyvenimo sąlygas. Teigia, jog atsakovė sutuoktinis pasižymi agresyviu elgesiu, todėl dukrai su juo gyvenant neužtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos. Mano, jog reikalingas tik 700 Lt dydžio išlaikymas dukrai per mėnesį, iš abiejų tėvų po 350 Lt. Teigia, jog išlaikymo įsiskolinimas susidarė tik dėl atsakovės nebendravimo, nenoro derybų būdu spręsti vaiko išlaikymą ir jis ne didesnis nei 1000 Lt. Mano, jog teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės be pagrindo įgytą 29.924,40 Lt sumą, kuri priklauso ieškovui, nes atsakovė išėjo dirbti, o jis augino vaiką, todėl negavo tiek pajamų. Be to teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 7.200 Lt esminio turto pagerinimo, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad tuo metu turėjo tokią sumą namui pagerinti. Mano, jog teismas netyrė ir neanalizavo daugumos oficialių įrodymų.

Atsakovė J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b.l.106-115) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nagrinėjant bylą apeliantas nereiškė reikalavimo dėl motinystės teisių ribojimo, todėl savarankiškas reikalavimas negali būti keliamas apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, jog šalių bendras gyvenimas baigėsi dėl ieškovo smurto ir ieškovo smurtavimas nedaro atsakovės amoralia. Pažymi, jog atsakovė yra sudariusi santuoką ir gyvena normalų šeimyninį gyvenimą, augina dukterį. Atsakovę žeidžia ieškovo šmeižimas dėl atsakovės galimo nėštumo, pažinčių su vyrais ieškojimo, DNR ekspertizės reikalavimas. Pažymi, jog atsakovė niekuo nebuvo įsipareigojusi ieškovui ir jis negali reikalauti iš jos sutuoktinės pareigų vykdymo. Teigia, jog jokios realios grėsmės vaiko sveikatai ir gyvybei nėra, atsakovės teisės nebuvo apribotos, ieškovas inicijuodamas įvairius procesus bando atplėšti vaiką nuo motinos. Liguistos, iškrypėliškos ieškovo fantazijos dėl neva atsakovės galimybių ateityje pardavinėti dukrą, jo beatodairiškas siekis pakeisti vaiko gyvenamąją vietą kelia grėsmę vaiko interesams. Pažymi ir tai, jog namas yra pripažintas tinkamu naudotis, procedūra užtruko dėl namo žemės sklypo ribų nustatymo. Teigia, jog apeliantas nevertina viso teismo sprendimo argumentų ir įrodymų visumos; tai, kad apeliantas vertina tik dalį įrodymų, nesudaro pagrindo naikinti sprendimo. Pažymi, jog apeliantas net negali sumokėti likusios 200 Lt žyminio mokesčio dalies, todėl negalėtų ir dukra pasirūpinti materialiai. Pažymi, jog apeliantas neprašo sumažinti priteisto 400 Lt dydžio išlaikymo iki 350 Lt, bet prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir priteisti vaiko išlaikymui 350 Lt sumą iš atsakovės. Mano, jog skundas teikiamas iš principo dėl 50 Lt mažesnės sumos vaiko išlaikymui. Apeliantas neįrodė, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė mažesnis, nei nurodė atsakovė. Apeliantas tik pakartojo ieškinio pagrindą dėl 29.924,40 Lt negautų pajamų bei dėl 7200 Lt už esminį turo pagerinimą, bet nenurodė argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, o tai nesudaro pagrindo naikinti sprendimo. Pažymi, jog teismas net neturėjo pagrindo ir teisės pasisakyti, dėl ko nutrūko bendras gyvenimas tarp ieškovo ir atsakovės, nes santuoka nebuvo sudaryta. Pažymi, jog ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, be to ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas) D. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra netenkintas jo ieškinys dėl dukros gyvenamosios vietos su juo nustatymo, išlaikymo ir turtinės žalos priteisimo, patenkinant atsakovės Jurgitos priešieškinį ir nustatant su ja dukros gyvenamąją vietą, priteisiant išlaikymą ir įsiskolinimą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes neišnagrinėti visi jo reikalavimai, o argumentai prieštaringi, neaiškūs, diskriminuojantys ieškovą. Tačiau kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sprendžia, kad tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra iškilęs dėl ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei turtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovė dukros susilaukė gyvendami nesusituokę ir šioje byloje nėra nagrinėjamas santuokos nutraukimas, esant vieno iš sutuoktinio kaltei, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neišnagrinėjo visų jo reikalavimų, kadangi dalis jų negali būti savarankiški (pav. laikyti bendrą gyvenimą nutrūkusiu dėl atsakovės kaltės, atsisakyti ginti nesąžiningą proceso dalyvę). Todėl toliau kolegija pasisako tik dėl teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentų bei reikalvimų, kurie susiję su nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo, įsiskolinimo ir turtinės žalos priteisimo. Be to, kolegija atskirai nevertina apelianto pateikto kiekvieno dokumento.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad ieškovo ir atsakovės dukra gyventų su savo motina, kas geriausiai atitinka šiuo momentu nepilnametės interesus. Todėl atmetami apelianto argumentai, kuriais teigiama, jog teismas neatsižvelgė į atsakovės netinkamą (amoralų) gyvenimo būdą, nesaugias dukros gyvenimo sąlygas ir kitas nurodytas aplinkybes, kurios daugiau susiję su tėvų tarpusavio santykiais, o ne su negalėjimu tinkamai pasirūpinti dukra..

Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus(CPK 178str.). Tuo tarpu apeliantas ieškinyje ir skunde nurodytų aplinkybių neįrodė, ką patvirtina ir apeliacinėje teismo instancijoje priimti ar išreikalauti dokumentai, iš kurių matyti, jog ieškovas rašė įvairius skundus atsakovės atžvilgiu, tačiau ji bausta nebuvo, o vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonė dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepasikeitė (b.l. 115-117, t.1, b.l. 16-19, t.2, b.l. 131-132,151, t.3, 127-131, 138, 144-154, 156-160, t.4). Nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl nesaugių gyvenimo sąlygų nebaigtame statyti name, nes namas yra pripažintas tinkamu gyventi(b.l.116-117, t.4), o anksčiau tame pačiame name kartu su dukra ir jos motina gyveno pats apeliantas. Negalima sutikti su apeliantu ir dėl atsakovės netinkamo gyvenimo būdo ar elgesio, nes jie kartu gyveno nesusituokę, o susiradimas kito vyriškio ir vedybos su juo negali būti vertinama neigiamai, nes kiekvienas pilietis turi teisę savo nuožiūra kurti šeimą ir tvarkyti asmeninį gyvenimą. Tuo tarpu kitų duomenų, kurie patvirtintų atsakovės ryšius su daugeliu vyrų ar negalėjimą tinkamai pasirūpinti savo dukra, nėra. Kilęs ginčas tarp šalių dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos taip pat neįrodo atsakovės kaltės. Be to, dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo yra iškelta civilinė byla, ką nurodė pats apeliantas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dukros gyvenamąją vietą su motina, visų pirma atsižvelgė į vaiko interesus ir nepažeidė CK 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tai rodo, kad kiekvienu atveju teismas turi spręsti koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Šioje byloje ieškovė pateikė skaičiavimus, kad visapusiškam dukros išlaikymui mėnesiui yra reikalinga 1600Lt suma, tačiau įvertinus dukros tėvo turimą kitą dukrą, darbingumą, turtą ir gaunamas pajamas, prašė priteisti iš apelianto 600Lt dydžio periodines išmokas. Teismas skundžiamu sprendimu dukros G. išlaikymui iš tėvo priteisė 400Lt dydžio periodines išmokas.

Apeliantas teigia, kad dukros išlaikymui reikalinga suma mėnesiui sudaro 700Lt, todėl iš šios sumos abiems tėvams tenka po 350Lt. Tačiau kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes teismų praktikoje vieno vaiko minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį išlaikymui reikalinga suma atitinka MMA, kuri šiuo metu yra lygi 800Lt. Tai rodo, kad tokio išlaikymo dydžio faktiškai atskirai nereikia įrodinėti, nes jo pakanka tenkinti tik būtinus (minimalius) vaiko poreikius, o gali būti tenkinami ir didesni vaiko poreikiai, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės darbinės pajamos (atskaičius mokesčius) per mėnesį sudaro 3000Lt (b.l.126, t3, 194, t.2), apelianto uždarbis ir pajamos keitėsi (b.l.98-99, 106, t.2). Iš sodros gauti 2010 metų duomenys rodo, kad ieškovas šiais metais pajamas gavo iš trijų įmonių ir vien UAB koncernas „Achemos grupė“ už paskutinius 3 mėnesius su mokesčiais jam priskaičiavo18502,36Lt darbo užmokesčio arba vidutiniškai 6167,45Lt per mėnesį (b.l.123-126, t.4). Kitais mėnesiais ieškovo uždarbis buvo mažesnis, tačiau faktiškai apeliantas 2010 metais gavo ne mažesnes pajamas nei atsakovė. Tai rodo, kad tėvų turtinė padėtis yra panaši, o jų gaunamos pajamos leidžia tenkinti didesnius nei minimalius nepilnametės dukros poreikius, todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 350Lt, nes apeliantas teismo priteista 400Lt dydžio periodinių išmokų suma prisideda tik prie būtinų dukros poreikių tenkinimo.

Apeliantas nesutinka ir su teismo priteista 1600Lt išlaikymo įsiskolinimo suma už 2009 metų spalio 2010 metų sausio mėnesius, prašant ją sumažinti iki 1000Lt, t.y. po 250Lt per mėnesį ir išdėstyti jo mokėjimą.

Kolegija sprendžia, kad tenkinti šį prašymą pagrindo nėra, nes net ir gautos apelianto mažesnės pajamos tuo periodu (b.l. 78, t.4) buvo pakankamos teikti išlaikymą dukrai, tačiau apeliantas šios pareigos nevykdė. Todėl teismo priteistas iš apelianto 1600Lt išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 400Lt už mėnesį, yra pagrįstas ir teisėtas. Netenkintinas apelianto prašymas ir dėl priteisto įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo, nes 1600Lt suma nėra didelė, atsižvelgiant į skolininko dabartiniu metu gaunamą uždarbį ir pajamas. Be to, ginčo dėl 1000Lt įsiskolinimo dydžio faktiškai nebuvo nuo priešieškinio padavimo dienos, todėl apeliantas šią sumą senai galėjo sumokėti, tačiau iki šiol to nepadarė ir tuo pažeidė nepilnametės dukros interesus bei prisiėmė tam tikrą riziką galimoms didesnėms išlaidoms vienu metu.

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Apeliantas (ieškovas) D. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovės J. B. 37.124,40 Lt turtinę žalą, iš jos 29924,40Lt negautų pajamų ir 7200Lt už esminį turto pagerinimą, o taip pat 6 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo ir sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei pagimdžius dukrą ir išėjus į darbą, ieškovas 2008m liepos - 2009 metų kovo mėnesį prižiūrėjo dukrą, pagal turimas galimybes dirbo namuose ir gavo mažesnes pajamas, nei ankstesniais mėnesiais. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovė turi atlyginti apeliantui nuostolius, susijusius su negautomis darbinėmis pajamomis ar valstybės išmokomis(b.l. 46-50, 54-57, t.1, b.l. 90-95, 106, t.2), nes tokio susitarimo tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti, kadangi prisidėti prie dukros priežiūros ir auklėjimo yra tėvų pareiga (CK 3.155str.2d., 3.156 str., 3.165str.1d.). Pažymėtina ir tai, kad civilinės atsakomybės samprata ir rūšys yra numatyta CK 6.245str., o žala ir nuostoliai gali būti atlyginami tik nustačius visas tam reikalingas sąlygas (CK 6.246-6.249str.). Tuo tarpu byloje nėra nustatyta nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kurių dydis faktiškai grindžiamas negautomis pajamomis, neatsižvelgiant į atsakovės gauto uždarbio panaudojimą ir ieškovo išlaikymui, tarpusavio bendro gyvenimo nutraukimą, apelianto turėtas sveikatos problemas ir sumažėjusias galimybes dirbti. Dėl nurodytų aplinkybių apelianto reikalavimas dėl 29924,40Lt nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmestinas apelianto reikalavimas ir dėl 7200Lt priteisimo už esminį turto pagerinimą, teigiant, kad atsakovės namo katilinės ir šildymo sistemos įrengimui 2009 metais buvo panaudota iš motinos pasiskolinti 16000Lt, kuriuos grąžino jis vienas. Kolegija pažymi, kad atsakovė neneigia, jog šildymo sistema namui buvo įrengta gyvenant kartu su ieškovu, tačiau apeliantas nepateikė teismui įrodymų kiek kainavo katilinės ir šildymo sistemos įrengimas ir kiek tam buvo panaudota jo iš motinos skolintų lėšų, t.y. jis nepateikė įrodymų, kad pirko šiai sumai medžiagas, įrengimus ar mokėjo už darbą. Be to, jis teigė, kad siūlęs atsakovei namo neįrenginėti ir keisti gyvenamąją vietą saugesne, todėl prisidėjimas prie namo šildymo sistemos įrengimo vertintinas kritiškai, nes kokiam tikslui buvo skolinti pinigai nežinojo ir jo motina. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė buvo gavusi kreditą ir teigia šildymo sistemą įrengusi savo lėšomis. Taigi šioje situacijoje ne ji turi įrodyti iš kokių lėšų buvo atliekami šildymo sistemos įrengimo darbai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame name, o ieškovas privalo įrodyti kokia apimtimi prie jų prisidėjo savo lėšomis. Kadangi apeliantas neįrodė nei prisidėjimo savo lėšomis prie katilinės ir šildymo sistemos įrengimo, nei prie atsakovės praturtėjimo jo sąskaita, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 7200Lt reikalavimo netenkinimo yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 178str.).

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir piš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktina nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį sku ndą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 s ir 98tr., iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. S. 1542,0Lt atsakovei J. B. advokato ir 24,95 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski