Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-77-961/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30078-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.2; 2.5.17; 2.5.18; 2.5.21 (S)

2026 m. sausio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą (antrinę) teisinę pagalbą, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-605-961/2025 buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant teismo įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus ir atmetus G. B. apeliacinį skundą (bylos Nr. 1A-481-1072/2025).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją, bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Taigi, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta, tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Byloje nenustatyta pagrindo manyti, jog kaltinamoji vengė pati pasirinkti gynėją, t. y. piktnaudžiavo savo teise turėti gynėją, dėl ko valstybė būtų nepagrįstai patyrusi išlaidų. Nagrinėjamu atveju byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu pagal įstatymą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu ne dėl to, kad šito pageidavo ji pati, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo (nuteistojo) teise į gynybą. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nepriteisti iš nuteistosios G. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1072/2025 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su jai paskirto gynėjo dalyvavimu apeliaciniame procese.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.