Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. B. (toliau – ir nuteistoji) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir G. B. skirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. 23.59 val. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. 16.21 val. (viena diena).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdama tikslą dalį jų suvartoti pati, o kitą dalį išplatinti, o būtent: ji 2024 metų liepos–rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, per programėlę „Telegram“, neteisėtai, turėdama bendrą tikslą dalį suvartoti pati, o kitą dalį išplatinti tyrimo metu nenustatytiems asmenims, įsigijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pasivadinusio slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, vieną bespalvį maišelį su 0,393 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, dvidešimt penkis juodos spalvos su kaukolių atvaizdais maišelius su psichotropine medžiaga – 3-chlorometkatinonu bei du užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), iš kurių vieną bespalvį ir dvidešimt penkis juodos spalvos su kaukolių atvaizdais maišelius su psichotropine medžiaga – 3-chlorometkatinonu neteisėtai laikė su savimi iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. 23.57 val., kol ties pastatu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu jos kuprinėje ir piniginėje rado bei paėmė jai priklausantį kiekį 18,856 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, o taip pat savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė smulkintuve 0,066 g ir ant spintelės dviejuose užspaudžiamuose maišeliuose atitinkamai 1,549 g ir 1,989 g narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), iki kol 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 04.30 val. kratos metu jai priklausantį kiekį, iš viso 3,604 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl G. B. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad ji idealiąja sutaptimi padarė baigtą vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų baigtą nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir G. B. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad ji dirba, anksčiau neteista, per penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistosios G. B. atsakomybę lengvinančių bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistoji G. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teista, dirba, turi artimuosius, kuriems reikalinga jos parama, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nėra išimtinės, nemažina G. B. padarytos nusikalstamos veikos ar pačios nuteistosios asmenybės pavojingumo, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jai paskirta bausmė yra neproporcinga ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

9. BK 62 straipsnio, nustatančio švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas visų pirma siejamas su pačioje normoje įtvirtintų trijų sąlygų nustatymu: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Be to, šios normos taikymas neatsiejamas nuo BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. Pagal teismų praktiką, net ir esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2013, 2K-145-895/2020, 2K-216-648/2023 ir kt.).

10. Bylos duomenimis, G. B. buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir atliekant dalinę jos apžiūrą buvo rastos, kaip vėliau nustatyta, psichotropinės medžiagos, kaltę dėl jai inkriminuojamų veikų nuteistoji pripažino iš dalies, todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visi apeliaciniame skunde dėstomi argumentai jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo vertinant galimybes nuteistajai paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Nei vienai iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, šios aplinkybės buvo pagrįstai įvertintos. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai G. B. subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atidėtas, paskyrimas atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistosios asmenybę. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad nors šioje byloje nėra nustatytas nė vienas platinimo epizodas, tai nesudaro pagrindo vertinti nuteistosios veiką kaip žymiai mažiau pavojingą už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltu pripažintam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024).

11. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė bausmes šių straipsnių sankcijose numatytose ribose, t. y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą – švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, t. y. 20 MGL dydžio, o už nusikaltimo padarymą – vienintelę numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas minimalų, t. y. dvejus metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai G. B. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė teisingą bendrinimo būdą (bausmių apėmimą). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti įgyvendinti G. B. paskyrus švelnesnę ar kitos rūšies bausmę nei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, būtent pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė bus pakankama nuteistosios G. B. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bausmės nuteistajai G. B. skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, priimdamas sprendimą atidėti G. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų G. B. atžvilgiu nenustatyta, švelninančios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistosios atžvilgiu jau yra pritaikytos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, jai paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendį, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistosios G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.