Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Dėl pareiškėjo skundo 3 reikalavimo teismas nurodė, kad skundų, prašymų ginti viešąjį interesą nagrinėjimo, tyrimo pagal teismo atskirąją nutartį ar prokuroro inicijuoto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio taikymo ypatumus nustato Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.

Pagal ABTĮ 111 straipsnį jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylos nagrinėjimą, jeigu negalima jos išnagrinėti, iki bus išspręsta baudžiamoji byla. Aptarta įstatyminė nuostata taikytina tik nagrinėjant individualią administracinę bylą ir negali būti laikoma materialiuoju savarankišku proceso šalies skundo teismui reikalavimu, todėl šį skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo skundo 6 reikalavimo teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ nuostatas, darytina išvada, kad jos nesuteikia teismui, kaip teisingumą vykdančiai valdžios grandžiai, įgaliojimų tiesiogiai imtis veiksmų ginant galimai pažeistas pareiškėjo teises, kurie nesusiję su teisingumo vykdymu konkrečioje nagrinėjamoje byloje ir nepriskirti teismo kompetencijai.

III.

Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams teikti moty­vuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai V. V. dėl sąmoningo, tyčinio, realaus, ir akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, skunde nurodytų reikšmingų aplinkybių nepaisymo, t. y. „vykdžius teisingumą“ nusikalstamai aplaidžiai ir ne­teisėtu teismo procesu – pažeidinėjus materialines ir procesines teisės normas ir kt. bei priėmusios nusikalstamai aplaidžią 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo 2, 3, 6 reikalavimus, neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Konstitucijos įsakmių nuostatų dėl valdžios ribojimų ir teismo vykdymo teisėtu procesu pažeidinėjimo, valstybės piliečiams duotos priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo 2, 3, 6 reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinio teismo kompetencija įtvirtinta ABTĮ 17 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administraciniai teismai, be kitų ginčų, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 d. 1 p.). Vadovaujantis LVAT suformuota praktika, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Sistemiškai aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas, darytina išvada, kad jos nesuteikia teismui, kaip teisingumą vykdančiai valdžios grandžiai, įgaliojimų tiesiogiai imtis veiksmų ginant galimai pažeistas pareiškėjo teises, kurie nesusiję su teisingumo vykdymu konkrečioje nagrinėjamoje byloje ir nepriskirti teismo kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė skubiai priimti dalinį sprendimą dėl nedelsiamo elektros energijos tiekimo atstatymo jo gyvenamajam butui pagal ABTĮ 90 straipsnį (2 skundo reikalavimas); nedelsiamai imtis visų būtinų veiksmų dėl įvykdytų nusikalstamų ir neteisėtų veikų, jų užkardymui, visų susijusių baudžiamosios ir teisinės atsakomybės nustatymui, viešojo intereso gynimui pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, – pranešti prokurorui dėl akcinės bendrovės ESO (jos įsipareigojimus perėmusių institucijų), Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybės energetikos reguliavimo tarybos, Seimo kontrolieriaus, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, ir visų kitų susijusių institucijų nusikalstamų veikų: įstatymų pažeidinėjimo, profesinių pareigų nevykdymo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnį, 182 straipsnio 1, 2, 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 294 straipsnio 1, 2 dalis, ir kitų aukščiau minėtų straipsnių, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimo, jo prigimtinių teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimo, turtinės ir neturtinės žalos darymo, dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir viešojo intereso gynimo (3 skundo reikalavimas); išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėtu procesu trukdymo klausimus – nusikalstamai aplaidų teismo procesų vykdymą vienareikšmiškai neteisėtai ir nepaisant faktinių duomenų, skunde išdėstytą nusikalstamai aplaidų pagal faktinius duomenis ir teisės viršenybę sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams, nedelsiamo, nusikalstamai nutraukto elektros energijos jo gyvenamajam butui tiekimo atstatymo, ir senatvės pensijos bei vienišo asmens išmokos nusikalstamo nemokėjimo, pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis, tiesiogiai susijusių ir su šio skundo reikalavimais (6 reikalavimas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo antrasis skundo reikalavimas iš esmės susijęs su elektros energijos pirkimo-pardavimo, tiekimo abonentui (vartotojui) civiliniais teisiniais santykiais, reguliuojamais privatinės, o ne viešosios teisės normų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo, tiekimo abonentui (vartotojui) teisiniai santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir kt. reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio (6.383–6.391 str.) ir 6.161 straipsnio (viešoji sutartis) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-491/2012, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-51-602/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-695-525/2016, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-337-525/2021). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo antrasis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio (nesusijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu) ir todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme, t. y. ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 18 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-550-261/2021).

Dėl trečiojo ir šeštojo pareiškėjo skundo reikalavimų pažymėtina, kad ABTĮ 111 straipsnis nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (BATĮ 111 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylos nagrinėjimą, jeigu negalima jos išnagrinėti, iki bus išspręsta baudžiamoji byla (ABTĮ 111 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tokio pobūdžio prašymas yra ne materialusis teisinis reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas, kuris byloje negali būti savarankišku skundo reikalavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-228-602/2023). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta ir šiuo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-550-261/2021).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusi teisėja vykdė teismo (teisėjos) jurisdikcinę veiklą, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytą ABTĮ 111 straipsnį, nustatantį teismo veiksmus, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatoma nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareiškėjo užgaulūs teisingumą vykdančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos apibūdinimai dėl jos procesinės veiklos bei kaltinimai jai baudžiamosios veikos padarymu laikomi nepagarba teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-280-492/2022).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu įvardina Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, tačiau Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 557 ,,Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reorganizavimo ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuo 2019 m. liepos 1 d. reorganizuota jungimo būdu – prijungiant ją prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (pavadinimas po reorganizavimo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba).

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei (teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį), pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-280-492/2022).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.