Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-23 · Administracinė byla Nr. AS-695-525/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-23
Bylos Nr.
AS-695-525/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02028-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
S. F.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-695-525/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02028-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai dėl rašto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą Nr. 2R-1427; 2) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 146 311,47 Eur; 3) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 104 507,19 Eur; 4) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) (anksčiau akcinė bendrovė LESTO) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 62 704,92 Eur. Pareiškėjas prašė imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių ir uždrausti ESO nutraukti su juo 1997 m. liepos 7 d. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14673120, išmontuoti objekte esančius elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, įpareigoti vykdyti nenutraukiamą elektros energijos tiekimą jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė pranešti prokurorui dėl ESO nusikalstamų veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. balandžio 8 d. jam buvo atsiųstas ESO raštas „Dėl sutarties nutraukimo“. 2016 m. balandžio 18 d. pateikė skundą Valstybinei energetikos inspekcijai, tačiau inspekcija 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2R-1427 į skundą iš esmės neatsakė, atmetė skundą kaip nepagrįstą, tuo padarydama jam žalą. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. jo butui akcinė bendrovė LESTO neteisėtai ir nusikalstamai nutraukė elektros energijos tiekimą. Dėl neteisėtų akcinės bendrovės LESTO veiksmų buvo pateiktas skundas Valstybinei energetikos inspekcijai ir kitoms institucijoms, tačiau jos savalaikiai neužkardė akcinės bendrovės LESTO ir ESO nusikalstamų ir neteisėtų veikų. Pareiškėjas teigia, kad ESO tęsia akcinės bendrovės LESTO teisės pažeidimus, nevykdo įstatymo nuostatų – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 5 punkto, 4 straipsnio 5 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 49 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 50 straipsnio, 51 straipsnio 3 dalies, 79 straipsnio, kad socialiai pažeidžiamiems vartotojams ir jų grupėms privalo būti užtikrinamas visuomeninis elektros energijos tiekimas neribotą laikotarpį. Nuo 2011 m. lapkričio mėn. pareiškėjas priklauso ypač pažeidžiamai gyventojų socialinei grupei, jam skiriama socialinė pašalpa. Nusikalstama veika ESO šiurkščiai pažeidžia jo teises, daro jam didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas teigė, kad žala jam padaryta tiek nusikalstama elektros energijos nutraukimo butui veikla, tiek dėl tos nusikalstamos veikos neužkardymo. Teigė, kad turtinė ir neturtinė žala yra viena nuo kitos priklausomos ir jų neįmanoma atriboti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. F. terminą iki 2016 m. birželio 13 d. skundo dalies trūkumų pašalinimui – nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuriame tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą bei tinkamai (aiškiai ir konkrečiai) nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, o kitą skundo dalį dėl 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos rašto Nr. 2R-1427 panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl ESO (anksčiau akcinė bendrovė LESTO) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 62 704,92 Eur, atlyginimo priteisimo atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog konkretaus ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio pobūdis, t. y. ar teisinis santykis, dėl kurio kyla ginčas, yra privatinis ar administracinis. Iš skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas su elektros energijos tiekėju 1997 m. liepos 7 d. buvo sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau elektros energijos tiekimas butui buvo nutrauktas 2015 m. rugsėjo 21 d. galimai dėl susidariusio įsiskolinimo. ESO 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 3223-2152 pareiškėją įspėjo dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjas prašė priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ESO (anksčiau akcinės bendrovės LESTO) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 62 704,92 Eur. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas žalos padarymą kildino iš, jo manymu, neteisėtų ESO veiksmų nutraukiant ir neatnaujinant elektros energijos tiekimo. Taigi keliamas ginčas dėl tokios žalos atlyginimo nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį ir yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl teismas atsisakė priimti skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Iš skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su ESO 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 3223-2152, kuriuo jis buvo įspėtas dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, 2016 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2R-1427 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas prašė panaikinti šį 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą Nr. 2R-1427. Iš aptariamo rašto turinio matyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija šiuo raštu ne teismo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnyje, išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo ir energetikos įmonės. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalis nustato, kad Valstybinės energetikos inspekcijos <...> sprendimai <...> įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos <...> sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos <...> dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Iš šių nuostatų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimu atmesti jo skundą, turi teisę kreiptis bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas iš esmės spręsti ginčą. Tuo tarpu skundo reikalavimas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos jai nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės civilinio teisinio pobūdžio ginčą ne teismo tvarka priimtą sprendimą yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl šį reikalavimą teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Kitais skundo reikalavimais pareiškėjas prašė priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio nuostatas, pareiškėjo pareiga yra skunde aiškiai ir konkrečiai nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, t. y. skundo faktinį pagrindą (23 str. 2 d. 6 p.) ir suformuluoti savo reikalavimą, t. y. skundo dalyką (23 str. 2 d. 8 p.). Tik tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas leidžia nustatyti aiškias administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kildindamas žalos padarymą iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, šių veikų pakankamai aiškiai ir konkrečiai nedetalizuoja. Pareiškėjo skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad Valstybinė energetikos inspekcija (ir kitos institucijos), nepaisant pateiktų skundų, savalaikiai neužkardė akcinės bendrovės LESTO ir ESO nusikalstamų ir neteisėtų veikų. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis padalinys tinkamai neišnagrinėjo, kokie konkretūs Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio padalinio sprendimai, pareiškėjo manymu, nepagrįsti ir neteisėti, kaip, kokiu būdu, ir kokias konkrečias akcinė bendrovės LESTO ir ESO nusikalstamas ir neteisėtas veikas, jo nuomone, Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis padalinys privalėjo „užkardyti“, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas, kildindamas žalos padarymą iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, skunde nenurodė jokių šios ministerijos veikų (priimtų sprendimų, raštų ar pan.), iš kurių kildina žalos jam padarymą. Taip suformuluotas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė jam priteisti atlyginti bendras turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo preliminarias sumas. Iš aptartų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų matyti, kad turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos savo pobūdžiu, todėl pareiškėjas, formuluodamas skundo pagrindą ir dalyką, turi atskirai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos padarymo faktas, kas konkrečiai (turto netekimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) sudaro patirtą turtinę žalą, kaip jis ją apskaičiavo, nurodyti bendrą prašomos priteisti turtinės žalos sumą. Analogiškai, pareiškėjas turėtų atskirai nurodyti, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokia konkrečia suma jis vertina šią patirtą neturtinę žalą. Atitinkamai, prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos turi būti atskirai nurodytos formuluojant skundo reikalavimą. Skundo reikalavimas negali būti formuluojamas preliminariai – skunde turi būti tiksliai nurodomos prašomos priteisti sumos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą Nr. 2R-1427 ir priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ESO (anksčiau akcinė bendrovė LESTO) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 62 704,92 Eur kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl šių reikalavimų jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Likusiai pareiškėjo skundo daliai teismas nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Mariaus Bajoro įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo; prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo primininko teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausminės bylos iškėlimo teisėjui Mariui Bajorui dėl akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo.

Pareiškėjas teigia, kad jo skundas nepagrįstai priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams, remiantis ABTĮ 21 straipsnio 1–4 dalimis. Pažymi, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Akcentuoja, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį neatliko savo pareigų, viršijo teisėjui įstatymu suteiktus įgaliojimus ir veikė priešingai įstatymų nustatytiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas panaikinti 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą Nr. 2R-1427 ir priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ESO (ankščiau akcinė bendrovė LESTO) neteisėtų veiksmų, yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino pareiškėjui, jog dėl šių reikalavimų jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su elektros energijos pirkimo – pardavimo, tiekimo abonentui (vartotojui) teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio (CK 6.383–6.391 straipsniai), CK 6.161 straipsnio (Viešoji sutartis), 6.188 straipsnio (Vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai) normos. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą kildina iš to, kad ESO (ankščiau akcinė bendrovė LESTO) nevykdo minėtos sutarties, t. y. ją nepagrįstai nutraukė ir taip padarė žalą pareiškėjui. Taigi, akivaizdu, kad aptariamu atveju ginčas yra neatsiejamai susijęs su šalių įsipareigojimų pagal sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį vykdymu, todėl tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Pareiškėjo nuomonė, kad jo keliamas ginčas nėra civilinio teisinio pobūdžio, negali būti pagrindas patenkinti atskirąjį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-491/2012).

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog klausimas dėl užtikrinimo priemonių taikymo gali būti sprendžiamas tik tada, kai skundas yra priimamas. ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, jog jeigu prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Todėl esminė sąlyga taikyti šį reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą yra skundo (prašymo) priėmimas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad skundo dalis, kuriai pirmosios instancijos teismas taikė trūkumų šalinimo institutą negali būti skundžiama.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį neatliko savo pareigų, viršijo teisėjui įstatymu suteiktus įgaliojimus ir veikė priešingai įstatymų nustatytiems tikslams. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu, nes apart bendro pobūdžio argumentų apie neteisėtus teisėjo veiksmus, pareiškėjas kitokių argumentų ar įrodymų, grindžiančių jo teiginį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl šis pareiškėjo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė