Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. F. terminą iki 2016 m. birželio 13 d. skundo dalies trūkumų pašalinimui – nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuriame tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą bei tinkamai (aiškiai ir konkrečiai) nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, o kitą skundo dalį dėl 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos rašto Nr. 2R-1427 panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl ESO (anksčiau akcinė bendrovė LESTO) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 62 704,92 Eur, atlyginimo priteisimo atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog konkretaus ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio pobūdis, t. y. ar teisinis santykis, dėl kurio kyla ginčas, yra privatinis ar administracinis. Iš skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas su elektros energijos tiekėju 1997 m. liepos 7 d. buvo sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau elektros energijos tiekimas butui buvo nutrauktas 2015 m. rugsėjo 21 d. galimai dėl susidariusio įsiskolinimo. ESO 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 3223-2152 pareiškėją įspėjo dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjas prašė priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ESO (anksčiau akcinės bendrovės LESTO) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 62 704,92 Eur. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas žalos padarymą kildino iš, jo manymu, neteisėtų ESO veiksmų nutraukiant ir neatnaujinant elektros energijos tiekimo. Taigi keliamas ginčas dėl tokios žalos atlyginimo nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį ir yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl teismas atsisakė priimti skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Iš skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su ESO 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 3223-2152, kuriuo jis buvo įspėtas dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, 2016 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2R-1427 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas prašė panaikinti šį 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą Nr. 2R-1427. Iš aptariamo rašto turinio matyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija šiuo raštu ne teismo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnyje, išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo ir energetikos įmonės. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalis nustato, kad Valstybinės energetikos inspekcijos <...> sprendimai <...> įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos <...> sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos <...> dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Iš šių nuostatų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimu atmesti jo skundą, turi teisę kreiptis bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas iš esmės spręsti ginčą. Tuo tarpu skundo reikalavimas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos jai nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės civilinio teisinio pobūdžio ginčą ne teismo tvarka priimtą sprendimą yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl šį reikalavimą teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Kitais skundo reikalavimais pareiškėjas prašė priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio nuostatas, pareiškėjo pareiga yra skunde aiškiai ir konkrečiai nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, t. y. skundo faktinį pagrindą (23 str. 2 d. 6 p.) ir suformuluoti savo reikalavimą, t. y. skundo dalyką (23 str. 2 d. 8 p.). Tik tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas leidžia nustatyti aiškias administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kildindamas žalos padarymą iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, šių veikų pakankamai aiškiai ir konkrečiai nedetalizuoja. Pareiškėjo skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad Valstybinė energetikos inspekcija (ir kitos institucijos), nepaisant pateiktų skundų, savalaikiai neužkardė akcinės bendrovės LESTO ir ESO nusikalstamų ir neteisėtų veikų. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis padalinys tinkamai neišnagrinėjo, kokie konkretūs Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio padalinio sprendimai, pareiškėjo manymu, nepagrįsti ir neteisėti, kaip, kokiu būdu, ir kokias konkrečias akcinė bendrovės LESTO ir ESO nusikalstamas ir neteisėtas veikas, jo nuomone, Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis padalinys privalėjo „užkardyti“, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas, kildindamas žalos padarymą iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, skunde nenurodė jokių šios ministerijos veikų (priimtų sprendimų, raštų ar pan.), iš kurių kildina žalos jam padarymą. Taip suformuluotas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė jam priteisti atlyginti bendras turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo preliminarias sumas. Iš aptartų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų matyti, kad turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos savo pobūdžiu, todėl pareiškėjas, formuluodamas skundo pagrindą ir dalyką, turi atskirai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos padarymo faktas, kas konkrečiai (turto netekimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) sudaro patirtą turtinę žalą, kaip jis ją apskaičiavo, nurodyti bendrą prašomos priteisti turtinės žalos sumą. Analogiškai, pareiškėjas turėtų atskirai nurodyti, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokia konkrečia suma jis vertina šią patirtą neturtinę žalą. Atitinkamai, prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos turi būti atskirai nurodytos formuluojant skundo reikalavimą. Skundo reikalavimas negali būti formuluojamas preliminariai – skunde turi būti tiksliai nurodomos prašomos priteisti sumos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą Nr. 2R-1427 ir priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ESO (anksčiau akcinė bendrovė LESTO) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra lygi 62 704,92 Eur kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl šių reikalavimų jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Likusiai pareiškėjo skundo daliai teismas nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus (ABTĮ 37 str. 1 d.).