Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, ieškovui D. Š., jo atstovei advokatei K. R., atsakovės UAB „Dengsta“ atstovams T. V., advokatui G. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. galutinio sprendimo ir 2019 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dengsta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.9. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi darytomis nuotraukomis, kadangi apeliantės teigimu, jose nėra laiko (datos) ir nėra aiški vieta kur nuotrauka daryta. Ieškovo teigimu, teismas aiškiai nurodė, jog fotografavimo datas nustatė operacinės sistemos Windows aplinkoje programa „Nuotraukos“ atsivertęs nuotraukų failus bei joje atidaręs skiltį „Failo informacija“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo pakeistas 2019 06 14 preliminarus sprendimas ir ieškovui iš atsakovės priteista 10 637,54 Eur skola, 2021,40Eur delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, bei pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistos 788,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir užsakovė (duomenys neskelbtini) mokykla (toliau – užsakovė) 2018 06 26 sudarė Paprastojo remonto darbų rangos sutartį dėl mokyklos pėsčiųjų tako dangos atnaujinimo ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų. Šios sutarties 6.1. papunktyje nurodyta, jog darbų atlikimo terminas yra 3 mėnesiai nuo darbų pradžios. 2018 09 27 atsakovė su užsakove sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie pagrindinės 2018 06 26 sutarties, kurio 1 punkte nurodyta, jog susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento ir galioja iki pilno šalių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo vieno mėnesio laikotarpiui iki 2019 10 27. Tarp ieškovo ir atsakovės 2018 07 09 buvo sudaryta Subrangos sutartis Nr. 2018/07/09, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2018 10 31 atlikti darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1 ,,Aplinkos tvarkymo darbai“ ir perduoti darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Sutarties 2.1 papunktyje nurodytas orientacinis darbų kiekis – 2639 kv.m.; 2.2 papunktyje nurodyta, jog atliekamų darbų kaina yra 20 214 Eur. Sutarties priede numatyti šie darbai: trinkelių klojimo, įrengiant atsijų pasluoksnį (kiekis – 2639 m², kaina – 9 051,77 Eur); pagrindų paruošimo, įrengiant pasluoksnius (kiekis – 2639 m², kaina – 9 051,77 Eur); vejos borto pastatymo (kiekis – 620 vienetų, kaina – 1 860 Eur); gatvės borto pastatymo (kiekis – 85 vienetų, kaina – 255 Eur).

18. Taip pat nustatyta, jog atsakovė ir užsakovė 2018 11 30 pasirašė galutinį užbaigtų darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame užsakovė patvirtino, jog atsakovės darbai buvo atlikti pagal galiojančius teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir yra tinkamai užbaigti. Pažymėta, jog dėl atliktų darbų apimties, jų kokybės, užsakovė pretenzijų neturi. 2018 11 07 ieškovas su atsakove pasirašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2, kuriuo patvirtinama, jog ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 07 09 iki 2018 11 07 rangovas (ieškovas) atliko darbų už 16157,20 Eur. Ieškovas 2018 12 10 surašė dar vieną atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 3, kuriame nurodė, jog per ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 11 07 iki 2018 12 06 atliko darbų pagal sutartį bei papildomų darbų už 6724,20 Eur. Šis aktas atsakovės nepasirašytas, ant akto pažymėta, jog atsakovė atsisakė jį pasirašyti. Nustatyta, jog atsakovė 6 bankiniais pavedimais nuo 2018 08 27 iki 2018 11 28 ieškovui sumokėjo 9500 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo už pagal Subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą nevykdymą, t. y. neatsiskaitymą už atliktus bei perduotus darbus.

19. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu pakeitė 2019 06 14 preliminarų sprendimą ir ieškovui iš atsakovės priteisė 10 637,54 Eur skolą, 2 021,40 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas, 977,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 133,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimą grindė šiais argumentais: 1) byloje nebuvo ginčo, kad darbus, nurodytus Akte Nr. 2, atliko ieškovas, o byloje ginčas kilo dėl to, kas atliko likusius darbus, neįtrauktus į Aktą Nr. 3 (519 m² trinkelių klojimo, įrengiant atsijų pasluoksnį, darbus; 519 m² pagrindų paruošimo, įrengiant pasluoksnius, darbus; 140 vnt. vejos bortų pastatymo darbus); 2) byloje esantys įrodymai – banko sąskaitų išrašai, ieškovo paaiškinimai, nuotraukos ir kt. leido daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ginčijamus darbus atliko ieškovas, o ne atsakovė; 3) terminas įvykdyti prievolę buvo praleistas, ieškovas vykdė statybos darbus ir šalys bendradarbiavo 2018 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, pasibaigus galutiniam darbų atlikimo terminui; 4) atsakovė dėl termino pažeidimo sutarties su ieškovu nenutraukė, pretenzijų dėl termino pažeidimo ieškovui nereiškė, leido ieškovui vykdyti darbus po 2018 10 31; 5) ieškovas tinkamai vienašališkai perdavė atsakovei šiuos Akte Nr. 3 nurodytus darbus: trinkelių klojimo, įrengiant atsijų pasluoksnį, darbus; pagrindų paruošimo, įrengiant pasluoksnius, darbus; vejos borto pastatymo darbus, kurių bendra vienašališkai perduotų darbų pagal Aktą Nr. 3 kaina – 3980,34 Eur; 6) ieškovas atliko ir perdavė atsakovei darbų pagal sutartį už 20137,54Eur, o atsakovė už juos sumokėjo 9500 Eur, todėl ieškovui liko skolinga 10637,54Eur; 7) grynųjų pinigų sumokėjimo ieškovui faktą atsakovė turėjo įrodinėti rašytiniais įrodymais; 8) atsakovė nepagrįstai mažina ieškovui už darbus mokėtiną sumą, ieškovui tariamai perduotų įrankių kaina.

20. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu ir jame padarytomis išvadomis kategoriškai nesutinka. Teigia, jog sprendimas yra nepagrįstas, jo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, materialinės teisės normoms. Taipogi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos analogiškose bylose.

Dėl atliktų darbų

21. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką, t. y. tai, jog visus darbus pagal atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 2 atliko ieškovas, o ginčas kilo tik dėl to, kas atliko likusius darbus, įtrauktus į Aktą Nr. 3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šiems faktams konstatuoti vadovavosi tik ieškovo paaiškinimais, kurie skyrėsi nuo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Teigia, jog tai, kad 2018 11 07 šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2, nereiškia, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir kad juos visus atliko ieškovas. Atsakovė tvirtina, jog, nors pasirašė minėtą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, atliko šiuos ieškovo į aktą įtrauktus, tačiau neatliktus darbus: trinkelių klojimo darbus, įrengiant visus pasluoksnius, kiekis – 529,61 m², vieneto kaina 7,66Eur, viso atliktų darbų vertė – 4056,80 Eur. Šių darbų ieškovas nebuvo atlikęs, tačiau įrašęs į sąskaitą – faktūrą serija XV Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog prieštaravimuose ji pateikė lentelę „Dėl nepriimamų subrangovo darbų“ norėdama įrodyti, kad ieškovas pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2, neatliko visų darbų, už kuriuos išrašė minėtą sąskaitą –faktūrą serija XV Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nevertino fakto, kad ieškovas nesąžiningai ir vienašališkai išrašė 2018 12 10 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr.3 ir sąskaitą – faktūrą XV Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi aktas ir sąskaita – faktūra išrašyti pasibaigus Subrangos sutarties galiojimui.

22. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. 2018 m. lapkričio 11 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2 atsakovė priėmė 2120 kv. m. trinkelių klojimo darbus įrengiant atsijų pasluoksnį 7271,60 Eur sumai, 2120 kv. m. pagrindų paruošimo darbus įrengiant pasluoksnius 7271,60 Eur sumai, vejos borto pastatymas – 480 vnt., kaina 1440 Eur, gatvės borto pastatymas - 58 vnt., kaina 174 Eur. Viso darbų priimta už 16157,20 Eur. Tačiau atsakovė tvirtina, jog minėtą aktą pasirašė natūroje netikrinusi atliktų darbų kiekio ir kokybės. Atsakovė tvirtina, jog, nepaisant to, kad pasirašė minėtą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, pati atliko darbus: trinkelių klojimo darbus, įrengiant visus pasluoksnius, kiekis – 529,61m², atliktų darbų vertė 4056,80 Eur, kurių ieškovas atlikęs nebuvo, bet įtraukęs į sąskaitą – faktūrą serija XV Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė argumentus dėl ieškovo atliktų darbų apimties grindžia į bylą pateikta lentele „Dėl nepriimamų subrangovo darbų“, kurioje nurodyta, kad pagal sutartį yra nepriimti trinkelių klojimo darbai, įrengiant visus pasluoksnius 4056,80 Eur sumai, kiekis – 529,61 m². Minėta, šie darbai yra įtraukti į atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr.2, kurį atsakovės atstovas yra pasirašęs. Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog atliktų darbų aktą Nr.2 pasirašė nepatikrinęs natūroje atliktų darbų kiekio. Kad ieškovas neatliko visų darbų, kurie nurodyti akte Nr.2, atsakovės atstovų nuomone, patvirtino liudytojai. Teismo posėdyje liudytojai V. S., E. S., G. B., Ž. V. parodė, kad dirbo prie trinkelių klojimo. Liudytojas V.S. parodė, kad dirbo pagalbinius darbus, darė pagrindą, veždavo trinkeles, dirbo iki rugsėjo mėn., kad didžiąją dalį trinkelių sudėjo įmonė. Liudytojas E. S. parodė, kad pjaustė trinkeles, dirbo su D. (ieškovas). Liudytojas G. B. parodė, kad veždavo medžiagas, o kas atliko darbus nežino. Liudytojas Ž. V. parodė, kad vežė kurą, įrankius. Teisėjų kolegija, apibendrindama liudytojų parodymus, sprendžia, jog jie nepatvirtina atsakovės nurodomo fakto, kad būtent atsakovė atliko trinkelių klojimo darbus, įrengiant visus pasluoksnius, kiekis – 529,61 m², atliktų darbų vertė 4056,80 Eur, nes nei vienas liudytojas nenurodė, kaip buvo išmatuotas ir apskaičiuotas atliktų darbų kiekis; kokį konkrečiai kiekį ir kokių darbų atliko atsakovė. Vertindama liudytojų parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog visi liudytojai yra atsakovės darbuotojai, kurie turi būti ir yra lojalūs darbdaviui. Fakto, kad atsakovė atliko darbų už 4056,80 Eur nepatvirtina ir į bylą pateikta vienašališkai atsakovės sudaryta lentelė „Dėl nepriimamų subrangovo darbų“, kuri yra priešinga abiejų šalių pasirašytam atliktų darbų priėmimo perdavimo aktui Nr.2. Pabrėžtina, jog atsakovė yra verslo subjektas, kuris turi verslo patirtį, jai yra žinomi veiksmai, kurie atliekami priimant darbus, jai keliami didesni atidumo, rūpestingumo, kruopštumo standartai. Atsakovė, priimdama atliktus darbus ir netikrindama jų kiekio ir kokybės, prisėmė riziką. Rašytinis įrodymas – atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, kuris pasirašytas ieškovo ir atsakovės, gali būti nuginčytas pateikiant kitą rašytinį įrodymą, kuris objektyviai patvirtintų atsakovės dėstomas aplinkybes dėl neatliktų darbų. Tokie įrodymai nepateikti. Atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, kad atsakovė nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl neatliktų darbų – 529,61 kv.m. trinkelių klojimo iki ieškovas nepareiškė reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus.

23. Taip pat apeliantė teigia, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 3 ir jo pagrindu išrašyta sąskaita faktūra XV Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyti be teisinio pagrindo, kadangi Subrangos sutartis jau buvo pasibaigusi. Teismas šį argumentą atmeta, nes Subrangos sutarties termino pasibaigimas nereiškia, kad po šio termino pabaigos ieškovas neatliko darbų, o atsakovė neturi pareigos už juos sumokėti. Subrangos termino pabaiga yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl sankcijų už nesavalaikį sutarties vykdymą taikymo. Taip pat svarbu, ar sutarties vykdymas po sutarto termino neprarado aktualumo. Bylos duomenys patvirtina, jog terminas įvykdyti prievolę buvo praleistas, nes sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, jog darbai bus baigti iki 2018 10 31, tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad darbus baigė 2018 12 10. Ieškovas tvirtina, kad vykdė statybos darbus ir šalys bendradarbiavo 2018 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais, pasibaigus galutiniam darbų atlikimo terminui. Šią aplinkybę patvirtina ir 2018 12 10 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr.3, ir galutinis 2018 11 30 darbų priėmimo – perdavimo aktas. Pabrėžtina, jog atsakovė dėl termino pažeidimo sutarties su ieškovu nenutraukė, pretenzijų dėl termino pažeidimo ieškovui nereiškė, leido ieškovui vykdyti darbus po 2018 10 31. Į tai atsižvelgdamas pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas neprarado prasmės, todėl atsakovė neturi teisės atsisakyti priimti, įvykdžius prievolę, atliktą darbą ir atitinkamai už jį atsiskaityti.

24. Be to apeliantė nurodo, kad atliktų darbų akto Nr. 3 niekada nepriėmė, tai patvirtina faktas, jog atsakovės direktoriaus parašu aktas nepatvirtintas, o 2018 11 30 galutinis aktas, patvirtintas užsakovo ir apeliantės direktoriaus, tiekėjo parašais, todėl nėra pagrindo sprendime su šiuo įrodymu nesutikti ir vadovautis ieškovo nepagrįstais teiginiais, kad darbai buvo baigti gruodžio 10 d. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka. Nėra ginčo, kad visi šalių sudarytos subrangos sutartyje numatyti rangos darbai faktiškai buvo atlikti ir perduoti užsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai. 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovas surašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 3. Atsakovė atsisakė šį aktą pasirašyti, tai pažymėta pačiame akte. Akte Nr. 3 nurodyti šie atlikti darbai: trinkelių klojimo darbai įrengiant atsijų pasluoksnį 568 kv. m., 1948,24 Eur sumai; pagrindų paruošimo darbai įrengiant pasluoksnius 568 kv. m, 1948,24 Eur; vejos borto pastatymas 154 vnt, 462 Eur sumai, grunto stabilizavimas prie pamato 1366,12 Eur sumai, betono vežimo paslaugos 666,40 Eur, kuro tiekimo technikai paslaugos 333,20 Eur, viso 6724,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį įrodymą, padarė išvadą, jog vejos bortų pastatymo darbai, nurodyti akte Nr. 3, faktiškai buvo priimti, kadangi pagal atsakovės pateiktą dokumentą - „Lentelė dėl nepriimamų subrangovo darbų“ atsakovė nepriėmė tik 529,61 m² trinkelių klojimo darbų įrengiant visus pasluoksnius. Tai taip pat patvirtina faktą, jog darbai buvo atliekami po galutinio akto, kuris pasirašytas 2018 11 30, pasirašymo. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas be pagrindo į Aktą Nr. 3 įtraukė papildomus darbus, dėl kurių nebuvo susitarimo. Ieškovas su tokiu vertinimu sutiko. Taigi, ieškovas tinkamai vienašališkai perdavė atsakovei šiuos Akte Nr. 3 nurodytus darbus: trinkelių klojimo, įrengiant atsijų pasluoksnį darbus; pagrindų paruošimo, įrengiant pasluoksnius darbus; vejos borto pastatymo darbus, kurių bendra vienašališkai perduotų darbų pagal Aktą Nr. 3 kaina – 3980,34Eur.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai sprendime nustatė, kad lapkričio mėnesį ieškovui buvo mokamas “avansas už darbus”, nors tai, apeliantės teigimu, yra tik rašymo apsirikimo klaida, nurodant mokėjimo pavedime žodį – avansas, kadangi ieškovui buvo mokama už atliktus darbus pagal atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 2. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta, nes atsakovė jam pagrįsti nepateikė įrodymų. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal sutartį darbai turėjo būti pabaigti iki 2018 10 31, todėl akivaizdu, jog avansas nemokamas, o sprendžiama dėl atsiskaitymo. Todėl mokėjimo pavedime įrašas „avansas už darbus“ kaip tik patvirtina aplinkybę, kad šalių bendradarbiavimas tęsėsi.

26. Apeliantės manymu, sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo darytomis nuotraukomis, kadangi jose nėra laiko (datos) ir nėra aiški vieta, kur nuotrauka daryta. Šis argumentas atmetamas, nes pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, jog fotografavimo datas nustatė operacinės sistemos Windows aplinkoje programa „Nuotraukos“ atsivertęs nuotraukų failus bei joje atidaręs skiltį „Failo informacija“.

27. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčijamus darbus atliko ieškovas, o ne atsakovė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šiuos įrodymus: banko sąskaitų išrašus; ieškovo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje; ieškovo su atsiliepimu pateiktas nuotraukas, iš kurių nustatė, jog darbai buvo atliekami 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais; ieškovo pateiktus fiskalinius kvitus, bei kuro kvitų registracijos žurnalą; sutartį bei jos priedą, iš kurių matyti, kad darbus įsipareigojo atlikti ieškovas; vienašališkai pasirašytą 2018 12 10 Aktą Nr. 3, kuriame nurodyta dalis sutartimi sutartų darbų, atliktų po 2018 11 07; atsakovės pateiktą dokumentą „Lentelė dėl nepriimamų subrangovo darbų“. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog teismo posėdyje apklausti apeliantės liudytojai nenuginčijo aukščiau šiame punkte nurodytų faktinių aplinkybių, įrodymų. Apibendrindama, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas įrodė, kad atliko darbus, nurodytus atliktų darbų priėmimo perdavimo akte Nr.2, kaina 16157,20 Eur ir dalį darbų, nurodytų akte Nr.3, kaina 3980,34 Eur. Viso ieškovas atliko darbų už 20137,54 Eur.

Dėl apmokėjimo, pinigų ir įrankių perdavimo

28. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas atliko ir perdavė atsakovei darbus pagal aktus už 20137,54 Eur, atsakovė už juos sumokėjo 9500 Eur, todėl ieškovui liko skolinga 10637,54 Eur. Apeliantės teigimu, tai prieštaraujantis bylos medžiagai teiginys, kadangi pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2 ir jo pagrindu išrašytai sąskaitai, ieškovas neatliko darbų, nurodytų lentelėje, pavogė atsakovei priklausančius daiktus ir neprisipažino, jog dalį pinigų gavo avansu grynaisiais pinigais, jog apeliantė su ieškovu pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą yra atsiskaičiusi, o Akto Nr.3 apeliantė apskritai nepripažįsta.

29. Apeliantė pinigų ieškovui perdavimo faktą įrodinėja liudytojų parodymais. Aplinkybę, kad atsakovės direktorius perdavė ieškovui pinigus patvirtino liudytojai V. S., Ž. V., tačiau nei vienas jų nepatvirtino, kokia konkreti suma ir už ką buvo perduota. Liudytojai E. S. ir G. B. parodė, kad matė, jog direktorius ieškovui kažką perduoda. Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui mokėjo asmeniniais pinigais. Atsakovė tvirtina, jog ieškovui grynaisiais buvo perduota 2990Eur, ieškovas tai neigia. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus, sprendžia, jog jie nepatvirtino 2990 Eur perdavimo ieškovui. Be to, pabrėžtina, jog atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kuriai teisės aktai nustato pareigą visas ūkines operacijas įforminti apskaitos dokumentais, todėl grynųjų pinigų sumokėjimo ieškovui faktą atsakovė turėjo įrodinėti rašytiniais įrodymais. To atsakovė nepadarė.

30. Apeliantė taipogi nurodo aplinkybę, jog teismas nevertino, jog ieškovas yra pasisavinęs atsakovei priklausančius daiktus, kurių bendra perduotų ir negrąžintų daiktų vertė sudaro 1634,10 Eur sumą, atsakovė šia suma mažina ieškovui už darbus mokėtiną sumą. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes ieškovas neigia gavęs kokius nors daiktus iš atsakovės, o atsakovė nepateikė daiktų perdavimo – priėmimo akto, ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ieškovui buvo perduota daiktų už 1634,10 Eur..

31. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui 10637,54 Eur, įvertinęs rašytinius įrodymus dėl atsiskaitymo su ieškovu 9500 Eur suma (20137,54 – 9500).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis, pateiktus įrodymus bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovo bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomą sprendimą palieka nepakeistus, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme 1140,80 Eur, kurias sudaro - už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 580,80 Eur; susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje, teisinės konsultacijos ir kt. – 560 Eur. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitai: 2020 09 02 – 200 Eur ir 2020 09 24 – 360 Eur, viso 560 Eur. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais, nustatė, kad ieškovui priteistina 560 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri yra pagrįsta pinigų priėmimo kvitais, neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis). Likusi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 580,80 Eur nepriteisima, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovui D. Š. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ (juridinio asmens kodas 302299426) 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ (juridinio asmens kodas 302299426) valstybei 6,52 Eur (šešių eurų ir 52 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.