Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-260-876/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-204-917/2024Nutartis · 2024-08-05Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-260-876/2024Nutartis · 2024-10-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-07
Bylos Nr.
AN2-260-876/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00018-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
E. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-260-876/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00018-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTIS2024 m. spalio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria E. Z. atstovo advokato E. Z. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-25113-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistas A. D. E. Z. 2023 m. lapkričio 16 d. 23.25 val. val. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2023 m. lapkričio 16 d. 23.02 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,79 promilės. Tokiais savo veiksmais E. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-25113-2023 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktai E. Z. paskirta nuobauda – 950,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu E. Z. atstovas advokatas E. Z. pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Z. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui E. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, panaikinti Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-25113-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą E. Z. atžvilgiu nutraukti, bei jos naudai priteisti apeliacinėje ir pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde teigia, jog su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis negali sutikti, nes jos yra visiškai nepagrįstos, dalis jų neparemtos jokiomis mokslinėmis ar faktinėmis išvadomis ar įrodymais. Nurodo, jog teismų praktikoje nurodoma ir pripažįstama, jog suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. teismų praktikoje nėra suformuotos aiškios praktikos per kiek laiko suaugusios moters fermentinės sistemos metabolizuoja alkoholį, tačiau yra žinoma, ir tai yra moksliškai įrodyta bei pagrįsta, jog dėl genetinių skirtumų moterų medžiagų apykaita yra lėtesnė nei vyrų.

4.2. Skunde nurodoma, jog kategoriškai nesutiktina su pirmos instancijos teismo nutartyje daromomis išvadomis, jog tarp Institucijos atlikto patikrinimo alkotesteriu ir medicininės įstaigos duomenų nėra jokių prieštaravimų. Institucijos pareigūnų atlikto apeliantės pirminio neblaivumo patikrinimo metu (23.02val. o faktiškai 23.04.51 val.) ir pakartotinio patikrinimo (23.17 val., o faktiškai 23:19:54) metu gautų rezultatų prieštaringumas medicininės įstaigos rezultatams yra daugiau nei akivaizdus, kadangi pirmu bandymu Institucijos pareigūnų naudojamu alkotesteriu apeliantei buvo nustatyta 0,85 promilės neblaivumas, o antru bandymu 0,79 promilės neblaivumas, kai kraujo tyrimo duomenimis buvo nustatytas tik 0,30 promilių neblaivumas. Be to, apeliantės įvykio metu naudoto alkotesterio duomenys rodė 0.33 promilių neblaivumą. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje suabsoliutino Institucijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotus rezultatus jų santykyje su apeliantės kraujo tyrimo rezultatais. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo išvados apie natūralų apeliantės išblaivėjimą per 45 minutes yra visiškai nepagrįstos.

4.3. Skunde pažymima, kad sustabdžius apeliantę blaivumo patikrai, iš policijos pareigūnų „body" kameromis darytų įrašų aiškiai matyti jog nebuvo fiksuotas joks apeliantės fizinės veiklos intensyvumo padidėjimas. Pareigūnų nurodymu apeliantė visada turėjo būti ir buvo prie pareigūnų automobilio, jai taip pat pareigūnų buvo uždrausta atsigerti net vandens, jokių intensyvių fizinių pratimų apeliantė nedarė, o tik stovėjo, todėl atmestinos pirmos instancijos teismo išvados, jog apeliantės atveju alkoholio šalinimo greitis galėjo padidėti dėl apeliantės fizinės veiklos intensyvumo.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė byloje esančius įrodymus susijusius su apeliantės alkotesterio Drager Alkotest 3820/ARME - 0087 fiksuotais duomenimis. Pastebėtina, jog šis alkotesteris yra, ir įvykio metu buvo metrologiškai patikrintas, bei su galiojančia patikra. Šio apeliantės naudoto alkotesterio parodymai/matavimo rezultatai labiausiai atitinka bei neprieštarauja specialisto išvadai. Apeliantė atlikdama pūtimą į savo alkotesterį ir norėdama tuos duomenis paviešinti pareigūnams, jokių neleistinų veiksmų neatliko, tačiau pareigūnai atsisakė žiūrėti į apeliantės alkotesterio parodymus ir juos įtraukti į protokolą. Skunde taip pat teigiama, jog visos bylos aplinkybės ir įrodymai pagrindžia, jog įvykio metu E. Z. girtumo laipsnis negalėjo būti didesnis nei 0,4 promilės.

4.5. Skunde taip pat nurodoma, jog tokie patys reikalavimai turėjo būti taikomi ir pareigūnų ir jos naudojamai įrangai, t. y. pirmos instancijos teismas vienodai (analogiškai) turėjo vertinti tas pačias aplinkybes susijusias tiek su pareigūnų naudotu alkotesteriu, tiek ir su apeliantės naudotu alkotesteriu. Šiuo atveju policijos pareigūnų BODY kamerų įrašais, kaip ir apeliantės padaryto įrašo atveju su jo naudotu alkotesteriu, neįmanoma nustatyti, jog apeliantės neblaivumo patikrai pareigūnų buvo panaudotas būtent alkotesteris Alcotest arfm-0364, kurio serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Apeliantės naudoto alkotesterio duomenys į protokolą jos buvo įrašyti nuo apeliantės naudoto alkotesterio, kas aiškiai fiksuota pareigūnų BODY kamerų įraše.

4.6. Skunde taip pat pažymima, jog buvo parašomą iš Institucijos išreikalauti administracinio nusižengimo protokole nurodomo Institucijos naudoto alkotesterio testavimo duomenis prieš jį naujai sukalibruojant. Institucija prašomų duomenų nepateikė, kas dar kartą pagrindžia išvadą, jog Institucijos pareigūnų naudotas alkotesteris veikė netinkamai, juo labiau, kad kaip matyti iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), šio alkotesterio patikra galiojo iki 2023 m. lapkričio 30 d., o įvykis buvo 2023 m. lapkričio 16 d., praktiškai prieš pat pasibaigiant nurodomo alkotesterio patikros galiojimui, todėl pagrįsta išvada, jog šio alkotesterio matavimų patikimumas buvo netinkamas.

4.7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Institucijos be jokių aiškių argumentų ir motyvų buvo paskirtos neadekvataus poveikio nuobaudos, kas dar karta patvirtina aplinkybę, jog administracinio pažeidimo byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai. Pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti šiuos apeliantės skundo argumentus bei motyvus, bei įvertinęs bylos medžiagą pasisakyti dėl apeliantei paskirtos nuobaudos pagrįstumo, o išnagrinėjęs bylą matydamas jog Institucijos apeliantei paskirta nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, pirmos instancijos teismas ex officio privalėjo šią klaidą ištaisyti ir tinkamai individualizuoti apeliantei paskirtą administracinę nuobaudą, ko šiuo atveju pirmos instancijos teismas nepadarė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Z. skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. nurodė, jog E. Z. kaltė šioje administracinio nusižengimo byloje įrodyta administracinio nusižengimo bylos duomenimis ir įrodymais. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnų nustatytas neblaivumas vairavimo momentu, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu ir yra patikimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas E. Z. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, patikra buvo atlikta 2023 m. birželio 2 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2023 m. lapkričio 30 d. Atsiliepime taip pat teigiama, jog nors šioje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu ir vėliau, apeliantės iniciatyva, gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog apeliantė 2023 m. lapkričio 16 d. vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad asmenys siekdami išvengti numatyto atsakomybės, imasi visų įmanomų specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, nes į gydymo įstaigą asmenų nelydi policijos pareigūnai, kurie galėtų sukontroliuoti, kad asmenys tyčia nesiimtų veiksmų, kurie pagreitintų alkoholio išsiskaidymą. Pati apeliantė koncerto metu vartojusi alkoholinius gėrimus, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad įsitikintu, jog yra blaivi, pasielgė lengvabūdiškai, sėdo prie automobilio vairo ir važiavo miesto gatvėmis būdama neblaivi. Neblaivumo nustatymo akte aiškiai nurodyta, kad E. Z. iš burnos sklido alkoholio kvapas, o tai reiškia, jog buvo išoriniai požymiai, rodantys, kad jis vairuoti negali. Pažymėtina, jog Apeliantė pačios naudotas alkotesteris 3820 yra skirtas buitiniam naudojimui, jo paklaida ženkliai didesnė nei profesionalių alkotesterių. Pačių naudotas alkotesteris nėra priskiriamas profesionalių alkotesterių kategorijai, o tuo tarpu alkotesteris Drager Alcotest 6810 yra priskiriamas profesionalių alkotesterių grupei. Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašė E. Z. apeliacinio skundo dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties netenkinti ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl E. Z. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliantė nesutinka su Institucijos ir pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nuomone, šiuo atveju alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo patikrintas jos neblaivumas, rezultatai buvo paneigti specialisto išvada ir jos asmeninio alkotesterio parodymais, t. y. buvo įrodyta, kad jie yra neobjektyvūs ir nepatikimi. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

7. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020; 2AT-31-489/2024). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021; 2AT-31-489/2024 ir kt.).

9. Šioje byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d. 23.02 val. policijos pareigūnai sustabdė patikrinti E. Z. vairuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2023 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo (AN. b. l. 5) nustatyta, jog E. Z. patikrinus bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta, jog ji yra vartojusi alkoholinio. Pati E. Z. pripažino, jog prieš valandą laiko gėrė šampano. E. Z. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 ARFM-0364“, pirmo tikrinimo metu 23.02 val. buvo nustatytas 0,85 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu po 16 minučių – 23.18 val. buvo nustatytas 0,79 promilių neblaivumas (AN. b. l. 4). Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu E. Z. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal E. Z. atstovo skundą (b. l. 1-9) buvo patikrintas Kauno apylinkės teisme. Apylinkės teismas atmetė E. Z. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie pareigūnų atliktos tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, todėl nėra pagrindo abejoti matavimo prietaisu, kuris turėjo patikros sertifikatą, gautu neblaivumo testo rezultatu, kuris buvo gautas transporto priemonės vairavimo metu. Kaip nurodyta nutartyje, apylinkės teismas nuodugniai aiškinosi E. Z. nurodytas aplinkybes ir nenustatė jokių įrodymų, dėl kurių pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatas būtų objektyviai nepatikimas. Su šiomis teismo išvadomis nesutinka apeliantė ir nurodo, jog pirmos instancijos teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, skundžiamoje nutartyje nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl apeliantės neblaivumo laipsnio įvykio metu ir taip padarė esminius procesinius pažeidimus.

10. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl E. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo. Apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šio teismo nutartį, neturi. Apylinkės teismas savo procesinį sprendimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto E. Z. neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų naudoto alkoholio matuoklio rodmenų tikslumu. Teismas vertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad E. Z. pasinaudojo savo teise ir pati nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) ligoninės Kauno klinikas, kur jai buvo atlikta medicininė apžiūra (b. l. 11-13). Tačiau apylinkės teismas tokius savarankiškai pateiktus duomenis vertino visų bylos įrodymų kontekste ir aiškiai nurodė, kodėl E. Z. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai ar jos pačios naudotas asmeninis alkotesteris nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų, kurie yra pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais.

11. Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023; 2AT-31-489/2024). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos E. Z. iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jos kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

12. Nagrinėjamoje byloje esantis 2023 m. lapkričio 16 d. 23.14 val. surašytas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą (23.02 val.) E. Z. buvo nustatytas 0,85 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 16 minučių (23.18 val.) – 0,79 promilės neblaivumas. Be kita ko, nustatytas ir kitas neblaivumo požymis, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas ir bekontaktis alkoholio detektorius), kas užfiksuotas tarnybiniame pranešime. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas E. Z. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2023 m. lapkričio 30 d. (AN b. l. 6). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 16 d., neblaivumas E. Z. buvo patikrintas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas E. Z. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra, jų taip pat nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, E. Z. neneigė nusižengimo dieną vartojusi alkoholio, apie tai ji nurodė tiek neblaivumo patikrinimą atlikusiems pareigūnams (AN b. l. 5), tiek ir pati nuvykusi į gydymo įstaigą jos apžiūrą atlikusiam medikui (b. l. 11). Tačiau E. Z. paaiškinimai, prieš kiek laiko iki patikrinimo ji vartojo alkoholį, nebuvo nuoseklūs: policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus „BodyCam“ vaizdo įraše užfiksuota, kad E. Z. nurodė prieš valandą vartojo alkoholį, t. y. apie 22.00 val.; ligoninėje apžiūrą atlikusiam medikui – kad šiandien gėrė vieną buteliuką šampano; bylą nagrinėjant apylinkės teisme – kad apie po 20.00 val. vakaro susitiko su kolegomis ir šnekučiuojantis apie 21.00 val. išgėrė vieną buteliuką šampano. Taigi akivaizdu, jog ji pati nebuvo tikra, kiek alkoholio vartojo arba siekė išvengti jai kylančios atsakomybės sumenkindama suvartoto alkoholio kiekį ir tolindama jo vartojimo laiką.

13. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

14. Nagrinėjamu atveju E. Z., nesutikdama su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pati nuvyko į LSMU ligoninės Kauno klinikas kraujo mėginio paėmimui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5894/2023(01) konstatuota, kad E. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,30 prom. etilo alkoholio (kraujas buvo paimtas 2023 m. lapkričio 16 d. 23.50 val.). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 23.02 val., antrasis – 23.18 val., o kraujas biologiniam tyrimui buvo paimtas praėjus 32 minutėms nuo paskutinio tikrinimo alkotesteriu, todėl, nors ir nepažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkto, neabejotina, kad E. Z., sustabdyta policijos pareigūnų patikrinimo metu, vairavo neblaivi, kadangi laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pažymėtina, jog LSMU ligoninės Kauno klinikų formoje Nr. 155-1/a nurodyta, jog kraujo ėmimo metu iš E. Z. iškvėpto oro užuodžiamas silpnas alkoholio kvapas (b. l. 12), kas dar kartą patvirtina, jos buvusį neblaivumą automobilio vairavimo metu. Be to, skunde minimi teismų praktikoje apibrėžti minimalaus ir maksimalaus alkoholio šalinimo greičio rodikliai (0,10-0,25 promilės etilo alkoholio per valandą), nėra besąlyginis skaitmuo, kuris turi būti taikomas kiekvienoje konkrečioje situacijoje, nes nėra aišku, kokie veiksmai asmens buvo atlikti iki kraujo paėmimo, todėl turi būti kreipiamas dėmesys ir į kitus byloje esančius įrodymus, ką apylinkės teismas šioje byloje ir padarė. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,30-0,40 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Šiuo atveju visiškai logiška, jog per daugiau, kaip pusę valandos E. Z. alkoholio kiekis kraujyje sumažėjo iki leistinos ribos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta akivaizdu, jog tikrinimo alkotesteriu metu E. Z. turėjo būti neblaivi bent jau 0,41 promilės, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes praėjus daugiau, kaip pusei valandos po antro tikrinimo alkotesteriu iš apeliantės organizmo pasišalino tik dalis alkoholio. Be to, kaip jau minėta, į gydymo įstaigą apeliantė vyko nelydima policijos pareigūnų, todėl nėra aišku, kokių priemonių ėmėsi alkoholio kiekiui kraujyje sumažinti. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas alkoholio kiekis 0,49 promilės iš E. Z. organizmo iki kraujo paėmimo galėjo pasišalinti savaime. Todėl vien tai, kad po 32 minučių atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog E. Z. yra neblaivi tik 0,30 promilės, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Vertindamas šiuos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys E. Z. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują. Taigi, įvykio vietoje atlikta E. Z. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, pagrįsdamas savo sprendimą alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, ANK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė.

15. Šiuo atveju sutiktina ir su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog apeliantės argumentai dėl jos panaudoto asmeninio alkotesterio parodymų yra atmestini, nes šis alkotesteris nėra oficialiai patvirtintas prietaisas skirtas alkoholio kiekio tikrinimui ir oficialių duomenų nustatymui, o tik skirtas asmeniniam vartojimui ir savikontrolei atlikti. Ko, beje, turėdama minėtą alkotesterį apeliantė neatliko ir sėdo vairuoti transporto priemonę būdama neblaivi. Kas parodo didesnį apeliantės neatsakingumą ir lengvabūdiškumą. Tuo pačiu yra nenagrinėtini ir kiti skundo argumentai susiję su asmeninio alkotesterio naudojimu tikrinimo metu, nes, kaip jau minėta, šis alkotesteris yra skirtas tik savikontrolei, bet ne oficialiems duomenims gauti ir tuo labiau juos naudoti administracinio nusižengimo byloje siekiant paneigti oficialiai patvirtintu alkotesteriu gautus duomenis.

16. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu E. Z. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių laikotarpiui, t. y. paskirta mažesnė nei vidurkis bauda ir vidutinio termino draudimas vairuoti transporto priemones. Vis dėlto, apeliantės vertinimu, paskirtosios bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos ir neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo pagrįstai atsižvelgta į E. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,79 promilių neblaivumo laipsnis), pažeidėjos asmenybę (ankščiau bausta už KET pažeidimą administracine tvarka). Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde apylinkės teismas nesprendė dėl pareiškėjai paskirtų nuobaudų dydžio tikslingumo, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Institucija skirdama nuobaudą ir baudžiamojo poveikio priemonę, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl švelninti apeliantės teisinę padėtį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju E. Z. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,79 prom.) beveik du kartus viršija įstatymo leistiną neblaivumo laipsnį (0,40 prom.). Akcentuotina, kad apeliantės veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos pačios, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neblaiviai, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Priešingai, nei teigiama skunde, įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, E. Z. neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, kad nėra pakankamai blaivi vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Žinodama, kad vartojo alkoholį prieš vairuodama transporto priemonę, E. Z. turėjo prievolę pasitikrinti blaivumą. Vis dėlto, apeliantė prisiėmė riziką ir vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, žinodama, kad vartojo alkoholį ir gali būti neblaivi.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad E. Z. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jai paskirtos bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

19. Apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo reikalavimą priteisti apeliantės naudai jos turėtas bylinėjimo išlaidas, nes atmetus apeliantė skundą ir palikus galioti Institucijos nutarimą, bei pirmos instancijos teismo nutartį, jos iš apeliantės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Judita Sungailaitė