Utenos apylinkės teismo nutartis

2024-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-247-1166/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
eII-247-1166/2024
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00027-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Žala
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimoadministracinio nusižengimo byloje Nr. eII-247-1166/2024
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00027-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.10.4 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 12 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR-N-3565-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Agnės Golubovės 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR-N-3565-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad ji 2024 m. liepos 21 d., 15 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW X1 XDRIVE 20D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo nustatytas 0,42 prom. girtumas (neblaivumas), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. M. skundu prašo pakeisti Nutarimą – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba iš viso jos neskirti. Skunde nurodo, jog policijos pareigūnas, skirdamas jai administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę neatsižvelgė į pareiškėjos asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nuobaudai keliamus tikslus ir kt. Pažymi, kad yra dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), taip pat UAB (duomenys neskelbtini), darbovietės yra skirtingose vietovėse, o sudarytų sutarčių vykdymas apima ne tik Lietuvos teritoriją, tačiau ir kaimynines šalis (pvz., Latvijos Respubliką), todėl jai būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat pažymi, kad augina sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečio globą ir priežiūrą. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas reikštų dideles neigiamas pasekmes ne tik jai, tačiau ir jos šeimai. Nurodo, jog savo neatsargų elgesį vertina labai kritiškai, bet automobilį vairavo būdama visiškai įsitikinusi, kad yra blaivi, t. y. net neįtarė, kad praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, o vairuojant išgėrus naminės (gyvos) giros, jos organizme bus toks alkoholio kiekis, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę. Pažymi, kad per ilgą vairavimo stažą tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą.

V. M. teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad sutinka įsirengti alkobloką.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka. Mano, kad nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, o paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojant administracinės nuobaudos tikslus. Prašo skundo netenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. skundu neginčija įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo fakto ir paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio, kelia tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios priemonės iš viso neskirti.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

V. M. už šio nusižengimo padarymą Institucija Nutarimu paskyrė minimalią baudą – 800 Eur ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 12 mėnesių, paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Taigi šio straipsnio nuostatų taikymas skiriant administracinę nuobaudą yra siejamas su kompleksu faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

V. M. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vieniems iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad V. M. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tai pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, ji nevengė neblaivumo patikrinimo, pripažino iš vakaro vartojusi alkoholį.

Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad tyčinė kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad V. M. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai, įvertinus alkotesterio paklaidą, buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas, kuris labai nežymiai (vos 0,01 promilės) viršijo leistiną ribą. Matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo momento buvo praėję dvylika valandų, kitą dieną gėrė naminę (gyvą) girą, ji jautėsi gerai, todėl buvo įsitikinusi, kad kitą dieną jau gali vairuoti automobilį ir nesitikėjo, jog po išvakarėse vartoto alkoholio ryte jos kraujyje dar gali būti likę neišskaidyto alkoholio. Teismui tokia V. M. versija atrodo įtikinamai. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, vertinant ne tik nustatytą nedidelį neblaivumą, tačiau ir tai, kad neblaivumo patikrinimo metu, du kartus tikrinant V. M. girtumą, nustatytų promilių skaičius ženkliai mažėjo (pirmu tikrinimu 15.20 val. nustatytas 0,55 prom. girtumas, antru tikrinimu 15.47 val. – jau tik 0,43 prom. girtumas), kas rodo, jog jos organizme vyko alkoholio skaidymo procesas. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir neblaivumo akte užfiksuoti duomenys, t. y. kad kitų neblaivumo požymių nebuvo nustatyta, įvertinus bendrą asmens būklę V. M. eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali. Nors nedidelis nustatytų promilių kraujyje skaičius jokiu būdu nepateisina V. M. teisei priešingo elgesio, tačiau leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviai nepaisant įstatymų nuostatų ir ji iš tiesų galėjo klysti dėl savo būsenos prieš automobilio vairavimą. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo bausta ar teista už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus.

Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad V. M. penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka bausta virš 70 kartų už KET pažeidimus, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, visas paskirtas baudas yra sumokėjusi. Atsižvelgtina į tai, kad V. M. darbas yra susijęs su važinėjimu po visą Lietuvos teritoriją ir kaimynines šalis (jos teigimu, per metus ji pravažiuoja apie 40 000 km), ką patvirtina ir administracinių nusižengimų registro duomenys. Nusižengimai, susiję su nustatyto greičio viršijimu, padaryti daugiausia magistraliniuose keliuose, ne miesto teritorijoje, greitis buvo viršijamas neženkliai.

V. M. dirba dviejose darbovietėse (yra vienos iš įmonių direktorė), kaip nurodo pati pareiškėja, darbo pobūdis susijęs su dalyvavimu statomuose, įrengiamuose objektuose, su darbine veikla susiję objektai yra įvairiuose Lietuvos miestuose bei kitose šalyse (pvz., Latvijoje). Ji augina nepilnametį sūnų ir turi rūpintis jo nuvežimu į ugdymo įstaigą. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbiniai santykiai, net ir tuomet kai jo pareigos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės vairavimu, o tokios pajamos gaunamos būtent iš su vairavimu susijusios darbinės veikos, nėra esminės aplinkybės sprendžiant dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju (ypatingai atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes) pažymėtina, kad V. M. netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jai, tačiau ir jos šeimos nariams bus jaučiamos neigiamos pasekmės. Juolab, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ji piktnaudžiautų alkoholiu ar būdama neblaivi darytų kitus teisės pažeidimus.

Todėl, atsižvelgdamas į V. M. charakterizuojančių duomenų visumą, jai nustatytą neblaivumo laipsnį bei įvykio aplinkybes, kartu ir į šeimines aplinkybes, darbo veiklą, į tai, kad ji sutinka įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, yra pagrindas skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams. Teismo vertinimu, tokia administracinio poveikio priemonė V. M. ir paskirta 800 Eur dydžio bauda bus pakankamai griežta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kad būtų pasiekta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis, ir tokios administracinės nuobaudos paskyrimas bus proporcingas jos padaryto nusižengimo pavojingumui ir jos asmenybei.

Išdėstytais motyvais, Institucijos Nutarimas keistinas ir V. M., remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirtina alternatyvi administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams šešiems mėnesiams. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. liepos 21 d. (teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Tenkinti V. M. skundą.

Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Golubovės 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3565-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir V. M. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2024 m. liepos 21 d., ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala