- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 2-184-301/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05630-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- UAB „Emironas“
- Atsakovas
- UAB „Rasva“
- Advokatai
- Renas Bradūnas, Martynas Kalvelis
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Emironas“ atstovui advokato padėjėjui Martynui Kalveliui, atsakovo UAB „Rasva“ atstovui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Emironas“ ieškinį atsakovui UAB „Rasva“ dėl skolos bei netesybų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašė, remiantis CMR Konvencijos 17 str. 1 d., CK 6.154 str. 1d., 6.237 str. 1 ir 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.37 str. 2 d. ir 6. 210 str. bei LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. bei 3 str. 4 d., ieškinį tenkinti:
1) priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“ ieškovo UAB „Emironas“ naudai 7102,41 lt.dydžio skolą;
2) priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“ ieškovo UAB „Emironas“ naudai Krovinio pervežimo sutartyje Nr. 0001 numatytas netesybas už kiekvieną pradelstą dieną po 100 EUR, viso 3798,08 lt. (oficialus auro kurasa lito atžvilgiu 3,4528, todėl 3,4528 x 1 100 EUR= 3 798,08 lt.);
3) priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“ ieškovo UAB „Emironas“ naudai 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“ ieškovo UAB „Emironas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 237 lt. (b.l.2) sumokėto žyminio mokesčio ir 3267 lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.28, 29, 33, 77, 78) atlyginimo.
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Martynas Kalvelis nurodė, jog 2010-09-30 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 0001, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovo pakrautą krovinį į (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo už pervežimą sumokėti atsakovui 7102,41 lt. Ieškovas pervedė atsakovui 7102,41 lt. avansą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė dėl transporto priemonės gedimo ir 2010-10-11 pargabeno krovinį atgal į Lietuvą. Tokiu būdu, atsakovas, neįvykdęs pervežimo sutarties dėl savo kaltės, negrąžindamas gauto už krovinio pervežimą užmokesčio, nepagrįstai praturtėjo ir privalo juos grąžinti. Be to, ieškovas patyrė nuostolių, nes turėjo savo sąskaita sandėliuoti krovinį, turėjo ieškoti naujo vežėjo, kuris galėtų pristatyti krovinį į paskirties vietą, be to, negalėjo 11-ka dienų disponuoti kroviniu - ko pasekoje patyrė neracionalias išlaidas. Atsakovui pažeidus sutartį, šis turi atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas vadovaujantis CK ir sutarties nuostatomis. Sutartyje šalys susitarė dėl netesybų, t.y. 100 eurų per dieną. Netesybas ieškovas paskaičiavo už vienuolikos dienų laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-10-11, per kurias ieškovas neturėjo galimybės disponuoti kroviniu, o tai sudaro 1100 eurų arba 3798 lt. (3,4528x 1 100EUR). Netesybų dydis yra pagrįstas ir protingas, todėl prašo ieškinį tenkinti. Be to, nurodė, kad atsakovas turi atlyginti ir nuostolius už krovinio sandėliavimą. Nurodė, kad krovinys buvo pakrautas Kaune 2010-10-01 ir tą pačią dieną paskambino atsakovo atstovas, kuris pasakė, kad sunkiasi skystis iš krovinio. Ieškovas susisiekė su sandėliu Kaune pasiaiškinti ar nebuvo pažeistas krovinys krovimo metu, sandėlio darbuotojai patvirtino, kad krovinys buvo tvarkingas. Tuo pat metu, kai buvo bandoma susisiekti su sandėliu, buvo duotas nurodymas atsakovui vežti krovinį atgal į Kauną. Tačiau dar tą pačią dieną, t.y. 2010 m. spalio 1 d. atsakovas , paskambino ieškovui ir pasakė, kad jau viskas gerai, skystis nebėga, todėl buvo duotas nurodymas toliau vykdyti vežimą. Ieškovas nebuvo pasirašęs ant važtaraščio, bet tai netrukdo gabenti krovinio. Visos aplinkybės susijusios su CMR važtaraščio išdavimu ir važtaraščiu reikšmės neturi, nes netinkamas važtaraščio surašymas ar jo nepasirašymas nedaro vežimo sutarties negaliojančia. Krovinio vežimą buvo galima vykdyti ir be CMR važtaraščio, nes CMR konvencija to nedraudžia. Spalio 6 d. susisiekus su atsakovu, vairuotojas paaiškino, jog jis išvyko tik spalio 4 d., nes jam reikėjo dvi dienas ilsėtis, tuo metu taip pat pranešė, jog įvykęs gedimas, jis su kroviniu buvo Lenkijos Respublikoje. Ieškovo darbuotojai spalio 9 d. naktį Lenkijos aikštelėje sutiko atsakovo vairuotoją, kuris paaiškino, jog negali susisiekti su savininku ir tęsti kelionės. Spalio 10 d. paskambino vairuotojas ir pasakė, kad grįžta į Lietuvą ir klausė kur pristatyti krovinį. Ieškovas nurodė sandėlį Vilniuje ir spalio 11 d. krovinys buvo pristatytas į „Girtekos“ sandėlį. Kadangi atsakovas (vežėjas) sutarties neįvykdė dėl savo transporto priemonės gedimo, o ne dėl ieškovo kaltės, tokiu būdu negrąžindamas ieškovo sumokėto avanso atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
Ieškovas reikalavimus grindžia: b.l. 10 – 2010-09-30 pervežimo sutartimi 0001, b.l. 11 – užsakymo patvirtinimu įmonei „Emironas“, b.l. 12 – 2010-10-01 PVM sąskaita faktūra serija RAS Nr. 01/10/2010-1, b.l. 13 – sąskaitos išrašu 2010-10-01 – 2010-10-01, b.l. 14-15 – 2010-10-15 pretenzija, b.l. 16 – siųstų laiškų sąrašu, b.l. 17-18 – 2010-10-22 pretenzija, b.l. 19 – siųstų laiškų sąrašu, b.l. 20 – UAB „Rasva“ kontaktinių duomenų, patalpintų internetinėje svetainėje adresu www.118.lt kopija, b.l. 21 – fakso siuntimo ataskaitos kopija, b.l. 22 – UAB „Rasva“ atsiliepimu į pretenziją dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, b.l. 23 – 2010-11-16 atsakymu į 2010-11-12 atsiliepimą, b.l. 24 – Euro ir lito santykiu iš Lietuvos banko internetinės svetainės kopija, b.l. 25 – 2010-10-11 PVM sąskaita faktūra serija GLO Nr. 015965, b.l. 26 – paieška pagal juridinį asmenį iš VĮ Registrų centro internetinės svetainės, b.l. 27 – išrašu iš Lietuvos banko internetinės svetainės.
Atsakovo atstovas M. J. (UAB „Rasva“ vientintelis akcininkas ir direktorius) bei atsakovo atstovas advokatas Renas Bradūnas 2011-03-17 teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko dalinai, t.y. sutiko sumokėti ieškovui delspinigius už keturias dienas (nuo 2010-10-06 iki 2010-10-09 imtinai) , viso 400 eurų netesybų, kai transporto priemonė buvo sugedusi ir dėl atsakovo kaltės krovinys negalėjo būti gabenamas, o kitoje dalyje ieškinio nepripažino (b.l.89, antra lapo pusė). Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo. Pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ieškovas atsakovui sumokėjo 7102,41 lt. Atsakovui Kaune buvo pakrautas krovinys, t.y. gėrimo „Coca Cola“ pakuotės. Atsakovo vairuotojas pateikė CMR važtaraštį ieškovo darbuotojui, kuris dėl nežinomų priežasčių važtaraščio neužpildė bei jo negrąžino. Vairuotojui Kauno sandėlyje (krovinio pakrovimo vietoje) buvo pateiktas lietuviškas važtaraštis, kad galėtų vykti iš Kauno į Marijampolę ir buvo žadama, kad ieškovas vėliau pateiks tinkamai užpildytą CMR važtaraštį. Mano, jog be CMR važtaraščio atsakovas negalėjo vykdyti vežimo. Nurodė, kad atvykus su kroviniu į Marijampolę buvo pastebėta, kad iš priekabos bėga skystis, apie tai buvo informuotas ieškovo atstovas, kuris nurodė, kad nori pats atvykti ir apžiūrėti krovinį. Nurodė, kad jau buvo 2010-10-01 penktadienio popietė, todėl ieškovo atstovas paskambino ir pasakė, jog krovinio atvykti apžiūrėti negali, atvyks po savaitgalio, t.y. pirmadienį -2010-10-04 - ir prižadėjo atvežti pasirašytą ir anspaudu patvirtintą CMR važtaraštį. Nurodė, kad pirmadienį ieškovo atstovas krovinio neatvyko apžiūrėti, o atsakovas 2010-10-04 ieškovą informavo, jog bėgimas iš krovinio nustojo. Teigia, kad spalio 5 d. ieškovas atsakovui davė nurodymus vykti į Lenkiją, atsisakė atvykti apžiūrėti krovinį, o važtaraštį prižadėjo pristatyti pakeliui vykstant į Lenkiją. Nurodė, kad spalio 6 d. atsakovo vairuotojas iš Lenkijos (maždaug 100 km atstumu nuo Lietuvos) informavo atsakovo vadybininką R. J., kad vežant ieškovo krovinį įvyko transporto priemonės važiuoklės gedimas, todėl tęsti kelionės dėl gedimo negali. Remonto darbai buvo baigti spalio 9 d. Todėl sutinka su ieškinio reikalavimu dėl baudos priteisimo už 4 prastovos dienas dėl transporto priemonės gedimo, tai yra nuo 2010-10-05 iki 2010-10-09 imtinai. Nurodė, kad telefonu atsakovo vadybininkas J. iš ieškovo atstovo pareikalavo pateikti tinkamai surašytą važtaraštį, kadangi be važtaraščio krovinio gabenimas neįmanomas, tačiau spalio 10 d. ieškovas informavo R. J., jog krovinio tolimesnis gabenimas nereikalingas ir nurodė grąžinti krovinį į sandėlį. Ten ieškovo vadybininkas ir sugrąžino neužpildytą važtaraštį. Mano, kad atsakovas (krovinio vežėjas) savo pareigas atliko tinkamai, jis pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus ( Lietuvoje priėmė ir gabeno krovinį Lenkijos teritorijoje), o jų nebaigė vykdyti dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nes ieškovas krovinio gabenimą atšaukė. Įrodymų dėl ieškovo įvykdyto krovinio gabenimo atšaukimo neturi, nes kalbėjo telefonu ir atsakovo atstovas neprisimena su kuo bei kokiu numeriu kalbėjo dėl krovinio grąžinimo.
Su ieškovo reikalavimu priteisti nuo spalio 1 iki 11 d. netesybas sutinka iš dalies, o būtent : nuo spalio 1 iki 5 d. ,teigia (įrodymų neturi), buvo laukiama ieškovo atstovo, kad apžiūrėtų krovinį, todėl netesybų už šias dienas negalima skaičiuoti, o nuo spalio 5 iki 9 d., kai buvo transporto priemonės gedimas, atsakovas kaltę pripažįsta, todėl sutinka, kad būtų priteistos netesybos už šias dienas, t.y. viso 400 eurų (b.l. 89, antra lapo pusė). Nurodė, kad sumokėto avanso negrąžina, nes tai yra kompensacija už praprastą laiką, kai negalėjo dirbti su kitais sąžiningais partneriais, o ieškovas toks (sąžiningas ) nebuvo, kadangi nepateikė tinkamai užpildyto važtaraščio ir vežimą atšaukė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodytas aplinkybes grindžia: b.l. 46 – tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu, b.l. 85 – krovinio važtaraščiu, liudytojų E. K., R. J. parodymais. Liudytoju apklaustas krovinį gabenęs atsakovo darbuotojas, vairuotojas E. K., parodė (b.l.90, kita lapo pusė) , kad 2010-10-01 (penktadienį) aikštelėjė, esančioje už Marijampolės link Kalvarijos ( tikslios vietos neprisimena) pastebėjo, kad iš priekabos bėga skystis ( b.l.90, kita lapo pusė). Bėgo apie 1 val. nubėgo apie 2-3 litrai ir jis tą pačią dieną (2010-10-01) visus informavo, kad jau nebėga skystis, tačiau jis stovi ir laukia ieškovo pasirašyto CMR važtaraščio. Jis stovėjo iki 2010-10-04 (pirmadienio) , kuomet gavo R. J. nurodymą važiuoti be CMR važtaraščio, kurį vėliau priveš. Parodė, kad įvažiavus į Lenkiją apie 100 km. nuo Lietuvos įvyko važiuoklės gedimas ( atšoko mašinos ratas). Remontavo apie 4 paras, po remonto atsakovo vadybininkas jam pranešė, kad užsakovas nebenori tęsti krovinio vežimo su šiuo automobiliu ir liepė vežti krovinį atgal į „Girtekos“ sandėlį. Iškraunant krovinį paletės atrodė tvarkingos, pakuotės nepažeistos, niekur nepribėgę.
Liudytoju apklaustas atsakovo UAB „Rasva“ vadybininkas R. J. parodė (b.l.106, kita lapo pusė), kad pakrovus prie sandėlio, Kaune, iš krovinio pradėjo bėgti „Coca cola“ skystis ir tai matė vairuotojas, todėl jis ( liudytojas) apie tai pranešė ieškovui, kuris liepė laukti iki pirmadienio, nes nori apžiūrėti krovinį dėl skysčio bėgimo ir atvežti trūkstamą važtaraštį. Pirmadienį vairuotojas dar nenorėjo važiuoti, sakė, jog pajudės iš po nakties antradienį ir taip padarė, tai yra pajudėjo 2010-10-05 paryčiais. Važiavo per Lenkiją, nuvažiavus 100-150 km, tą pačią dieną – tai yra 2010-10-05 - įvyko važiuoklės gedimas, kurį taisė iki 2010-10-10. Teigia, kad jis (liudytojas) nuolat skambindavo atsakovams ( kam konkrečiai, tai yra vardų ir pavardžių bei telefono numerio neprisimena) dėl skysčio bėgimo ir dėl skysčio bėgimo važtaraščio atvežimo. Sakė atvešią, tačiau iki transporto priemonės pataisymo pabaigos važtaraščio neatvežė, o, sutaisius mašiną – tai yra 2010-10-10 liepė grįžti į sandėlį Vilniuje. 2010-10-11 krovinys buvo grąžintas į „Girtekos“ sandėlį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas 2010-11-30 kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis (užsakovas) ir UAB“Rasva“ (krovinio vežėjas) 2010-09-30 sudarė krovinio ( gaivieji gėrimai ant padėklo) pervežimo iš LT Kaunas į GB Birmingemas sutartį Nr. 0001 (b.l.10), kuria krovinio pristatymo termino nenustatė. Krovinio gabenimo CMR važtaraštis užsakovo nebuvo pasirašytas (b.l.46). Krovinių siuntėjas ir krovinių gavėjas buvo skirtingose valstybėse. Atsakovas 2010-09-30 pateikė užsakymo patvirtinimą ieškovui UAB‘ Emironas“ (b.l.11), o ieškovas (užsakovas) 2010-10-01 PVM sąskaita faktūra serija RAS Nr. 01/10/2010-1 už pervežimo paslaugas pagal pervežimo sutartį Nr. 0001 sumokėjo atsakovui (vežėjui) 7 102,41 lt. ( b.l.12, b.l.13). Krovinys pakrautas sandėlyje, esančiame Kauno m., buvo gabenamas per Marijampolę (b.l.85), Lenkiją. Transporto priemonė, kuria buvo gabenamas krovinys ( valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ) kelionėje, t.y. Lenkijos teritorijoje, nuvažiavus jai apie 100-tą kilometrų nuo Lietuvos, sugedo (važiuoklės gedimas), buvo remontuojama. Krovinys 2010-0-10-11 grąžintas ieškovui (siuntėjui) į „Girtekos“ sandėlį , esantį Vilniuje. Ieškovas (užsakovas) teigia, kad atsakovas ( krovinio vežėjas) krovinio nenugabeno į Birmingemą ir jį grąžino atgal dėl Lenkijoje įvykusio atsakovo transporto priemonės gedimo, kuris nors ir buvo šalinamas kelyje Lenkijoje ( tai pripažino ir atsakovas – tai yra, kad taisė krovinį gabenusią ir Lenkijoje sugedusią transporto priemonę 4 dienas nuo 2010-10-06 iki 2010-10-09), tačiau vežėjas neįrodė, jog gedimas buvo pašalintas kokybiškai ir kad jis galėjo toliau tęsti kelionę. Ieškovas teigia, kad atsakovas, nepervežęs krovinio dėl transporto priemonės gedimo, privalo grąžinti visą jam (atsakovui) išmokėtą užmokestį už vežimą – tai yra 7 102,41 lt. , nes pagrindas, pagal kurį buvo gautas mokėjimas išnyko (CK 6.237 str. 1 ir 2 d. ). Ieškovas nedelsiant po krovinio grąžinimo, tai yra jau 2010-10-15 ( b.l.14-15) ir 2010-10-22 (b.l.17-18) pretenzijomis atsakovui reikalavo ne teismine tvarka grąžinti sumokėtą užmokestį už vežimą ir sumokėti netesybas. Atsakovas 2010-11-12 atsiliepimu į pretenziją (b.l.22) prašė ieškovo „ <...> pateikti pasiūlymą su galimu finansinio klausimo sprendimu būdų, išdėstant mokamą sumą Jums patogiais laikotarpiais, taip pat kitas taikos sutarties sąlygas.“
Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visų pirma būtina nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentuoja šalių tarpusavio santykius. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino.
Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja.
Nagrinėjamoje byloje iš šalių aiškinimų, bylos nuometų nustatyta, kad krovinio pervežimui iš Lietuvos (Kaunas) į Didžiąją Britaniją ( Birmingemą) taikytina CMR konvencija, nes krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai ( už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad ir pervežimo sutartyje, kurios sąlygas, kaip ofertą, parengė ieškovas ir akceptavo atsakovas , yra nurodyta, jog šalys vadovaujasi CMR konvencija. Pagal šią sutartį tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo santykiai. Kvalifikavus sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad CMR konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Kartu CMR konvencijoje nėra nuostatų, kurios draustų pervežimo dalyvių atsakomybę joje nenumatytais pagrindais; bendrasis civilinės atsakomybės principas reikalauja, kad nuostoliai (žala) būtų atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl tais atvejais, kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo sudaryta tarptautinių krovinių pervežimo sutartis ( b.l.10, 11) tačiau CMR važtaraštis ieškovo (užsakovo) nebuvo pasirašytas (b.l.46). CMR konvencijos 4 straipsnis reglamentuoja, kad važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Tačiau važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties vykdymui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos. Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų ( b.l.85) nustatyta, kad 2010-10-01 atsakovas (vežėjas) priėmė krovinį vežti ir vežė iki tol, kol Lenkijos teritorijoje įvyko atsakovo transporto priemonės gedimas (važiuoklės gedimas). Todėl, nesant ginčo, kuomet CMR važtaraštis ieškovo (užsakovo) nebuvo pasirašytas, o pati krovinio vežimo sutartis galiojo, spręstina, kad krovinys perėjo atsakovo (vežėjo) dispozicijon. Ieškovas reikalavimą dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo reiškė tuo pagrindu, kad dėl atsakovo (vežėjo) transporto priemonės gedimo, kuris atsakovo nebuvo kokybiškai pašalintas, vežėjas negalėjo tęsti kelionės ir, nepervežęs krovinio, jį grąžinimo atgal. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (vežėjas) neįrodė, kad tai ieškovas atšaukė krovinio gabenimą. Priešingai, atsakovas pripažino, kad jo transporto priemonė sugedo (Lenkijoje įvyko važiuoklės gedimas) ir nepateikė įrodymų, kad ji (transporto priemonė) buvo pataisyta taip, jog būtų galima toliau saugiai tęsti krovinio pervežimą į Didžiąją Britaniją.
Atsakovo iniciatyva apklaustas liudytoju atsakovo vairuotojas gabenęs krovinį E. K. patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad pakrovimo dieną 2010-10-01 pastebėjęs skysčio bėgimą ir krovinio ir tą pačią dieną – t.y. 2010-10-01- visi informavo, kad skystis jau nebėga (b.l.90, kita lapo pusė) . Tokiu būdu spręstina, kad nuo 2010-10-01 iki 2010-10-05, t. y. kuomet atsakovo vairuotojas pajudėjo iš Lietuvos su kroviniu į Lenkiją, krovinys nebuvo gabenamas be priežasties.
Atsakovo iniciatyva apklausto liudytoju atsakovo atstovo M. J. tėvo R. J. parodymai (b.l.106, kita lapo pusė) dėl delsimo išvykti nuo 2010-10-01 iki 2010-10-05 dėl skysčio iš krovinio bėgimo prieštarauja liudytojo E. K. parodymams, todėl vertintini kritiškai. Tokiu būdu spręstina, kad atsakovas įrodymų ir dėl krovinio pakuotės pažeidimo, sąlygojusio neišvykimą iš Lietuvos nuo 2010-10-01 iki 2010-10-04 imtinai, byloje nepateikė. Pažymėtina, kad tuoj po krovinio grąžinimo (2010-10-11) ieškovas 2010-10-15 pretenzijoje atsakovui konstatavo tą pačią pervežimo sutarties neįvykdymo ir krovinio grąžinimo priežastį – tai yra atsakovo (vežėjo) transporto priemonės gedimą - ir atsakovas atsiliepime į šią pretenziją (b.l.22) su šia priežastimi sutiko visiškai, tik prašė ieškovo pateikti pasiūlymą dėl mokamų sumų išdėstymo ieškovui patogiais laikotarpiais. Atsakovas savo poziciją dėl pervežimo sutarties neįvykdymo priežasties ( neva atšaukė ieškovas, iki 2010-01-04 negalėjęs atvykti patikrinti skysčio iš krovinio bėgimo aplinkybės ir nepateikęs CMR važtaraščio) pakeitė tik pareiškus ieškovui ieškinį teisme. CMR konvencijos 17 straipsnio 3 dalis numato, kad vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį. Minėta, kad sprendžiant ginčą dėl skolos ir netesybų priteisimo turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios sutartinės atsakomybės klausimus. Kadangi krovinys nebuvo nugabentas dėl atsakovo (vežėjo), kuris neįvykdė esminės krovinių pervežimo sutarties sąlygos (nepervežė krovinio, o jį grąžino atgal) transporto priemonės gedimo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 7 102, 41 lt. dydžio sumokėtų vežimo išlaidų ( CK 6.256 str. 1 d., 6.237 str. 1 ir 2 d.). Tarptautinių krovinių pervežimo sutartimi (b.l.10) atsakovas (vežėjas) buvo įsipareigojęs už pavėluotą automobilio padavimą pakrovimui arba nesavalaikį krovinio pristatymą sumokėti baudą 100 EUR už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas (vežėjas) byloje sutiko (b.l.108) mokėti baudą už 4 dienas (kuomet, kaip jis teigia, buvo taisoma jo transporto priemonė). Vadinasi, atsakovas pripažino, jog nagrinėjamu atveju bauda kaip tokia dėl jo kaltės pagal sutartį yra galima. Tokiu būdu, esant atsakovo kaltei dėl krovinio nepervežimo dėl jo transporto priemonės gedimo ir sutarties neįvykdymo, tarptautinio krovinių pervežimo sutartyje ( b.l.10) šalių aptarta 100 EUR dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą dieną vien tik už pavėluotą automobilio padavimą pakrovimui arba nesavalaikį krovinio pristatymą, - šiuo atveju, kai atsakovas (vežėjas) apskirtai krovinio nepervežė dėl transporto priemonės gedimo, jį sugrąžino, ko pasekoje pervežimo sutarties neįvykdė, - iš atsakovo priteistina ieškovui ( b.l. 10 – tarptautinių krovinių pervežimo sutartis, CK 6.256 str. 2 d. ). O būtent: priteistina 3 798,08 lt. dydžio bauda (100 EUR x1 d., t.y. : 3,4528 lt. x 11 d.= 3 798,08 lt.). Be to, remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. bei 3 str. 4 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos procesinės palūkanos, tai yra 8,05 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. O būtent: pagal minėtą įstatymą palūkanų dydis yra lygus vieno mėnesio VILIBOR galiojusio tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, dydžiui, padidintam 7 procentiniais punktais. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2010-11-30, todėl taikytinas 2010-06-30 galiojęs VILIBOR dydis – 1,05 % ( b.l.27). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovui priteistinos 8,05 % (1,05 +7) dydžio procesinės palūkanos nuo iš atsakovo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo priteisiamos ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra : 1) 237 lt. (b.l.2) sumokėto žyminio mokesčio; 2) išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį, trukmę (posėdžių trukmė – iš viso 5 val.), problematiką, sudėtingumą. Spręstina, kad teisinga ir protinga būtų nustatyti jas 3000 lt. dydžio ( 2400 lt. už ieškinio paruošimą ir 600 lt. už atstovavimą teisme). Viršijančios šį dydį išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo. Nepaisant jų realumo (b.l.28, 29, 33, 77, 78), tai yra pernelyg didelis ieškovo reikalavimas, tenkantis jam ( CPK 93 str., 98 str., 88 str., LR Teisingumo ministro įsakymas Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo). Tai pat iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei ( CPK 96 str., 88 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“, į.k. 301842876, ieškovo UAB „Emironas“, į.k. 302526240, a/s (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, banko kodas 73000, naudai 7102,41 lt. ( septynis tūkstančius vieną šimtą du litus 41 cnt.) skolos; 3798,08 lt. ( tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 08 cnt.) netesybų ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“ į.k. 301842876, ieškovo UAB „Emironas“, į.k. 302526240, a/s (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, banko kodas 73000, naudai naudai šias bylinėjimosi išlaidas: 237 ( du šimtus trisdešimt septynis ) litus sumokėto žyminio mokesčio ir 3000 (tris tūkstančius) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“ į.k. 301842876, 31 (trisdešimt vieną) litą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank„ , įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.