- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-2196-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05630-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- UAB „Rasva“
- Ieškovas
- UAB „Emironas“
Procesinio dokumento kategorija 36.1, 43.2, 60, 121.14, 121.21
2011 m. gruodžio 15 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rasva“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-184-301/2011 pagal ieškovo UAB „Emironas“ ieškinį atsakovui UAB „Rasva“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Emironas“ ieškiniu (b.l.3-9) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“ 7102,41 Lt dydžio skolą, Krovinio pervežimo sutartyje Nr. 0001 numatytas netesybas už kiekvieną pradelstą dieną po 100 EUR, viso 3 798,08 Lt (oficialus euro kursas lito atžvilgiu - 3,4528, todėl 3,4528 Lt x 1 100 EUR = 3 798,08 Lt), 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-05-23 sprendimu (b.l.111-116) ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 7102,41 Lt skolos, 3 798,08 Lt netesybų, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 237 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; taip pat priteisė iš atsakovo 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog šiuo atveju krovinio pervežimui iš Lietuvos (Kaunas) į Didžiąją Britaniją (Birmingemą) taikytina CMR konvencija, nes krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Pervežimo sutartyje, kurios sąlygas, kaip ofertą, parengė ieškovas ir akceptavo atsakovas, yra nurodyta, jog šalys vadovaujasi CMR konvencija. Pagal šią sutartį tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo santykiai. Tačiau CMR važtaraštis ieškovo nebuvo pasirašytas (b.l.46). CMR konvencijos 4 straipsnis reglamentuoja, kad važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Tačiau važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties vykdymui. Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų (b.l.85) teismas nustatė, kad 2010-10-01 atsakovas priėmė krovinį vežti ir vežė iki tol, kol Lenkijos teritorijoje įvyko atsakovo transporto priemonės gedimas. Atsakovo iniciatyva liudytoju apklaustas krovinį gabenęs atsakovo vairuotojas E. K. patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad pakrovimo dieną, t. y. 2010-10-01, jis pastebėjęs skysčio bėgimą ir apie tai informavęs ieškovą, tą pačią dieną, t. y. 2010-10-01, skysčiui nustojus bėgti, jis taip pat visus informavo (b.l.90, kita lapo pusė). Todėl teismas sprendė, jog nuo 2010-10-01 iki 2010-10-05, t. y. kuomet atsakovo vairuotojas pajudėjo iš Lietuvos su kroviniu į Lenkiją, krovinys nebuvo gabenamas be priežasties. Atsakovo iniciatyva liudytoju apklausto atsakovo atstovo M. J. tėvo R. J. parodymus (b.l.106, kita lapo pusė) dėl delsimo išvykti nuo 2010-10-01 iki 2010-10-05 dėl skysčio iš krovinio bėgimo teismas vertino kritiškai, kadangi jie prieštaravo liudytojo E. K. parodymams. Kadangi atsakovas įrodymų dėl krovinio pakuotės pažeidimo, sąlygojusio neišvykimą iš Lietuvos nuo 2010-10-01 iki 2010-10-04, nepateikė, o taip pat neįrodė, jog transporto priemonė buvo pataisyta taip, jog būtų galima toliau saugiai tęsti krovinio pervežimą į Didžiąją Britaniją ar kad ieškovas krovinio gabenimą atšaukė, teismas pripažino, jog krovinys nebuvo nugabentas dėl atsakovo kaltės. Teismas pažymėjo, jog tuoj po krovinio grąžinimo (2010-10-11) ieškovas 2010-10-15 pretenzijoje atsakovui konstatavo tą pačią pervežimo sutarties neįvykdymo ir krovinio grąžinimo priežastį – atsakovo transporto priemonės gedimą, o atsakovas atsiliepime į šią pretenziją (b.l.22) su šia priežastimi visiškai sutiko, tik prašė ieškovo pateikti pasiūlymą dėl mokamų sumų išdėstymo ieškovui patogiais laikotarpiais. Kadangi šalių sudaryta sutartimi (b.l.10) atsakovas buvo įsipareigojęs už pavėluotą automobilio padavimą pakrovimui arba nesavalaikį krovinio pristatymą sumokėti 100 EUR baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, atsakovas byloje sutiko mokėti baudą už 4 dienas, kuomet, kaip jis teigė, buvo taisoma jo transporto priemonė (b.l.108), atsakovui pripažinus baudos galimumą bei teismui nustačius atsakovo kaltę dėl krovinio nepervežimo, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 3 798,08 Lt dydžio baudą (100 EUR x 3,4528 Lt x 11 d. = 3 798,08 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.124-126) atsakovas UAB „Rasva“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) teismas vadovavosi išimtinai ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, visiškai neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, atsakovo bei jo atstovų, o taip pat liudytojo E. K. parodymus. Ieškovas neįvykdė savo pareigos tinkamai pateikti krovinį lydinčius dokumentus. Atsakovo atstovai bei liudytojas (atsakovo vairuotojas) nurodė, kad ieškovo darbuotojui pateikė CMR važtaraštį. Ieškovo darbuotojas važtaraštyje privalėjo užpildyti grafas, numatytas užsakovui, bei gražinti atsakovo vairuotojui. Tačiau važtaraštis nebuvo užpildytas ir pateiktas, buvo nurodyta vykti į atsakovo buvimo vietą, t. y. Marijampolės m., kur ieškovas žadėjo vėliau pristatyti užpildytą krovinio CMR važtaraštį. Marijampolės m. buvo pastebėtas krovinio pažeidimas, apie ką buvo informuotas ieškovas. 2010-10-05 po pietų ieškovo atstovai informavo atsakovą, jog jie krovinio apžiūrėti neatvyks bei nurodė krovinį iš lėto gabenti į Lenkiją, o tuo metu ieškovas pristatys ir krovinio važtaraštį. Todėl 2010-10-05 vakare atsakovas davė nurodymą vairuotojui išvykti bei neskubant judėti į Lenkiją. Išvykus, sekančią dieną, 2010-10-06, vairuotojas informavo atsakovą, kad Lenkijos teritorijoje įvyko važiuoklės gedimas. Gedimas buvo remontuojamas iki 2010-10-09. Tą pačią dieną apie galimybę tęsti krovinio gabenimą buvo informuotas ieškovas, taip pat buvo pareikalauta pristatyti krovinio CMR važtaraštį. 2010-10-10 ieškovas pranešė, kad krovinio toliau gabenti nereikia, bei davė nurodymą jį parvežti atgal į terminalą Lietuvoje. Vykdydamas tokį ieškovo nurodymą, atsakovas krovinį pargabeno atgal į Lietuvą, kur jis buvo iškrautas sandėliuose. Tuomet ieškovas grąžino neužpildytą CMR važtaraštį. Tai, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos, t. y. nepateikė krovinį lydinčio pagrindinio dokumento -CMR važtaraščio, liudija ir atsakovo pateiktas važtaraštis, išduotas krovinio pasikrovimo vietoje -Kauno m., kuriame išsikrovimo vieta buvo nurodyta Marijampolės m. (b.l.85). Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs CMR važtaraštį, atsakovui nebūtų reikėję vietinio, tik Lietuvoje galiojančio važtaraščio ir iš pasikrovimo vietos grįžti į atsakovo buveinę Marijampolės m. Nors ieškovas neigė, kad CMR važtaraštis atsakovo vairuotojui nebuvo pateiktas, tačiau tuo pačiu nesugebėjo paaiškinti, kam buvo reikalingas Lietuvoje galiojantis važtaraštis, jeigu tariamai buvo pateiktas tarptautinis krovinio važtaraštis. Teismas į šias labai svarbias aplinkybes visiškai nekreipė dėmesio ir konstatavo, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų pagal sutartį;
2) teismas nepagrįstai vadovavosi CMR konvencijos 4 str. nuostatomis, numatančiomis, jog važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties vykdymui. CMR važtaraštyje ir šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodyti skirtingi gavėjo adresai: sutartyje nurodytas gavėjo adresas yra „LT Kaunas-GB Birmingemas“, tuo tarpu CMR važtaraštyje - „Wolverhampton, WV 22 RB England“. Todėl, neturėdamas važtaraščio, vairuotojas negalėjo vadovautis vien sutartimi, nes joje nurodytas tik miestas bei valstybė, tuo tarpu tikrasis gavėjo adresas bei pavadinimas turėjo būti nurodyti tame dokumente, kurio vairuotojas neturėjo - CMR važtaraštyje. Tokiu būdu atsakovui buvo atimta galimybė vykdyti sutartinius įsipareigojimus;
3) nors atsakovas ir nepateikė jokių rašytinių ar kitų įrodymų, išskyrus darbuotojų parodymus teisme, kad iš Lenkijos į Lietuvą krovinį pargabeno ieškovo iniciatyva, tačiau faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad buvo būtent taip, t. y. krovinys buvo pargabentas ne dėl atsakovo kaltės. Tai patvirtina krovinio važtaraštis Nr. 2010-10-01, kuriame pakrovimo vieta nurodyta Kauno r. (duomenys neskelbtini) o iškrovimo vieta – Marijampolė (b.l.85). Be to, atsakovui nebuvo jokio reikalo vykti atgal į Lietuvą, nes po atliktų automobilio remonto darbų jis turėjo galimybę nugabenti krovinį į užsakymo vietą, juo labiau, kad už krovimo nugabenimą buvo atliktas išankstinis apmokėjimas. Ir tik tai, kad vairuotojas, neturėdamas CMR važtaraščio, nežinojo kam ir kokiu adresu gabenti krovinį, sutrukdė jam toliau vykdyti įmonių tarpusavio įsipareigojimus;
4) nurodymą pargabenti krovinį ieškovas davė telefonu, o ne atsiųsdamas rašytinį nurodymą, kadangi numatė galimą konfliktinę situaciją - turėdamas CMR važtaraštį, atsakovas galėjo reikalauti rašytinio nurodymo grįžti atgal, priešingu atveju, krovinys galėjo būti gabenamas pagal CMR važtaraštyje numatytą maršrutą. Tuo tarpu nesant CMR važtaraščio ir nežinant krovinio pristatymo vietos, atsakovas buvo priverstas vykdyti žodinį nurodymą, kadangi nežinojo, kur ir kam reikia pristatyti krovinį;
Atsiliepimas
5) teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas atsiliepime į pretenziją iš esmės neneigia sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo fakto ir prašo pateikti galimo taikaus sprendimo pasiūlymą. Atsiliepime į pretenziją yra nurodyta, kad esminis bylos sprendimas be įmonės vadovo, kuris tuo metu buvo išvykęs, negalimas. Todėl ir pasiūlyta apsvarstyti galimybę ginčą baigti be teisminio bylos nagrinėjimo. Tačiau šis pasiūlymas buvo pateiktas telefonu susisiekus su vadovu ir neišsiaiškinus visų aplinkybių. Atsiliepime į pretenziją nėra užsimenama apie faktines aplinkybes, sutikimą ar nesutikimą su ieškovo nurodytais reikalavimais. Todėl teismo sprendimo motyvas, kad atsakovas atsiliepime į pretenziją neginčijo skolos fakto, nepagrįstas;
6) sprendime nepagrįstai nurodoma, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad po transporto priemonės gedimo Lenkijoje jis automobilį suremontavo tinkamai ir turėjo galimybę krovinį gabenti toliau į iškrovimo vietą. Vien faktas, kad krovinys atgal į Lietuvą buvo gabenamas ta pačia transporto priemone, kuri ir buvo remontuojama, be to, iškrovimas vykdytas Vilniaus mieste, t. y. ne mažiau nei 250 km nuo gedimo bei remonto vietos, leidžia pagrįstai teigti, jog transporto priemonė buvo suremontuota tinkamai ir turėjo galimybę vykti pagal nustatytą maršrutą;
7) šalių sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl paties ieškovo kaltės. Atsakovas, tinkamai vykdydamas sutartyje numatytas įsipareigojimus, turėjo galimybę juos įvykdyti iki galo, tačiau dėl ieškovo kaltės to padaryti negalėjo. Vykdamas į pasikrovimo vietą, pasikraudamas krovinį, jį gabendamas per Lietuvos ir Lenkijos teritorijas, vėliau grąžindamas krovinį atgal į Lietuvą, atsakovas patyrė išlaidas, kurios privalėjo būti kompensuojamos iš ieškovo pagal sutartį sumokėtų numatytų lėšų. Laukdamas, kol ieškovas atvyks apžiūrėti pažeisto krovinio, vėliau laukdamas, kol ieškovas pristatys CMR važtaraštį į Lenkiją ir grąžindamas krovinį atgal į Lietuvą, atsakovas prarado laiką, per kurį, dirbdamas su sąžiningu bei tinkamai įsipareigojimus vykdančiu užsakovu, turėjo galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus bei gauti už tai pajamas. Tuo tarpu dėl ieškovo kaltės negalėdamas įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, atsakovas ne tik negavo pagrįstai planuoto pelno, tačiau ir patyrė ženklių nuostolių, kuriuos ieškovas privalo padengti.
Atsiliepime apeliacinį skundą (b.l.165-172) ieškovas UAB „Emironas“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl šių motyvų:
1) skundas paduotas nesilaikant apeliaciniam skundui taikomų reikalavimų, nustatytų CPK 306 str. 1 d. 3 p., kadangi atsakovo suformuluotas skundo pagrindas neapima konkrečių materialinių ar procesinių normų netinkamo taikymo ar aiškinimo. Atsakovas skunde nenurodė, kokias teisės normas, reglamentuojančias tarptautinius krovinių pervežimus, taip pat kitus šiuo atveju taikytinus norminius aktus teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė. Tokiu būdu, paduodamas skundą, atsakovas nesilaikė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.). Atsakovas tariamą sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tik byloje esančių teismo nustatytų faktinių aplinkybių interpretavimu, nenurodydamas tokių faktinių aplinkybių teisinės reikšmės;
2) priimdamas sprendimą, teismas tinkamai vertino visus - tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes. Aplinkybė, jog teismas nepripažino atsakovo pateiktų dokumentų, t. y. CMR važtaraščio ir važtaraščio Nr. 2010-10-01, bei teiginių įrodymais, nereiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsakovo pateiktų įrodymų nevertino. Jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 str.). Teismo sprendimas priimtas tinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą ir visiškai pagrįstai konstatavus, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovas, kuris yra vežimus vykdanti įmonė, t. y. verslininkas, pripažino, kad sutartimi prisiimta prievolė - nugabenti krovinį į paskirties vietą - nebuvo įvykdyta, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės, o atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, privalo įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes (CK 6.256 str. 4 d.; LAT 2009-03-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-128/2009). Teismas taip pat tinkamai vertino ir interpretavo atsakovo, jo atstovų bei vairuotojo E. K. parodymus. Teismas pagrįstai konstatavo parodymų, susijusių su skysčio sunkimusi iš krovinio, nepatikimumą, vadovaudamasis tuo, kad atsakovo kviestų asmenų parodymai buvo prieštaringi. Atsakovo atstovai - direktorius M. J. bei jo tėvas R. J., dirbantis atsakovo vadybininku, yra akivaizdžiai bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, dėl ko teismas turėjo pagrindą jų parodymus vertinti kritiškai;
3) skundo argumentai, jog ieškovas privalo dengti atsakovo tariamai patirtus nuostolius iš pagal sutartį sumokėto avanso, yra nepagrįsti. Avanso paskirtis - pagrindinės prievolės mokėjimas, siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (LAT 2006-11-06 nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-382/2006). Avansu nėra užtikrinami galimi avansą gavusios šalies nuostoliai. Atsakovas pripažįsta, jog nėra įvykdęs sutarties bei kad ieškovo jam sumokėtas avansas yra visa sutarties kaina (2011-03-17 teismo posėdžio protokolo 5 lapas). Kadangi sutarties atsakovas neįvykdė, jis neturi teisės reikalauti sumokėti iš ieškovo jam pagal sutartį priklausančios sumos. Kadangi atsakovas sutarties neįvykdė, tačiau pasiliko avansą, darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita (CK 6.237 str. 1 d. ir 2 d.). Todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas privalo grąžinti avansą ieškovui. Sprendžiant klausimą dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo, neturi reikšmės aplinkybė, dėl kurios šalies kaltės sutartis liko neįvykdyta. Atsakovas gavo visą sutartyje numatytą kainą, tačiau sutartis liko neįvykdyta, ko pasėkoje išnyko atsakovo teisinis pagrindas savo žinioje turėti avansu jam sumokėtą sumą. Todėl atsakovo argumentai, kuriais jis bando pateisinti avanso negrąžinimą dėl to, jog tariamai dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolių, yra visiškai nepagrįsti. Be to, net jei ir būtų nustatyta, kad sutartis neįvykdyta tariamai dėl ieškovo kaltės (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), ieškovas atkreipia dėmesį, jog atsakovas niekada nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl tariamai ieškovo sutarties nevykdymu padarytos žalos, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė priešieškinio, taip pat tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek skunde nenurodė patirtų nuostolių dydžio ir formos;
4) teismas, atsižvelgdamas į tai, kad krovinys atsakovo dispozicijon perėjo 2010-10-01, ir, neįvykdžius sutarties, grąžintas ieškovui tik 2010-10-11, visiškai pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo sutartyje numatytas netesybas už 11 dienų (kadangi savo kroviniu ieškovas negalėjo disponuoti 11 dienų). Atsakovui grąžinus krovinį į Lietuvą, ieškovas buvo priverstas ieškoti kito vežėjo, todėl 11 dienų laikotarpis, už kurį teismas apskaičiavo atsakovo mokėtinas netesybas, yra minimalus uždelsto krovinio pristatymo terminas. Atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl 400 Eur dydžio netesybų priteisimo už laikotarpį nuo 2010-10-05 iki 2010-10-09, kai buvo taisomas transporto priemonės gedimas. Tačiau atsakovas ginčija sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistos likusios ieškiniu reikalautos 700 Eur netesybos. Skundo argumentas, jog ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti tinkamus krovinį lydinčius dokumentus ir tai eliminuoja atsakovo kaltę dėl krovinio nepristatymo, yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 4 str., teisingai pažymėjo, jog važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. LAT teisėjų senato 2001-06-15 nutarime Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvenciją“ inter alia nurodyta, jog parašo važtaraštyje nebuvimas pats savaime nedaro vežimo sutarties negaliojančia. Atsakovas, net ir esant ieškovo nepasirašytam CMR važtaraščiui, pradėjo vykdyti sutartį. Taigi, atsakovas aiškiais veiksmais išreiškė valią vykdyti sutartį net ir nesant ieškovo parašo ant CMR važtaraščio. Tai leidžia daryti išvadą, jog aplinkybės, kad ieškovas nebuvo pasirašęs ant CMR važtaraščio, negali būti pripažintos kliūtimi iš sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymui, ką teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas. Jeigu transporto priemonė, kuria buvo gabenamas krovinys, nebūtų sugedusi, atsakovas galimai būtų sutartį įvykdęs, t. y. nugabenęs krovinį į paskirties vietą. Atsakovas yra profesionalus vežėjas, gerai išmanantis krovinių vežimo tarptautiniais keliais specifiką ir ypatumus. Atsakovui yra gerai žinomas CMR konvencijos turinys ir jos taikymo ypatumai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas profesionalus vežėjas, vykdė krovinio gabenimą pagal sutartį, neturėdamas ieškovo parašo ant CMR važtaraščio, patvirtina, jog aplinkybė, kad ieškovas nebuvo pasirašęs ant CMR važtaraščio, neturėjo jokios įtakos sutarties vykdymui. Darytina išvada, jog atsakovas, pradėjęs vykdyti vežimą, neturėdamas ieškovo parašo ant CMR važtaraščio, privalėjo jį įvykdyti, t. y. pristatyti krovinį į paskirties vietą. Atsakovo skunde minimas važtaraštis Nr. 2010.10.01 taip pat nepagrindžia atsakovo skundo reikalavimų. Atsakovas priėmė krovinį savo dispozicijon, pradėjo jo gabenimą, įvažiavo į Lenkijos teritoriją, kas akivaizdžiai parodo, jog atsakovas vykdė sutartį, nepaisant to, jog ieškovas nebuvo pasirašęs CMR važtaraštyje. Todėl važtaraštis Nr. 2010.10.01 byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, o atsakovo argumentai, susiję su šiuo dokumentu, vertintini kritiškai ir atmestini. Kadangi CMR važtaraščio nepasirašymas neturėjo jokios įtakos sutarties vykdymui, teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog parašo ant CMR važtaraščio nebuvimas nedaro sutarties negaliojančios;
5) skundo teiginys, jog atsakovas negalėjo vykdyti sutarties dėl tariamai nežinomos krovinio paskirties vietos, kadangi vairuotojas neturėjo CMR važtaraščio su jame nurodyta krovinio paskirties vieta, yra nepagrįstas. Atsakovo motyvas, jog jis sutarties neįvykdė dėl to, kad jam tariamai nebuvo žinoma tiksli krovinio paskirties vieta, nebuvo pareikštas pirmos instancijos teisme. 2011-03-17 teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo iniciatyva šauktas liudytojas E. K., vairavęs transporto priemonę, kuria buvo gabenamas ieškovui priklausantis krovinys, aiškiai nurodė, jog CMR važtaraštį užpildė pats (2011-03-17 teismo posėdžio protokolo 5 ir 6 lapas). Vairuotojas parodė, jog krovinio paskirties adresą, kurį vairuotojas pats įrašė į CMR važtaraštį ir kurio, kaip atsakovas teigia skunde, atsakovas tariamai nežinojo, jam nurodė atsakovo vadybininkas R. J.. Todėl teigdamas apie neva nežinomą krovinio paskirties vietą, atsakovas siekia sąmoningai klaidinti teismą ir taip išvengti atsakomybės. Tai, jog paskirties vieta sutartyje ir CMR važtaraštyje skiriasi, neturėjo jokios įtakos tinkamai vykdyti sutartį. CMR konvencijos 12 str. nustatyta, jog siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu - pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Atsakovui buvo žinoma patikslinta krovinio paskirties vieta, nurodyta CMR važtaraštyje. Atsakovas pradėjęs sutartį vykdyti, nereiškė jokių reikalavimų dėl paskirties vietos patikslinimo, neakcentavo tokios aplinkybės nei iki ieškovo ieškinio, nei civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Aplinkybė, jog atsakovui galutinė krovinio paskirties vieta buvo žinoma, akivaizdi ir todėl, kad atsakovas krovinį gabeno, t. y. pradėjo vykdyti sutartį;
6) teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad krovinį į Lietuvos Respublikos teritoriją pargabeno ieškovo nurodymu, kadangi pats atsakovas pripažino, jog šiai aplinkybei įrodyti jis jokių įrodymų neturi (CPK 178 str.). Atsakovo samprotavimai, jog tariamai sutaisęs transporto priemonę, jis negalėjo toliau vykdyti sutarties, t. y. tęsti krovinio gabenimo į krovinio paskirties vietą, dėl to, kad neturėjo CMR važtaraščio su adresu, taip pat nepagrįsti, kadangi pats atsakovo vairuotojas E. K. nurodė, jog CMR važtaraštį užpildė pats, o krovinio paskirties adresą jam nurodė atsakovo vadybininkas R. J.. Atsakovo teiginiai, jog ieškovas, neva numatydamas galimą konfliktinę situaciją, nurodymą pargabenti krovinį davė telefonu, o ne atsiųsdamas rašytinį nurodymą, taip pat yra niekuo nepagrįstos atsakovo prielaidos. Ieškovas sudarė sutartį su atsakovu, pasitikėdamas šio galimybėmis įvykdyti sutartį, todėl jokių konfliktinių situacijų nenumatė ir, tikėdamas, kad atsakovas įvykdys sutartį, neplanavo. Atsakovo argumentas, jog jis tinkamai suremontavo automobilį ir galėjo tęsti krovinio gabenimą į krovinio paskirties vietą Didžiojoje Britanijoje, yra nepagrįstas jokia objektyvia byloje surinkta medžiaga. Aplinkybė, jog krovinys buvo pargabentas į Lietuvos Respublikos teritoriją, neįrodo, kad atsakovo transporto priemonė buvo tinkamos techninės būklės, siekiant toliau vykdyti sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos vežimo sutarties neįvykdymo priežasčių ir šalių kaltės konstatavimo ir jos neįvykdymo teisinių pasekmių nustatymo (LR CK 6 knygos XL skyrius).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovas (užsakovas) ir atsakovas (krovinio vežėjas) 2010-09-30 sudarė krovinio pervežimo sutartį maršrutu LT Kaunas - GB Birmingemas Nr. 0001 (b.l.10). Sutartimi šalys susitarė, jog pervežimo kaina yra 1700 eurų, šalys numatė, kad krovinio pakrovimo laikas yra 2010-10-01, pakrovimui ir muitinės procedūroms skiriama 24 valandos, iškrovimui ir muitinės procedūrų forminimui skiriama 48 valandos, uždelsus ilgiau nei šalys susitarė, sutartyje buvo numatyta bauda už prastovas - po 100 eurų už kiekvieną uždelstą dieną, o už pavėluotą automobilio padavimą pakrovimui arba nesavalaikį krovinio pristatymą atsakovas įsipareigojo sumokėti 100 eurų už kiekvieną pavėluotą dieną. 2010-09-30 atsakovas pateikė ieškovui užsakymo patvirtinimą (b.l.11), o ieškovas 2010-10-01 PVM sąskaita-faktūra serija RAS Nr. 01/10/2010-1 už pervežimo paslaugas pagal pervežimo sutartį Nr. 0001 atsakovui sumokėjo 7 102,41 Lt (b.l.12-13). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė vežimo sutartiniai teisiniai santykiai (LR CK 6 knygos XL skyrius). Ieškovo krovinys į atsakovo automobilį 2010-10-01 buvo pakrautas sandėlyje, esančiame Kauno mieste, šalių sutartu laiku (b.l.46, 85). Iš šalių susirašinėjimo, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas krovinį pradėjo transportuoti 2010-10-05, 2010-10-06 atsakovui priklausanti transporto priemonė Lenkijos teritorijoje sugedo, nuvažiavusi apie 100-200 kilometrų nuo Lietuvos, nuo 2010-10-06 iki 2010-10-09 ji buvo Lenkijoje remontuojama, krovinys ieškovo nurodymu 2010-10-11 buvo grąžintas ieškovui į „Girteka“ sandėlį, esantį Vilniuje.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad atsakovas dėl savo kaltės neįvykdė prievolės pagal sutartį pristatyti krovinį į paskirties punktą, prašė grąžinti atsakovui sumokėtą 7102,41 Lt mokestį už krovinio pervežimą, taip pat priteisti iš atsakovo sutartines baudines netesybas po 100 eurų už 11 dienų, kurias atsakovas pralaikė krovinį savo žinioje. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, įrodinėjo, kad ieškovas nevykdė pareigos pateikti krovinio CMR važtaraščio, neturėdamas važtaraščio, atsakovo vairuotojas negalėjo vadovautis vien sutartimi, nes joje nurodytas tik miestas bei valstybė, tuo tarpu tikrasis gavėjo adresas bei pavadinimas turėjo būti nurodyti tame dokumente, kurio vairuotojas neturėjo - CMR važtaraštyje, krovinys buvo pažeistas pakraunant, ieškovas neatvyko apžiūrėti krovinio, atsakovui buvo liepta vežti krovinį be CMR važtaraščio, ieškovas pats davė žodinį nurodymą pargabenti krovinį atgal į Vilnių, todėl krovinys nebuvo nugabentas dėl ieškovo kaltės.
Marijampolės rajono apylinkės teismui 2011-05-23 sprendimu (b.l.111-116) ieškinį tenkinus ir priteisus ieškovui iš atsakovo 7102,41 Lt skolą, 3 798,08 Lt netesybas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, atsakovas apeliaciniu skundu įrodinėjo tas pačias aplinkybes kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutiko su teismo sprendimu priteisti tiek skolą, tiek baudines netesybas, manė, kad jis turėjo išlaidų vežant krovinį, todėl jos turėjo būti apmokėtos iš 7102,41 Lt įmokos, nurodė, kad turėjo galimybę nuvežti krovinį po automobilio tinkamo suremontavimo.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog prievolė nuvežti krovinį buvo neįvykdyta dėl atsakovo kaltų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovo sumokėtą 7102,41 Lt sumą už krovinio nugabenimą iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti tinkamus krovinį lydinčius dokumentus (CMR važtaraštį), atsakovo vairuotojas dėl to nežinojo krovinio pristatymo vietos ir ta aplinkybė eliminuoja atsakovo kaltę dėl krovinio nepristatymo. Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog CMR važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui (CMR konvencijos 4 str.). Nepagrįstas ir atsakovo motyvas, jog jam nebuvo žinoma tiksli krovinio paskirties vieta, todėl negalėjo krovinio pristatyti į paskirties vietą. Byloje nustatyta, jog 2011-03-17 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo krovininio automobilio vairuotojas E. K. paaiškino, jog CMR važtaraštį užpildė pats (2011-03-17 teismo posėdžio protokolas b.l. 90). Vairuotojas paaiškino, jog krovinio paskirties adresą pats įrašė į CMR važtaraštį, šį adresą jam nurodė atsakovo vadybininkas R. J.. Esant nustatytai aplinkybei, jog atsakovas yra profesionalus vežėjas, gerai išmanantis krovinių vežimo tarptautiniais keliais specifiką ir ypatumus, darytina išvada, kad atsakovui taikytini didesnės atsakomybės kriterijai pagal sudarytą vežimo sutartį. Atsakovas, nors ir negavęs CMR važtaraščio, pradėjo savo valia ir iniciatyva vykdyti sudarytą su ieškovu vežimo sutartį, išsiuntė vairuotoją su kroviniu į kelionę, o sutarties neįvykdęs, turi prisiimti atsakomybę dėl neįvykdymo pasekmių.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo motyvus, jog jo kaltę pašalina netikėtas krovininio automobilio gedimas ir ta aplinkybė, kad automobilis buvo tinkamai sutaisytas 2010-10-09, todėl krovinys galėjo būti nugabentas į paskyrimo vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys 2010-09-30 vežimo sutartyje nebuvo aptarę sąlygų, panaikinančių ar ribojančių vežėjo civilinę atsakomybę, o įstatymų leidėjo numatytų sąlygų, dėl kurių atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės nugabenti krovinį pagal sutartį, atsakovas nenurodė (LR CK 6.212 str. 1 d.). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas žodžiu nurodė grąžinti krovinį atgal, nepašalina atsakovo atsakomybės dėl krovinio nenuvežimo ir prievolės grąžinti sumokėtus pinigus už krovinio pervežimą, kadangi CMR konvencijos 12 str. nustatyta, jog siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu - pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje.
Šių nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas dalyje dėl 7102,41 Lt sumos, sumokėtos už krovinio nugabenimą iš atsakovo priteisimo, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisėtas.
Priteisus ieškovui iš atsakovo 7102, 41 Lt sumą, pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas be teisėto pagrindo naudojasi ieškovo lėšomis, todėl jo prašomų priteisti palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (LR CK 6.37 str. 2 d. ).
Sprendžiant dėl baudinių netesybų priteisimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sutartyje nebuvo numatę termino, per kurį krovinys turėjo būti pristatytas į paskirties vietą, todėl laikytina, kad krovinys turėjo būti pristatytas į paskirties punktą per protingą terminą (LR CK 6.818 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovas laiku pateikė transporto priemonę prekių pakrovimui (2010-10-01), prekės buvo pakrautos laiku, pretenzijų ieškovas atsakovui dėl tos aplinkybės, jog krovinys buvo pradėtas vežti iš Lietuvos tik 2010-10-05, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra atsakovo kaltės ir dėl tos aplinkybės, jog krovininis automobilis 2010-10-06 sugedo. Dėl to laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-10-06 atsakovas šalių sudarytos vežimo sutarties terminų nepažeidė ir jam negalima taikyti šalių sutartyje numatytų baudinių netesybų, nustatytų dėl nesavalaikio automobilio pateikimo, jo nesavalaikio pakrovimo ir krovinio nesavalaikio pristatymo į paskirties vietą. Dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje, kurioje priteistos po 100 eurų į dieną baudinės netesybos už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-10-06 imtinai (už 5 dienas) yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl neteisėtas (LR CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, dėl ko ieškovui būtų galima reikalauti priteisti šalių numatytas sutartines sankcijas. Dėl to teismo priteistos 3 798,08 Lt baudinės netesybos mažintinos 1726,64 Lt suma iki 2071,44 Lt sumos (oficialus to laikotarpio euro kursas lito atžvilgiu – 100 Eur x 3,4528 x 5 dienų - 1381,12 Lt ).
Teisėjų kolegija laiko, kad nuo 2010-10-06 iki 2010-10-11 atsakovas veikė savo rizika, jis priėmė sprendimą remontuoti automobilį kelyje, važiavo pirkti detalių, jas vežė į automobilio gedimo vietą, keitė detales, dėl to uždelsė pristatyti krovinį pagal ieškovo nurodymą nuo 2010-10-06 iki 2010-10-11, t. y. 5 dienas, užuot pasirinkęs kitą sprendimo būdą - pasiųsti kitą automobilį prekėms nuvežti į paskirties vietą, suderinti su ieškovu kitą prekių nuvežimo laiką ir būdą. Dėl to Marijampolės teismo sprendimo dalis priteisti baudines netesybas už laikotarpį nuo 2010-10-06 iki 2010-10-11 (už 5 dienas) pagrįsta ir teisėta, apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, teismo sprendimas paliktinas galioti.
Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 15,84 proc. dalimi (ieškovui iš atsakovo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma sumažinta nuo 10 900,49 Lt iki 9 173,85 Lt, tokiu būdu patenkinant 84,16 proc. ieškinio reikalavimų (9 173,85 Lt x 100 proc. / 10 900,49 Lt = 84,16 proc.) ir 15,84 proc. ieškinio reikalavimų atmetant), ieškovui iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistos atstovavimo išlaidos mažintinos nuo 3 000 Lt iki 2524,80 Lt (3 000 Lt x 84,16 proc. = 2524,80 Lt). Be to, pirmosios instancijos teismui sprendime nurodžius, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 237 Lt, kai tuo tarpu iš ieškovo pateikto 2010-11-09 mokėjimo nurodymo Nr. 32 (b.l.2) matyti, jog jis už ieškinį sumokėjo 327 Lt, ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisytina, priteisiant ieškovui iš atsakovo 275,20 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (327 Lt x 84,16 proc. = 275,20 Lt). Tokiu būdu bendra ieškovui iš atsakovo priteisina pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 800 Lt (2524,80 Lt + 275,20 Lt = 2 800 Lt). Sprendžiant šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, yra nustatyta, jog ieškovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l.165-172). Ieškovas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 420 Lt (b.l.177-178). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p., už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimaliai priteisina suma sudaro 1 200 Lt. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijomis, atsižvelgiant į ieškovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį bei ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 009,92 Lt (1200 Lt x 84,16 proc. = 1 009,92 Lt) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu bendra ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose yra 3 809,92 Lt (2 800 Lt + 1 009,92 Lt = 3 809,92 Lt). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, turėjo sumokėti 327 Lt žyminio mokesčio. Tačiau jokių duomenų apie šio žyminio mokesčio sumokėjimą byloje nėra. Todėl, įvertinusi šią aplinkybę bei tai, kad atsakovo pareiga sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį yra galiojanti, atsižvelgdama į šalių patenkintų reikalavimų dydį, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš atsakovo priteistina 275,20 Lt žyminio mokesčio valstybei, o iš ieškovo – 51,80 Lt žyminio mokesčio valstybei. Sprendžiant byloje patirtų pašto išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, yra nustatyta, jog šioje byloje (tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme) iš viso buvo patirta 57,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1, 138, bylos dalies b. l. 58). Ieškovo reikalavimus byloje patenkinus 84,16 proc. dalimi, iš ieškovo valstybei priteistina 9,09 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo – 48,31 Lt pašto išlaidų. Susumavusi visas iš šalių valstybei priteistinas sumas, teisėjų kolegija nustatė, jog iš ieškovo valstybei priteistina iš viso 60,89 Lt (51,80 Lt + 9,09 Lt = 60,89 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – 323,51 Lt (275,20 Lt + 48,31 Lt = 323,51 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimą pakeisti.
Sumažinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimu priteistas netesybas už kiekvieną pradelstą dieną nuo 3 798,08 Lt iki 2071,44 Lt sumos.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Emironas“ iš atsakovo UAB „Rasva“ priteista 237 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o taip pat kuria iš atsakovo UAB „Rasva“ priteista 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, panaikinti.
Kitoje dalyje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Emironas“, įmonės kodas 302526240, iš atsakovo UAB „Rasva“, įmonės kodas 301842876, 3 809,92 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus devynis litus ir 92 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovo UAB „Emironas“, įmonės kodas 302526240, 60,89 Lt (šešiasdešimt litų ir 89 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rasva“, įmonės kodas 301842876, 323,51 Lt (tris šimtus dvidešimt tris litus ir 51 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Marijampolės rajono apylinkės teismui.