- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 1-131-760/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Kaltinamasis
- M. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:
1. 2008 m. liepos 9 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, 35 parų arešto bausme;
2. 2008 m. spalio 9 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), BK 22 straipsnio ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui. 2010 m. birželio 18 d. paleistas atlikus bausmę;
3. 2010 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, galutine bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2011 m. rugpjūčio 18 d.;
4. 2012 m. liepos 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 2013 m. sausio 3d. paleistas atlikus bausmę;
5. 2013 m. birželio 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. 2014 m. gegužės 23 d. paleistas atlikus bausmę;
6. 2014 m. lapkričio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
7. 2016 m. balandžio 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. 2018 m. kovo 20 d. paleistas iš pataisos namų;
8. 2018 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. 2018 m. gruodžio 7 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. sausio 1 d., apie 5 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), M. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, vairavo R. Ž. priklausantį automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,35 promilės alkoholio.
Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltės neprisipažino. Jis neneigė vairavęs R. Ž. priklausantį automobilį Nissan Almera ir padaręs eismo įvykį, tačiau teigė, kad vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo tik po įvykio grįžęs į namus. M. P. paaiškino, kad pas draugą A. Ž. ir jo mamą R. Ž. apsigyveno nuo 2018 m. gruodžio 28 d. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d. buvo pas R. Ž. namuose, alkoholio nevartojo, tik ryte buvo išgėręs nedaug alaus. Apie 3 val. paskambino brolis M. P. ir paprašė atvažiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo blaivus, sugalvojo pas jį nuvažiuoti. Pasiėmė R. Ž. priklausantį automobilį. Ji leido jam važiuoti automobiliu, nes buvo blaivus. Kad neturi teisės vairuoti, jai nesakė. Pavažiavęs apie pusę kilometro nuo R. Ž. sodybos, (duomenys neskelbtini) kaime nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą. Išlipęs apžiūrėjo automobilį, susirinko išsimėčiusias dalis ir grįžo atgal į kiemą pas R. Ž.. Išvažiavo automobiliu apie 3 val., o grįžo pas R. Ž. apie 5 val. Visą tą laiką buvo įvykio vietoje. Grįžęs iš karto atėjo į kambarį pas R. Ž. ir jai pasakė, kad sudaužė automobilį. Ji jį apšaukė ir nuėjo apžiūrėti automobilį. Jis nuėjo į savo kambarį ir susinervinęs išgėrė porą stiklinių degtinės, kurią pasiėmė iš šaldytuvo. Vieną stiklinę išgėrė per 15 minučių, gėrė vienas, niekas jo geriančio nematė. Išgėręs degtinę, nuėjo į tvartą dirbti. Tvarte išgėrė du bambalius alaus. 0,7 litro degtinės ir du butelius alaus buvo nusipirkęs parduotuvėje ir pasidėjęs šaldytuve. Pinigų turėjo, buvo pasiėmęs iš R. Ž. jai nežinant. Atėjusi į tvartą R. Ž. pamatė, kad jis yra neblaivus. Tvarte dirbo nuo 6 val. iki 8 val. Apie 9 val. atvažiavo pareigūnai, patikrino jo neblaivumą ir uždarė dviem paroms. Sekančią dieną vyko jo apklausa. Neatsimena, ką pasakojo, nes buvo neblaivus. Antrą kartą apklausiamas taip pat buvo neblaivus.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas du kartus įtariamuoju, M. P. pripažino kaltę, teigė, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nurodė, kad prieš išvažiuodamas pasiėmė 0,7 litrų talpos butelį degtinės ir du "bambalius" alaus. Pavažiavęs netoli nuo namų sustojo (duomenys neskelbtini) kaime ir maždaug valandą, o gal ir ilgiau, gėrė alkoholį. Išgėrė pusę butelio degtinės ir abu "bambalius" alaus. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi stipriai apsvaigęs ir nelabai prisimena, kas vyko toliau. Atsimena, kad kažkur važiavo, bet kur nepamena. Nepamena, kad būtų įvažiavęs į tvorą, net nepamena kaip grįžo namo. Apie 6 val. ėjo į tvartą šerti gyvulių ir pamatė, kad automobilio visas priekis sudaužytas. Suprato, kad į kažką atsitrenkė, bet į ką neprisimena. Po to atvažiavo policija ir jį sulaikė. Iškart prisipažino, kad vairavo automobilį girtas ir neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 45-46, 53).
Motyvuojamoji dalis
Nors M. P. teisme kaltės nepripažino, ji įrodyta šia bylos medžiaga:
Iš 2019 m. sausio 1 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d., 6 val. 03 min. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis įvažiavo į namo tvorą ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu pamatė, kad yra sugadinta tvora. Įvykio vietoje rado automobilio dešinės pusės žibinto detalę. Apžiūrėjęs aplinkinius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) prie ūkinio pastato rado stovintį automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės žibintas buvo išdaužtas, ant priekinio bamperio buvo matyti eismo įvykio požymiai. Automobilio savininkė R. Ž. nurodė, kad automobilį vairavo M. P.. Pastarasis pripažino, kad būdamas neblaivus nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą, ją sugadino ir iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. M. P. alkotesteriu nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 9).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos buvo rastas (duomenys neskelbtini). Priekinė automobilio dalis buvo apgadinta, nebuvo dešinės pusės priekinio žibinto, buvo sulankstytas variklio dangtis, sugadintas priekinis bamperis (b. l. 10-14). Analogiški automobilio sugadinimai užfiksuoti transporto priemonės apraše (b. l. 16).
Liudytoja R. Ž. apklausta teisme parodė, kad Naujųjų 2019 metų išvakarėse buvo namuose. Ji sirgo, žiūrėjo televizorių. Kartu buvo M. P., kuris pas ją apsigyveno nuo gruodžio 28 d. ir padėjo dirbti ūkio darbus. Jie alkoholio nevartojo. Nakties metu M. P. kelis kartus skambino brolis ir kvietė jį atvažiuoti. M. paprašė jos automobilio ir ji jį davė. Kaimas, kuriame gyvena jo brolis yra apie 3 km nuo jos namų. Nežinojo, kad M. P. neturi teisės vairuoti. M. P. išvažiavo apie 3-4 valandą, grįžo apie 5 val. Atstumas nuo jos sodybos iki įvykio vietos – apie 500 metrų. Pirmyn ir atgal nuvažiuoti trunka apie 10 minučių. Grįžęs M. P. pas ją į kambarį neatėjo, nematė, ar jis neblaivus. Jis nuėjo į virtuvę, atsigėrė vandens ir tyliai vaikštinėjo. Kambaryje jis alkoholio nevartojo, būtų girdėjusi. Po 15 minučių M. P. išėjo į tvartą. Ji dar pagulėjo lovoje, po to atsikėlė ir nuėjo į tvartą. Tvarte M. P. pasakė, kad sudaužė automobilį įvažiuodamas į tvorą. Pamatė, kad automobiliui įlenktas priekis ir kapotas. Iš pradžių M. P. neatrodė neblaivus, tik dirbant tvarte jis apgirto. Kol baigė melžti karves, su juo nebuvo galima susikalbėti. Apie 8 val. atvažiavo policija. M. P. prisipažino, kad sudaužė automobilį. Taip pat pasakė, kad iš jos paėmė degtinę ir alų. Šį alkoholį jis galėjo išgerti grįžęs, tačiau, kad būtų vartojęs alkoholį nematė, nerado ir tuščių butelių. Automobilis Nissan Almera jai grąžintas. Jį pirko maždaug prieš metus, mokėjo apie 300 Eurų. Šiai dienai automobilis jau nusidėvėjęs, jį vertina 200 Eurų.
Liudytojas E. V. apklaustas teisme parodė, kad naujųjų metų naktį buvo namuose, ryte turėjo važiuoti į darbą. Pabudo išgirdęs garsą, pažiūrėjo per stoglangį ir pamatė, kad į jo namo tvorą įvažiavo juodos spalvos automobilis. Kas buvo už automobilio vairo nematė. Automobilis atsitraukė nuo tvoros ir iškarto nuvažiavo. Nebuvo taip, kad atsitrenkęs automobilis būtų ilgai stovėjęs. Paskambino policijai. Pareigūnai atvyko greitai, jį apklausė ir jis išvyko į darbą. Netrukus, važiuojant į darbą, pareigūnai pranešė, kad rado automobilį ir asmenį, kuris įvažiavo į tvorą.
Liudytojas policijos pareigūnas R. S. parodė, kad apie 6 val. ryte buvo gautas pranešimas, kad automobilis įvažiavo į namo tvorą ir pasišalino. Greitai atvyko į įvykio vietą, joje rado automobilio šukes. Trumpai pakalbėjęs su pranešėju E. V., išvažiavo ieškoti pasišalinusio automobilio. Važiuodamas paliktais automobilio padangų pėdsakais, greitai atvažiavo į kiemą, kur rado sudaužytą automobilį. Iš tvarto išlindo kaltinamasis M. P., kuris buvo visiškai neblaivus, nebuvo galima su juo susikalbėti, jo neapklausinėjo. Automobilio savininkės R. Ž. tvarte nebuvo, jos nenorėjo žadinti, todėl nusprendė atvykti vėliau. Atvykus antrą kartą R. Ž. su M. P. laukė kieme. M. P. buvo šiek tiek blaivesnis. Nuvežus jį paimti kraujo, jis seselei sakė, kad visą naktį gėrė degtinę ir alų.
Liudytoja A. M. parodė, kad ji du kartus apklausė įtariamuoju M. P. ir abu kartus jis tvirtino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Apklausiant M. P. buvo blaivus, jis pasakojo įvykio aplinkybes, ji parodymus užrašė protokole, po to jam garsiai perskaitė. Pirmą kartą jis buvo apklaustas ne iš karto po įvykio, o tik po to kai buvo paleistas iš areštinės. Jis buvo sulaikytas sausio 1 d., 8 val. 30 min., o apklaustas tik sekančią dieną, apie 14 val. 40 min. Apklausiamas M. P. nurodė, kad iš savininkės pasiskolino automobilį, išvažiuodamas pasiėmė degtinės butelį ir porą butelių alaus ir vienas juos vartojo. Kur važiavo ir kaip grįžo teigė neprisimena. Antrą kartą M. P. apklausė 2019 m. sausio 24 d., jai nekilo jokių įtarimų, kad jis gali būti neblaivus.
Iš vairuotojų registro nustatyta, kad M. P. vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 125).
Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad M. P. 2019 m. sausio 1d. buvo nustatytas 2,36 promilės neblaivumas (b. l. 24).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. P. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 1 d., nustatyta mažiausia koncentracija 2,35 promilės alkoholio (b. l. 23).
BK 281 straipsnis numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kai tokiais pažeidimais sukeliami įstatyme numatyti padariniai, taip pat kai įstatyme numatyti padariniai sukeliami esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., numato atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 5 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), M. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. Ž. priklausantį automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,35 promilės etilo alkoholio.
M. P. pripažino, kad būtent jis įvykio metu vairavo R. Ž. priklausantį automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į E. V. tvorą. Tačiau teigė, kad automobilį vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo grįžęs į namus. Teismas netiki šiais teisme duotais kaltinamojo parodymais dėl jo neblaivumo atsiradimo, nes juos paneigia byloje surinkti ir ištirti kiti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. tvirtino, kad automobilį vairavo neblaivus. Nurodė, kad prieš išvažiuodamas pasiėmė 0,7 litrų talpos butelį degtinės ir du butelius alaus. Pavažiavęs netoli nuo namų sustojo (duomenys neskelbtini) kaime ir maždaug valandą, o gal ir ilgiau, gėrė alkoholį. Išgėrė pusę butelio degtinės ir abu alaus butelius. Tvirtino, kad nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi stipriai apsvaigęs. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad apklausiant įtariamuoju buvo neblaivus ir nesuvokė ką sakė, tačiau šiuos jo parodymus paneigė liudytoja A. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklausė M. P.. Liudytoja patvirtino, kad abu kartus apklausiant M. P., jis buvo blaivus. Pirmą kartą jis buvo apklaustas ne iš karto po įvykio, o tik po to kai buvo paleistas iš areštinės. M. P. buvo sulaikytas sausio 1 d., 8 val. 30 min., o apklaustas tik sekančią dieną, apie 14 val. 40 min. Antrą kartą M. P. apklaustas 2019 m. sausio 24 d., tyrėjai taip pat nekilo jokių įtarimų, kad jis gali būti neblaivus. M. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pavažiavęs netoli nuo namų sustojo (duomenys neskelbtini) kaime ir maždaug valandą, o gal ir ilgiau, gėrė alkoholį, patvirtina ir R. Ž. parodymai, kad jis iš namų išvažiavo apie 3-4 val., o į namus grįžo apie 5 val. M. P. parodymus duotus teisme, kad jis visą laiką nuo 3 val. iki 5 val. buvo įvykio vietoje paneigia liudytojo E. V. parodymai. Nustatyta, kad liudytojas pabudo išgirdęs garsą, pažiūrėjo per stoglangį ir pamatė, kad į jo namo tvorą įvažiavo juodos spalvos automobilis. E. V. matė kaip automobilis iškarto atsitraukė nuo tvoros ir nuvažiavo, jis įvykio vietoje nestovėjo. Apie eismo įvykį liudytojas E. V. pranešė policijai 2019 m. sausio 1 d. 6 val. 3 min. Liudytojas R. S. nurodė, kad jis labai greitai atvyko į įvykio vietą, ją apžiūrėjęs rado automobilio šukes, trumpai pakalbėjo su pranešėju E. V. ir nedelsiant išvažiavo ieškoti pasišalinusio automobilio. Važiuodamas paliktais automobilio padangų pėdsakais, greitai atvažiavo į kiemą, kur rado sudaužytą automobilį. Jis taip pat rado M. P., kuris buvo visiškai neblaivus, negalėjo su juo net susikalbėti. Liudytojas nurodė, kad tuo metu automobilio savininkės nebuvo, ją sutiko tik atvykęs antrą kartą. Todėl teismas kritiškai vertina liudytojos R. Ž. parodymus, kad atėjusi į tvartą ir sutikusi M. P. jis jai atrodė blaivus ir tik vėliau pradėjo girtėti. Policijos pareigūnui atvykusiam po keliolikos minučių nuo iškvietimo ir pamačius M. P. anksčiau nei jį matė liudytoja R. Ž., nekilo abejonių dėl akivaizdaus M. P. neblaivumo dar prieš nustatant jo girtumą alkotesteriu. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno R. S. parodymais, nes nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo tarpu, M. P. gyvena pas R. Ž., pas ją dirba ūkio darbus ir yra pagrindas teigti, kad R. Ž. yra suinteresuota, jog M. P. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Nors R. Ž. teisme tvirtino, kad M. P. alkoholį vartojo po įvykio, tačiau pati nurodė, kad nematė, jog kaltinamasis jį būtų vartojęs. Kaltinamojo parodymus, kad jis grįžęs namo kambaryje apie pusę valandos vartojo 0,7 l degtinę, o du butelius alaus, po 1,5 litro talpos, išgėrė tvarte, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, liudytoja R. Ž. tvirtino, kad M. P. kambaryje alkoholio nevartojo, ji girdėjo kaip grįžęs jis nuėjo į virtuvę, atsigėrė vandens ir tyliai vaikštinėjo, o praėjus 15 min. išėjo į tvartą. Liudytoja R. Ž. taip pat paneigė M. P. parodymus, kad jis grįžęs po įvykio buvo atėjęs pas ją į kambarį ir pasakė apie sudaužytą automobilį. Liudytoja tvirtino, kad grįžus M. P. namo, kambaryje jo nematė, su juo nekalbėjo, jį pamatė ir apie sudaužytą automobilį sužinojo, kai nuėjo į tvartą. Teismas R. Ž. parodymus, kad M. P. išvažiuodamas jos automobiliu neturėjo alkoholio ir niekur negalėjo jo įsigyti, vertina kaip subjektyvią liudytojos nuomonę. Nes pats kaltinamasis nurodė, kad dienos metu, nežinant R. Ž., pasiėmė iš jos 20 Eur ir parduotuvėje nusipirko butelį degtinės bei du butelius alaus. Todėl yra pagrindas tikėti M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad prieš išvykdamas automobiliu jis pasiėmė 0,7 litrų talpos butelį degtinės ir du butelius alaus, juos vartojo (duomenys neskelbtini) kaime, po to būdamas neblaivus važiavo automobiliu ir padarė eismo įvykį. Liudytojo R. S. parodymais taip pat nustatyta, kad M. P. nuvežus duoti kraujo, jis medicinos darbuotojai nurodė, kad visą naktį gėrė degtinę ir alų. Taigi, M. P. teisme iškelta versija, kad jis vartojo alkoholį tik grįžęs į namus, vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad M. P. 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 2,36 promilės neblaivumas. Specialisto išvada patvirtina, kad M. P. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 1 d., nustatyta mažiausia koncentracija 2,35 promilės alkoholio. M. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).
Nustatyta, kad M. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, tai yra naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už įvykdytus tyčinius nusikaltimus. M. P. baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus (b. l. 110-114). Jis praeityje teistas aštuonis kartus už tyčinius nusikaltimus, pagal šešis nuosprendžius jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės (b. l. 69-109). Tik 2018 m. gruodžio 7 d. buvo paleistas iš pataisos namų atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Naują tyčinį nusikaltimą už kurį teisiamas padarė 2019 m. sausio 1 d., nepraėjus net mėnesiui nuo bausmės atlikimo. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti. Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad M. P. anksčiau nėra teistas už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant arešto bausmę (BK 49 straipsnis). Kadangi M. P. veikoje nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skiriamas bausmės dydis didesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, tai 70 parų areštas. Į bausmės laiką įskaitomas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 1 d. 8 val. 30 min. iki 2019 m. sausio 2 d. 14 val. 45 min. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, net kai asmuo nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010). Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę kaltinamajam, teismas įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nagrinėjamojoje byloje M. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,35 promilės alkoholio. Jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne M. P., o R. Ž.. Nustatyta, kad automobilio vertė yra 200 Eur. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkanti pinigų suma – 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 70 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 1 d. 8 val. 30 min. iki 2019 m. sausio 2 d. 14 val. 45 min., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem arešto paroms.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. P. konfiskuotino turto – automobilio Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur.
Išaiškinti M. P., kad 200 Eur sumą turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“, (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. 1-131-760/2019). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 200 Eur suma bus išieškota priverstinai.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.