Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovui advokatui S. Č., atsakovo A. G. atstovei advokato padėjėjai Ž. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams S. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b.l. 114). Atsakovo A. G. atstovės advokato padėjėjos Ž. V. atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu atsakovo dalyvavimu teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 2 d.).

Atsakovas S. G. į teismo posėdį neatvyko, apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta (b.l. 115). Teisme negautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. atsakovas S. G. (vekselio davėjas) išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui A. K. (vekselio turėtojui), kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti A. K. ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui 55000,00 Lt iki 2007 m. sausio 30 d. 2006 m. rugsėjo 25 d. vekselį visiškai laidavo atsakovas A. G. (b.l. 19).

Iš 2008 m. balandžio 29 d. vykdomojo įrašo matyti, kad Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4128 iš vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai išieškoti vekselio turėtojo A. K. naudai 75350,00 Lt (55000,00 Lt nesumokėtą vekselio sumą, 19800,00 Lt delspinigių ir 550,00 Lt notaro atlyginimą) su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo (b.l. 18).

Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-409-225/2009) ieškovų S. G. ir A. G. ieškinį atsakovams A. K., Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. D., trečiajam asmeniui antstolei E. M. dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais patenkino: 1) pripažino negaliojančiu nuo išdavimo momento Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotą 2008 m. balandžio 29 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4127, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai vekselio turėtojo A. K. naudai 55000,00 Lt su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, taip pat delspinigius 19800,00 Lt bei notaro atlyginimą 550,00 Lt, viso 75350,00 Lt; 2) pripažino negaliojančiu nuo išdavimo momento Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotą 2008 m. balandžio 29 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4130, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai vekselio turėtojo A. K. naudai 45000,00 Lt su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, taip pat notaro atlyginimą 450,00 Lt, viso 45450,00 Lt; 3) priteisė iš atsakovo A. K. 123,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. G. ir 123,00 Lt bylinėjimosi išlaidų S. G.. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-374-125/2010) Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo A. K. priteista 123,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. G. ir 123,00 Lt bylinėjimosi išlaidų S. G., pakeista, t.y. priteista iš atsakovo A. K. ieškovams A. G. ir S. G. po 61,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteista iš atsakovės Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D. ieškovams A. G. ir S. G. po 61,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita sprendimo dalis palikta nepakeista (b.l. 31-33). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-43/2011) Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis palikta nepakeista (b.l. 120-124).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.97 str. 1 d. ir 1.101 str. vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ? ĮPVĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 2 d. vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 3-4 d., ĮPVĮ 2 str. 3-4 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 1 d. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: 1) abstrakti prievolė yra savarankiška, t.y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; 2) abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant vekselius reglamentuojančias teisės normas, vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005, 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Pagal ĮPVĮ 36 str. 1 d. vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4128 iš vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai išieškoti vekselio turėtojo A. K. naudai 75350,00 Lt (55000,00 Lt nesumokėtą vekselio sumą, 19800,00 Lt delspinigių ir 550,00 Lt notaro atlyginimą) su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, tačiau Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimu šis vykdomasis įrašas Nr. 4128 buvo pripažintas negaliojančiu nuo išdavimo momento. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vekselio turėtojas ieškovas A. K., 2008 m. balandžio 29 d. kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, jau buvo praleidęs ĮPVĮ 72 str. 2 d. nustatytą vienerių metų prašymo dėl vykdomųjų įrašų atlikimo notarei senaties terminą (2006 m. rugsėjo 25 d. vekselio pateikimo apmokėti terminas baigėsi 2007 m. vasario 1 d., o senaties terminas reikalavimams davėjui ir laiduotojui pareikšti baigėsi 2008 m. vasario 1 d.). Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka.

Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Nei ieškovas A. K., nei atsakovai S. ir A. G. neginčijo vekselio teisėtumo, skolos pagal vekselį dydžio, pinigų sumos ir jų perdavimo bei gavimo fakto, todėl ginčas dėl to, ar atsakovas S. G. gavo iš ieškovo A. K. 55000,00 Lt, šioje civilinėje byloje nekyla. Teismas, įvertinęs ieškovo A. K. ir jo atstovo advokato S. Č., atsakovo A. G. atstovės advokato padėjėjos Ž. V. paaiškinimus teismo posėdžio metu bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas S. G. gavo iš ieškovo 55000,00 Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti ieškovui A. K. ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui iki 2007 m. sausio 30 d. Tokiu atveju šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK XLIII skyriaus normos.

Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia apelianto skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.878 str., jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 1 d. ir 3 d. bei 6.873 str. 1 d. normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo S. G. 55000,00 Lt skolos, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat atsakovas S. G. privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 55000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo S. G. ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos 55000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Šalių civilinius teisinius santykius kvalifikavus kaip paskolinius, o 2006 m. rugsėjo 25 d. vekselį pripažinus paprastu skolos rašteliu, šiuo atveju laidavimo santykiams taikomos nebe ĮPVĮ, o Lietuvos Respublikos CK nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (Lietuvos Respublikos CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai terminai (terminai) (Lietuvos Respublikos CK 6.88 str., 6.89 str.). Neterminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo terminas nenustatytas arba kai laidavimu užtikrinta prievolė, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas arba apibrėžtas pareikalavimo terminu (Lietuvos Respublikos CK 6.89 str.). Toks laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Terminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba kai laidavimu užtikrinta terminuota prievolė (Lietuvos Respublikos CK 6.88 str.). Toks laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaip atskiras rašytinis dokumentas laidavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau atsakovas laiduotojas A. G. pasirašė 2006 m. rugsėjo 25 d. vekselį. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta rašytine forma (Lietuvos Respublikos CK 6.79 str.). Kadangi atsakovas laiduotojas A. G. įsipareigojo laidavimu užtikrinti terminuotą prievolę, toks laidavimas pripažintinas terminuotu. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju buvo laiduota terminuotam laikui ir nesant šalių susitarimo dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, teismas daro išvadą, jog ieškovas A. K. nesikreipdamas su ieškiniu į teismą per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, t.y. 2007 m. sausio 30 d., prarado teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo laiduotojo A. G.. Dėl šių priežasčių ieškovo A. K. reikalavimas priteisti 55000,00 Lt skolą ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 55000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo laiduotojo A. G. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo S. G. priteistina 1650,00 Lt žyminio mokesčio ieškovo A. K. naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.) (b.l. 5). Taip pat iš atsakovo S. G. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.) (b.l. 2).

Teismui atmetus ieškinį dalyje dėl 55000,00 Lt skolos ir 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos 55000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo A. G., sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. G. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 4 d.) (b.l. 8-9). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo S. G. atžvilgiu paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 5 d.) (b.l. 8-9).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti 2006 m. rugsėjo 25 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolos rašteliu.

Priteisti iš atsakovo S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 55000,00 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius litų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 55000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1650,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 57,50 Lt (penkiasdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. G. atžvilgiu – A. G. nuosavybės teise priklausančio turto už 55000,00 Lt sumą areštą.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo S. G. atžvilgiu – S. G. nuosavybės teise priklausančio turto už 55000,00 Lt sumą areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.