- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-374-125/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. K., A., Plungės rajono 2-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- S. G., A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant atsakovui A. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-409-225/2009 pagal ieškovų S. G. ir A. G. ieškinį atsakovams A. K., Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarei Ginai Drackienei, trečiajam asmeniui antstolei Elenai Miliauskienei dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotą 2008 m. balandžio 29 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4130 išieškoti iš 2006-09-25 vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai vekselio turėtojo A. K. naudai 45 450 Lt bei 2008 m. balandžio 29 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4127 iš 2006-09-25 vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai vekselio turėtojo A. K. naudai 75 350 Lt. Nurodė, kad vekseliai buvo neprotestuotini. Atsakovas vekselių nepateikė apmokėti nustatytu laiku, nepranešė vekselio davėjui apie vekselio neapmokėjimą, taip pat nepateikė vekselių apmokėti per vienerius metus nuo jų mokėjimo terminų pabaigos. 2008 m. balandžio 29 d. atsakovė notarė G. Drackienė pagal vekselius įformino vykdomuosius įrašus Nr. 4127 ir 4130. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą nurodė, jog notarės atlikti vykdomieji įrašai atlikti po to, kai atsakovas jau buvo netekęs teisės pareikšti reikalavimus pagal vekselius, todėl prašė notarės 2008-04-29 atliktus vykdomuosius įrašus Nr. 4127 ir 4130 pripažinti negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2009-10-16 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiu nuo išdavimo momento Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotą 2008 m. balandžio 29 d. vykdomąjį įrašą Nr.4127, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai vekselio turėtojo A. K. naudai 55 000 Lt su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, taip pat delspinigius 19 800 Lt bei notaro atlyginimą 550 Lt, iš viso 75 350 Lt; pripažino negaliojančiu nuo išdavimo momento Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotą 2008 m. balandžio 29 d. vykdomąjį įrašą Nr.4130, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjo S. G. ir vekselio laiduotojo A. G. solidariai vekselio turėtojo A. K. naudai 45 000 Lt su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, taip pat notaro atlyginimą 450 Lt, iš viso 45 450 Lt, bei priteisė iš atsakovo po 123 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad terminai apmokėti vekselius baigėsi 2007-01-02 ir 2007-02-01. Teismas konstatavo, jog duomenų bei dokumentų, patvirtinančių, kad A. K. laiku informavo ieškovus apie tai, jog 2006-09-06 ir 2006-09-25 vekseliai nėra apmokėti, nėra, atsakovas du reikalavimus dėl vekselio apmokėjimo, kuriais pranešė, jog 2006-09-06 ir 2006-09-25 vekseliai yra neapmokėti, ieškovams pateikė 2008-04-14, notarė vykdomuosius įrašus atliko 2008-04-29, todėl teismas darė išvadą, kad prašymas dėl vykdomųjų įrašų atlikimo notarei buvo pateiktas praleidus 1 metų senaties terminą. Kadangi vykdomieji įrašai pagal pateiktus vekselius buvo išduoti nesilaikant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimų, teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2009-10-16 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti visą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tarp ieškovų ir atsakovų yra kilęs turtinis ginčas, už kurį ieškovai privalėjo sumokėti žyminį mokestį nuo ginčijamos sumos. Atsakovas nurodo, kad ieškovai ginčijo vekselių, kaip vertybinių popierių, galiojimą vykdomųjų įrašų darymo metu, teismas sprendimu netiesiogiai patvirtino, kad vekseliai, kaip vertybiniai popieriai, yra negaliojantys, ir pasiūlė ginčą dėl prievolės spręsti ieškinio teisenos tvarka, tai reiškia, kad teismas šio ginčo metu išsprendė taip pat ir klausimą dėl vekselių negaliojimo, kas aiškiai parodo, kad buvo kilęs turtinis ginčas. Apeliantas pažymi, kad teismas, pripažindamas ginčą neturtiniu, aiškiai nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos ir nurodo, kad teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovai sumokėjo per mažą 123 Lt žyminį mokestį, nors privalėjo sumokėti 3 000 Lt žyminį mokestį, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad vekselio turėtojas nepateikė vekselių vekselių davėjui ir laiduotojui apmokėti. Nurodo, kad vekseliai buvo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną, tačiau tiek vekselio davėjas, tiek laiduotojas atsisakė vekselį apmokėti ir pažymi, kad ieškovai neįrodė, jog vekseliai jiems nebuvo pateikti apmokėti. Taip pat nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog vekselių turėtojas nepranešė vekselių davėjui ir laiduotojui per keturias dienas po vekselio pateikimo apmokėti apie tai, kad vekseliai neapmokėti. Teigia, kad vekselių davėjui ir laiduotojui ne kartą tiek tiesiogiai, tiek telefonu pranešė, kad vekseliai neapmokėti ir ne kartą reikalavo juos apmokėti, kol galutinai suprato, kad vekselio davėjas ir laiduotojas elgiasi nesąžiningai ir tik tada jis buvo priverstas kreiptis į notarą. Apeliantas pažymi, kad net jeigu ir nebūtų pranešęs vekselių davėjui ir laiduotojui per keturias dienas po vekselių pateikimo apmokėti apie tai, kad vekseliai neapmokėti, tai neturi jokios įtakos vykdomųjų įrašų darymui, kadangi pagal ĮPVĮ 47 str. 6 d. laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda, t. y. nepraranda ir teisės daryti vykdomąjį įrašą. Todėl apeliantas teigia, kad pagrįstai 2008-04-14 išsiuntė rašytinius pranešimus vekselio davėjui ir laiduotojui, todėl pateikus įrodymus, kad jis pranešė visiems pagal vekselius įsipareigojusiems asmenims, notarė pagrįstai padarė vykdomuosius įrašus. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovai buvo išreiškę norą sumokėti skolą pervesdami pinigus iš jų valdomos UAB „Udegita“ sąskaitos į jo valdomą UAB „Žyginsta“, tačiau apmokėjimas neatitiko norminių aktų, nes skola buvo sumokėta ne asmeniškai jam, todėl sumokėtos lėšos buvo grąžintos ieškovams. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad vekseliai notarei buvo pateikti praleidus senaties terminą ir kad vykdomieji įrašai buvo padaryti praleidus reikalavimų pateikimo senaties terminus, nes trejų metų senaties terminai sueitų 2009-12-30 ir 2010-01-30, todėl apeliantas teigia, kad vykdomųjų įrašų darymo dieną turėjo teisę pareikšti ieškovams reikalavimus pagal abu vekselius ir turėjo teisę padaryti vykdomuosius įrašus. Be to, atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nėra nė vieno motyvo, kodėl priėmė išskirtinai tik ieškovams palankius įrodymus. Taip pat atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas tik iš jo, nes byloje buvo du atsakovai, todėl bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis turėjo būti priteistos iš abiejų atsakovų.
Atsiliepimas
Ieškovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009-10-16 sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad ginčas nėra turtinis, nes jie neginčijo vekselio teisėtumo, o ginčijo tik šios subjektinės turtinės teisės realizavimo procedūrą. Ieškovas nurodo, kad vykdomieji įrašai yra neteisėti ir naikintini, nes netinkamai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, įforminęs vekselį ir pažeidęs skolos išieškojimo procesą, kreditorius prarado teisę į skolos išieškojimą, vykdomą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, tačiau jam išliko teisė išsiieškoti skolą bendra ginčo teisenos tvarka. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nurodo, jog jis pranešė tiek vekselio davėjui, tiek vekselio laiduotojui apie tai, kad vekseliai neapmokėti, tačiau nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Pranešimo išsiuntimas 2008-04-14, kai vekselių pateikimo laikas baigėsi 2007-01-02 ir 2007-02-01, negali būti vertinamas kaip tinkamas įstatymų nustatyto įpareigojimo vykdymas. Dėl teisės pareikšti reikalavimus vekselio davėjui ir laiduotojui senaties terminų ieškovas pažymi, kad teismas pagrįstai taikė ĮPVĮ 72 str. 2 d nuostatas, kad vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ – nuo mokėjimo termino dienos.
Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 9 d. S. G. išdavė paprastąjį vekselį 45 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą besąlygiškai sumokėti vekselių turėtojui A. K. iki 2006 m. gruodžio 30 d. 2006 m. rugsėjo 25 d. S. G. išdavė paprastąjį vekselį 55 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą besąlygiškai sumokėti vekselių turėtojui A. K. iki 2007 m. sausio 30 d. Abu vekseliai neprotestuotini, laiduoti A. G.. 2008 m. balandžio 14 d. atsakovas A. K. ieškovams pateikė du reikalavimus dėl vekselio apmokėjimo, kuriais pranešė, jog 2006-09-06 ir 2006-09-25 vekseliai yra neapmokėti ir pareikalavo apmokėti vekseliuose nurodytas sumas bei palūkanas ir delspinigius. 2008 m. balandžio 29 d. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. Drackienė išdavė du vykdomuosius įrašus: vykdomuoju įrašu Nr. 4127 iš S. G. ir A. G. solidariai išieškoti A. K. naudai 55 000 Lt nesumokėtą vekselio sumą, taip pat 19 800 Lt delspinigių ir 550 Lt notaro atlyginimą; vykdomuoju įrašu Nr. 4130 iš S. G. ir A. G. solidariai išieškoti A. K. naudai 45 000 Lt nesumokėtą vekselio sumą ir 450 Lt notaro atlyginimą.
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau tekste – ĮPVĮ). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).
2006 m. rugsėjo 6 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje įrašyta, kad jis turi būti apmokėtas iki 2006 m. gruodžio 30 d., 2006 m. rugsėjo 25 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje įrašyta, kad jis turi būti apmokėtas iki 2007 m. sausio 30 d. Nustačius tokios rūšies terminą, vekselio turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). ĮPVĮ 48 str. 1 d. nustatyta, kad jei vekselio davėjas įrašė „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, atleido vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo arba apmokėjimo, ši sąlyga neatleidžia vekselio turėtojo nuo pareigos pateikti nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 str. numatytą pranešimą. Kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju. Nagrinėjamu atveju ieškovai, kreipdamiesi į teismą, nurodė, kad atsakovas, vekselio turėtojas, kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų įforminimo jau netekęs teisės pareikšti reikalavimą pagal vekselius, todėl šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovai. Ieškovai pateikė duomenis, jog reikalavimai apmokėti vekselius buvo jiems pateikti 2008-04-14. Kaip jau buvo minėta, vekseliai turėjo būti apmokėti iki 2006 m. gruodžio 30 d. ir 2007 m. sausio 30 d., todėl pateikimo apmokėti terminai baigėsi 2007 m. sausio 2 d. ir 2007 m. vasario 1 d. Atsakovas, vekselio turėtojas, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis vekselių davėjui ir vekselių laiduotojui reikalavimą apmokėti vekselius pateikė laiku. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 177 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Šiuo atveju atsakovas, teigdamas, kad ieškovams reikalavimai apmokėti vekselius buvo pateikti laiku, nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo, todėl nėra pagrindo atmesti ieškovų pateiktus įrodymus, jog reikalavimai apmokėti vekselius buvo pateikti 2008-04-14, t. y. praėjus nustatytam vekselių apmokėjimo terminui (CPK 178 str., 185 str.). Kai pasibaigia terminas pateikti apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.), tačiau kreipiantis dėl vykdomojo įrašo vekselio turėtojas neatleidžiamas nuo pareigos informuoti vekselio davėją. ĮPVĮ 72 str. 2 d. nustato, jog vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - nuo mokėjimo termino dienos. Šiuo atveju vekseliuose buvo nurodyta – „neprotestuotinas“, todėl darytina išvada, kad vekselio turėtojas pareikšti reikalavimus turėjo teisę per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos, t. y. per vienerius metus nuo šių nustatytų mokėjimo terminų – 2006 m. gruodžio 30 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Vekselio turėtojas dėl vykdomųjų įrašų kreipėsi 2008 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus vienerių metų senaties terminui. Nustačius, kad vekselio turėtojas kreipėsi į vekselio davėją ir vekselio laiduotoją, praėjus nustatytam vekselių apmokėjimo terminui bei praleidęs vienerių metų senaties terminą pareikši reikalavimus, konstatuotina, kad atsakovas 2008 m. balandžio 29 d., kai kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo, buvo netekęs teisės pareikšti reikalavimą ieškovams pagal minėtus vekselius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad rašytinis prašymas notarui išieškoti pinigus iš skolininko turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytu laiku. Tai reiškia, kad prašymą, pateiktą praleidus aptartus terminus, notaras turi atsisakyti priimti. Vadinasi atsakovo prašymą notarė priėmė pažeisdama norminius aktus, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vykdomieji įrašai pagal pateiktus vekselius buvo išduoti nesilaikant ĮPVĮ reikalavimų, todėl teismas pagrįstai pripažino vykdomuosius įrašus negaliojančiais.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai ginčą pripažino neturtiniu. Kolegija pažymi, kad teismui pateikiamą nagrinėti ieškinį apibūdina ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 str.). Šiuo atveju ieškovų reikalavimas buvo panaikinti vykdomuosius įrašus, kadangi įrašai atlikti pažeidžiant įstatymų normas, ieškovai neginčijo nei skolų pagal vekselius, nei vekselių, todėl kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė, jog tai yra neturtinis ginčas.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau kolegija sutinka su apelianto motyvu dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo du atsakovai, kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos iš abiejų atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, nurodant, kad iš atsakovų A. K. ir Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. Drackienės priteistina atsakovams A. G. ir S. G. po 61,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. K. priteista 123 Lt bylinėjimosi išlaidų A. G. ir 123 Lt bylinėjimosi išlaidų S. G., pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovams A. G. ir S. G. po 61,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės ieškovams A. G. ir S. G. po 61,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.