Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2.14.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.1.15.3.1; 2.1.4.7; 2.3.6.4.5

2023 m. spalio 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teistas:

1) 2006 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

2) 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

3) 2011 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

4) 2012 m. birželio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimu ir 13 MGL dydžio bauda;

5) 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 (trejų) metų laikotarpiui;

6) 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 16 (šešiolikos) parų arešto bausme;

7) 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausme;

8) 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinamas padaręs nusikalstama veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. J. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. vasario 4 d., apie 16.00 val., pro neužrakintus vartelius patekęs į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto garažo paėmė A. T. priklausančius daiktus: mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinį perforatorių su akumuliatoriumi, kurių vertė 100 eurų, mėlynai juodos spalvos „Makita“ įkroviklį, skirtą krauti vienam akumuliatoriui, kurio vertė 40 eurų, mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinį pjūklą, kurio vertė 70 eurų, 2 vnt. žaliai juodos spalvos suktuvų „Metabo“, kurio vieneto vertė 70 eurų (bendrai 140 eurų vertės), žaliai juodos spalvos „Metabo“ įkroviklį, kurio vertė 30 eurų, oranžinės spalvos benzininį pjūklą „Jonsered“, kurio vertė 60 eurų, mėlynos spalvos plastikinę raktų komplektų dėžę su raktais, kurios vertė 100 eurų ir juos pasisavino, tokiu būdu tyčia pagrobė A. T. priklausantį 540 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais T. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. T. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d. apklaustas kaip įtariamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra įtariamas. Gailisi. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę jis supranta. Rimtų galvos traumų jis nėra turėjęs. Į psichiatrinę įskaitą jis niekada nebuvo ir nėra įtrauktas. Į (duomenys neskelbtini) įskaitą yra įtrauktas, VšĮ Antakalnio poliklinikos (duomenys neskelbtini) centre jis gydosi (duomenys neskelbtini). Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. A. T. jam yra pažįstamas, pastarasis gyvena kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), su juo gerai sutaria. Su minėtu kaimynu jie kartu dirba jau apie 7-8 metus. Kartu įkūrė įmonę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra ne kartą buvęs A. T. gyvenamojoje vietoje, kur dažnai jam padeda nudirbti įvairius darbus. Kadangi ne kartą yra buvęs pas kaimyną svečiuose, jam yra žinoma, ką kaimynas laiko savo kieme ir garaže. Taip pat žino, kad A. T. namo teritorija yra pilnai aptverta, o varteliai užsidaro iš vidaus, tačiau jie nėra rakinami, todėl galima patekti į kaimyno sklypą. Taip pat jam yra žinoma, kad kaimyno garažas šiuo metu nėra rakinamas. 2023 m. vasario 4 d. ryte, tikslios valandos jis neprisimena, A. T. jo paprašė, kad jis padėtų ant automobilio uždėti stogo bagažinę. Kai tai padarė, apie pietus, tikslaus laiko jis neprisimena, kaimynas parvežė jį namo, o pats išvažiavo savo reikalais. Prieš išsiskirdami jie apsitarė darbus, ką planavo daryti toliau. Šiuo metu svarbiausi darbai buvo prie kemperio, kad galėtų atlaisvinti garažą. Kai kaimynas jį parvežė namo, o pats išvažiavo savais reikalais, namuose jis papietavo, o tada nusprendė grįžti į kaimyno sklypą toliau dirbti. Žinojo, kad A. T. tuo metu namuose nebuvo, tačiau lankytis kaimyno gyvenamosios vietos adresu, kaimynui nesant namie, tiek jam, tiek kaimynui jau buvo įprasta, kadangi tai buvo ne pirmas kartas. Į kaimyno teritoriją jis pateko pro vartelius, kurie nėra rakinami. Patekęs į kiemą, nuėjo į garažą, kuris irgi nėra rakinamas. Garaže jis dirbo prie kemperio, o vėliau pradėjo atrinkinėti statybinius įrankius, atskirdamas, kurie yra jo, o kurie yra A. T.. Kaip minėjo, jie kartu dirba ne vienerius metus, tad natūralu, kad kaimyno teritorijoje yra paliktų ir jo įrankių. Tą dieną, susirinkdamas savo statybinius įrankius, neatsiklausęs kaimyno, pasiėmė kaimynui priklausančius mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinį perforatorių su akumuliatoriumi, mėlynai juodos spalvos „Makita“ įkroviklį, skirtą krauti vienam akumuliatoriui, mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinį pjūklą, kuriuos vėliau jis paskolino savo pažįstamam asmeniui, vadinamu „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus jo vardo ir pavardės jis nežino, jokių šio asmens kontaktinių duomenų taip pat nežino (minėtas asmuo būna prie (duomenys neskelbtini) turgaus, parduoda sendaikčius). Šiuo metu su šiuo asmeniu susisiekti jis negali, nes keitėsi jo telefono numeris ir neišliko jokių kontaktinių duomenų. Tą dieną iš kaimyno jis taip pat pasiėmė 2 vnt. žaliai juodos spalvos suktuvų „Metabo“, vienas iš jų šiuo metu galimai yra jo namuose, šį suktuvą jis grąžins kaimynui, o dėl kito jis nėra tikras. Taip pat iš kaimyno pasiskolino žaliai juodos spalvos „Metabo“ įkroviklį, kuris galimai gali būti jo namuose, bet jis nėra tikras. Taip pat jo namuose yra kaimyno oranžinės spalvos benzininis pjūklas „Jonsered“, kuris šiuo metu yra išardytas, kadangi paskutiniu metu neveikė, tad kaimynas pats jo paprašė jį suremontuoti. Taip pat iš kaimyno yra paėmęs raktų komplekto dėžę su raktais, dėžės spalva mėlyna, plastikinė, kurie šiuo metu yra įmonės automobilyje, A. T. apie tai žino, jis gali juos paimti iš automobilio ir grąžinti kaimynui. Visus turimus statybinius įrankius jis grąžins kaimynui, o už prarastus daiktus žalą atlygins pinigais. Apie tai jie su A. T. yra kalbėję. Žalą ketina atlyginti šį mėnesį. Dėl savo veiksmų jis gailisi (b. l. 162).

3. 2023 m. gegužės 10 d. nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 178 straipsnio 1 dalį ir papildomai apklausus įtariamąjį, T. J. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Gailisi. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę jis supranta. Jis laikosi 2023 m. balandžio 4 d. savo duotų parodymų. Apklausos metu statybiniai įrankiai kaimynui A. T. nėra grąžinti, tačiau dalį jis yra surinkęs ir juos ketina minėtam kaimynui grąžinti, o žalą dėl prarastų įrankių jis atlygins materialiai. Gailisi dėl savo veiksmų. Daugiau nieko papildomai pareikšti nenori (b. l. 165).

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas, padarymo savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nesutinka su kaltinamajame akte nurodyto pagrobto turto verte. Savo kaltę pripažįsta dėl 310 eurų vertės svetimo turto pagrobimo. Nurodo, kad be savininko leidimo paėmė mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinį perforatorių su akumuliatoriumi ir įkrovikliu, mėlynai juodos spalvos „Makita“ pjūklą, vieną žaliai juodos spalvos „Metabo“ suktuvą, kitas suktuvas buvo pas jį namuose iki įvykio, duotas remontuoti. Be leidimo taip pat paėmė žaliai juodos spalvos „Metabo“ įkroviklį. Oranžinės spalvos benzininis pjūklas „Jonsered“ buvo pas jį iki įvykio, duotas jam remontuoti. Mėlynos spalvos plastikinė raktų komplektų dėžė su raktais visą laiką buvo jo darbiniame automobilyje, iki įvykio taip pat. Paklaustas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio parodė, kad apie civilinį ieškinį sužinojo tik šiandien, nors buvo pasirašytinai supažindintas su kaltinamuoju aktu, kuriame nurodyta civilinio ieškinio suma. Nurodė, kad pas jį yra nukentėjusiajam priklausantis pjūklas, baterija, raktų komplektas, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl iki teisiamojo posėdžio negrąžino šių daiktų nukentėjusiajam. Nurodė, kad pjūklas buvo pas jį namuose kratos metu, tačiau pareigūnai jo nerado, nes jis buvo išardytas rūsyje. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad 7 metus dirbo kartu su nukentėjusiuoju, padarė jam daug darbų, pats gydosi ir vartoja vaistus. Jeigu kartais paimdavo kokį nors daiktą, tai už jį atidirbdavo, niekada nevengė atsakomybės, nors dėl neturtinės žalos atlyginimo neišreiškė sutikimo ar nesutikimo, pasakė, kad atiduos jam tuos pinigus.

5. 2023 m. vasario 13 d. nukentėjusiojo A. T. pareiškime nurodyta, kad nuo 2023 m. vasario 4 d. 12.00 val. iki 2023 m. balandžio 6 d. 09.30 val. iš jam priklausančio nebaigto statyti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaimynystėje gyvenantis T. J., pro aptvertą kiemo teritorijos tvorą, galimai iš vidinės kiemo pusės, įkišęs ranką, atsidarė vartelius ir pavogė: mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinį perforatorių su akumuliatoriumi, mėlynai juodos spalvos „Makita“ įkroviklį, skirtą krauti vienam akumuliatoriui, mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinį pjūklą, 2 vnt. žaliai juodos spalvos suktuvų „Metabo“, žaliai juodos spalvos „Metabo“ įkroviklį, benzininį oranžinės spalvos pjūklą „Jonsered“, mėlynos spalvos plastikinę raktų komplektų dėžę su raktais, pavadinimo neprisimena (b. l. 2).

6. Nukentėjusysis A. T. 2023 m. vasario 13 d. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo kaimynas T. J., kuris ne kartą jam yra padėjęs atlikti įvairius darbus. 2023 m. vasario 4 d., šeštadienį jis paprašė minėto kaimyno, kad jam padėtų ant automobilio uždėti stogo bagažinę. Minėtas asmuo ne kartą yra pas jį buvęs, padėjęs, kai jam reikia, todėl gerai viską žino, kas ir kur yra jo kieme. Žino, kad ant namo sienos yra tik muliažas, o ne vaizdo stebėjimo kamera, kadangi pats ją ir tvirtino, taip pat žino, kad terasoje esanti vaizdo stebėjimo kamera nefiksuoja judesio. Taip pat žino, kad jo namo teritorija yra pilnai aptverta, tačiau varteliai užsidaro iš vidaus ir įkišus pro tarpą ranką juos galima atidaryti. Kiti, kas nežino, jų neatsidarytų. Kaip ir minėjo, minėtas kaimynas 2023 m. vasario 4 d. jam padėjo dirbti, o apie 12.00 val. jis išvažiavo iš namų, parvežė kaimyną į namus. Namuose nieko nebeliko, kaimynas žinojo, kad jo žmona grįš tik vakare, o jis išvyksta į Alytų. Mano, kad vagystę kaimynas galėjo įvykdyti dienos metu šeštadienį, kadangi visi kaimynai žino, kad minėtas kaimynas nuolat pas jį darba ir niekam nekilo įtarimų, jei kaimynas ir ėjo su kokiais nors jo įrankiais. Žmona grįžo apie 21.00 val., ji į garažą nėjo, tačiau grįžusi pastebėjo, jog atidarytos kieme stovinčio kemperio durys. Jis grįžo namo 2023 m. vasario 5 d. vėlai vakare, jau buvo tamsu, į garažą nėjo, tik pažiūrėjo į kemperio vidų. Matė, kad kemperyje viskas yra. 2023 m. vasario 6 d. apie 09.30 val., nuėjęs į garažą pamatė, kad nėra „Makita“ akumuliatorinio pjūklo, mėlynai juodos spalvos, kurio vertė 70 eurų, „Makita“ akumuliatorinio perforatoriaus su akumuliatoriumi, mėlynai juodos spalvos, kurio vertė 100 eurų, „Makita“ įkroviklio, juodai mėlynos spalvos, skirto krauti vienam akumuliatoriui, kurio vertė 40 eurų, 2 vnt. suktuvų „Metabo“ žaliai juodos spalvos, kurių vieneto vertė 70 eurų, abiejų 140 eurų, „Metabo“ įkroviklio, juodai žalios spalvos, kurio vertė 30 eurų, benzininio pjūklo „Jonsered“, oranžinės spalvos, kurio vertė 60 eurų, raktų komplekto dėžės su raktais, pavadinimo neprisimena, dėžės spalva mėlyna, plastikinė, jos vertė 100 eurų. Padaryta 540 eurų materialinė žala. Detaliai visko dar nepasižiūrėjo, nes garaže turi labai daug įrankių, galėjo kažko ir nepastebėti. Minėtų įrankių dokumentų, ar juos turi, pasakyti negali, bandys paieškoti ir, jei ras, pateiks tyrimo metu. Mano, kad savo daiktus galės atpažinti. 2023 m. vasario 6 d. pagalvojo, kad minėtus įrankius galėjo pasisavinti T. J., todėl bandė jam skambinti, jis atsiliepė ne iš karto ir pasakė, kad jis turėjo didelę bėdą, jam reikėjo pinigų ir jis pavogė jo įrankius, kuriuos užstatė lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) turguje. Kaimynas minėjo, kad tą patį vakarą atveš pinigus, jog jam labai gėda. Sakė, kad galėjo jo pasiprašyti pinigų, bet pasielgė neapgalvotai. Jis sutiko palaukti pinigų iki vakaro, tačiau kaimynas taip ir nepasirodė. Laukė dar visą savaitę, manė, kad gal žmogus ateis ir atsiskaitys, bet taip nebuvo. 2023 m. vasario 12 d. apie 09.46 val. T. J. jam parašė SMS iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose rašė, kad vakare atveš įrankius, neva sunkiai gavo pinigus ir juos, kaip suprato, išpirko. Tačiau taip ir nepasirodė, todėl jis nusprendė kreiptis į policiją. Kiek jam žinoma, minėtas kaimynas dalyvauja (duomenys neskelbtini) programoje, todėl jis mano, kad kaimynas turi problemų dėl n(duomenys neskelbtini). Jei tyrimo metu jam bus atlyginta žala dėl įrankių, tada civilinio ieškinio nepageidaus reikšti (b. l. 19).

7. 2023 m. balandžio 19 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. T. parodė, kad prie savo 2023 m. vasario 13 d. duotų parodymų papildomai nori pareikšti, jog įvykio metu patekimas į garažą buvo atviras, kadangi nėra garažo durų. Varteliai į kiemą nėra rakinami, T. J. žinojo, kaip jie atsidaro, todėl lengvai galėjo patekti į jo teritoriją. Įvykio dieną jam buvo žinoma, kad T. J. ketino pas jį apsilankyti, jam nebūnant namuose, kadangi tą rytą jiems bendraujant, T. J. prašėsi dirbti prie kemperio. Ir čia nebuvo nieko keisto, kadangi prieš tai jau yra buvę atvejų, kai T. J. dirbdavo jo sklype, jam nesant namuose. Taip pat nori parodyti, kad lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), rasti įrankiai – kampinis šlifuoklis „Makita“ Nr. DGA506 2019 148006 R, įkroviklis „Makita“ DC18RCS 18096005104 ir du „Makita“ akumuliatoriai – nuosavybės teise priklauso ne jam, tokių įrankių jis neturėjo. T. J. pasisavino tik tuos jam priklausančius įrankius, kuriuos jis nurodė pareiškime, t. y. „Makita“ akumuliatorinį perforatorių su akumuliatoriumi, mėlynai juodos spalvos, kurio vertė 100 eurų, „Makita“ įkroviklį, juodos, mėlynos spalvos, skirtą krauti vienam akumuliatoriui, kurio vertė 40 eurų, „Makita“ akumuliatorinį pjūklą, mėlynos, juodos spalvos, kurio vertė 70 eurų, 2 vnt. suktuvų „Metabo“ žalios, juodos spalvos, kurio vieneto vertė 70 eurų (abiejų 140 eurų), „Metabo“ įkroviklį, juodos, žalios spalvos, kurio vertė 30 eurų, benzininį pjūklą „Jonsered“, oranžinės spalvos, kurio vertė 60 eurų, raktų komplektų dėžę su raktais, dėžės spalva mėlyna, plastikinė, 100 eurų vertės. Minėtas benzininis pjūklas „Jonsered“ dingo iš jo namų nurodytą dieną, o ne anksčiau, neva jam paprašius jį suremontuoti. Raktų komplekto dėžė su raktais irgi dingo tą pačią dieną. T. J. su juo susisiekęs nebuvo, minėtų įrankių jam negrąžino. Nei vienas iš šių įrankių jam nėra grąžintas. Jam yra padaryta 540 eurų turtinė žala, dėl kurios atlyginimo jis reikš civilinį ieškinį (b. l. 22).

8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. T. parodė, kad pagrobtų daiktų vertę įrodančių dokumentų neturi. Pagrobti daiktai ir įrankiai nebuvo nauji, todėl pareiškime ir savo parodymuose nurodė jų vertę kaip naudotų, daug mažesnę negu naujų. Laikosi savo pozicijos, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinime nurodytų daiktų nebuvo perdavęs T. J., visi jie iki įvykio buvo jo namų garaže ir paimti be jo leidimo. Po įvykio kaltinamasis nebandė su juo susisiekti ir minėtų daiktų negrąžino iki šiol. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad jis gydosi pas (duomenys neskelbtini), jam anksčiau yra buvusios (duomenys neskelbtini), kurios po šio įvykio atsinaujino ir šiuo metu dar ne visai gerai jaučiasi.

9. 2023 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra medinis garažas, esantis šalia gyvenamojo namo pilnai aptvertoje medine 1,8 metrų aukščio tvora 8 arų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Į namo kiemą patenkama pro metalinius vartelius, šalia kurių stumiamieji metaliniai vartai. Kiemo viduje stovi kemperis, šalia jo automobilis „Mercedes“. Iš dešinės dviejų aukštų gyvenamasis namas, šalia kurio medinis garažas be vartų. Ant namo sienos įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Vartų angoje iš viršaus pakabintas brezentas, kurio kraštą pakėlus, patenkama į garažo vidų. Garažas yra 6 metrų ilgio ir 4 metrų pločio. Garažo viduje prie sienos iš dešinės stovi savadarbis medinis stalas, virš kurio lentyna. Ant stalo ir lentynos padėti įvairūs elektriniai bei metaliniai darbo įrankiai, po stalu – dėžės su įvairiais buitiniais daiktais bei įrankiais. Prie sienos priešais vartų angą yra dviejų metrų ilgio stelažas, ant kurio padrikai sudėti įvairūs statybiniai įrankiai. Nuo vartų angos kairėje ant grindų yra padrikai sukrauti popieriniai maišai su statybiniais mišiniais, statybiniai įrankiai, elektriniai, mechaniniai įrankiai, automobilio padangos, trys dviračiai, iš kurių vienas elektrinis, kiti daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų, tinkamų identifikavimui, neaptikta (b. l. 13).

10. 2023 m. vasario 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad asmuo, iš kurio reikalaujama atiduoti daiktus ar dokumentus yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Reikalaujama pateikti kampinį šlifuoklį „Makita“ Nr. DGA506 2019 148006 R, įkroviklį „Makita“ DC18RCS 18096005104 ir du „Makita“ akumuliatorius bei paskolos kvito kopiją Nr. J076260 kartu su čekiu (1 lapas). R. S. pateikė kampinį šlifuoklį „Makita“ Nr. DGA506 2019 148006 R, įkroviklį „Makita“ DC18RCS 18096005104 ir du „Makita“ akumuliatorius bei paskolos kvito kopiją Nr. J076260 kartu su čekiu (1 lapas). Pateikti daiktai supakuoti į pakuotę Nr. 1 (b. l. 30-31).

11. 2023 m. balandžio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Renatos Vaičaitytės tarnybiniame pranešime dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų daiktų užfiksuota, kad policijos duomenų bazėse buvo tikrinta, ar nėra ieškomi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti kampinis šlifuoklis „Makita“ Nr. DGA506 2019 148006 R, įkroviklis „Makita“ DC18RCS 18096005104 ir du „Makita“ akumuliatoriai. Duomenų, kad minėti įrankiai buvo pagrobti ir yra ieškomi, negauta. Dėl to nurodyti įrankiai grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38, 174).

12. 2023 m. vasario 22 d. kratos T. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, prieš pradedant daryti kratą paskelbta 2023 m. vasario 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis. Asmuo, kuriam paskelbta nutartis – A. J.. Pareikalavus atiduoti nutartyje nurodytus daiktus, A. J. pareiškė, kad nusikalstamu būdu įgytų daiktų namuose nėra. Kratos metu apžiūrėtos visos sodo namo patalpos, tačiau ieškomi nusikalstamu būdu įgyti daiktai: mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinis perforatorius su akumuliatoriumi, mėlynai juodos spalvos „Makita“ įkroviklis, skirtas krauti vienam akumuliatoriui, mėlynai juodos spalvos „Makita“ akumuliatorinis pjūklas, 2 vnt. žaliai juodos žalios spalvos suktuvų „Metabo“, žaliai juodos spalvos „Metabo“ įkroviklis, oranžinės spalvos benzininis pjūklas „Jonsered“, mėlynos spalvos plastikinė raktų komplektų dėžė su raktais, nerasti. Kratos metu rūsio patalpose, mediniame stelaže, pirmoje nuo apačios lentynoje rasti 10 akcizais neapmokestintų cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis pakelių (b. l. 48).

13. 2023 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Renatos Vaičaitytės tarnybiniame pranešime dėl kratos metu rastų ir paimtų cigarečių užfiksuota, kad 2023 m. vasario 22 d. atliekant kratą T. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose, mediniame stelaže, pirmoje nuo apačios lentynoje rasti 10 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis. Namuose buvusi T. J. motina A. J. paaiškino, jog minėtos cigaretės priklauso jos sutuoktiniui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad tikslinga spręsti dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnį (b. l. 51).

14. 2023 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas. Garso įrašo, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92144987154, skambučio pradžia 2023 m. vasario 13 d. 15:57:50 val.)“, trukmė yra 01:09 min. Įrašo data yra 2023 m. vasario 13 d., laikas: 15:57 val. Įraše girdimas pokalbis:

moters balsas: „Vienas vienas du“.

Vyro balsas: „Laba diena“.

Moters balsas: „Laba“.

Vyro balsas: „Apie vagystę kam pranešt?“.

Moters balsas: „Kas buvo pavogta? Kas buvo pavogta?“.

Vyro balsas: „Įrankių pavogta“.

Moters balsas: „Statybinių, taip?“.

Vyro balsas: „Jo“.

Moters balsas: „Mhm, iš kur?“.

Vyro balsas: „Iš namų, iš garažo“.

Moters balsas: „Tai sakykit adresą“.

Vyro balsas: „(duomenys neskelbtini)“.

Moters balsas: „Čia miestas koks?“.

Vyro balsas: „Uoi, mhm, jo. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas“.

Moters balsas: „Taip“.

Vyro balsas: „Čia sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“.

Moters balsas: „Kada buvo pavogta?“.

Vyro balsas: „Nu, pavogta buvo praeitą savaitę“.

Moters balsas: „Iš garažo, taip?“.

Vyro balsas: „Jo, bet tas veikėjas, aš žinau, kas pavogė. Jisai kaip ir buvo susisiekęs, kad grąžins tipo kažkaip tai, nežinau“.

Moters balsas: „O pažįstamas Jūsų tai?“.

Vyro balsas: „Jo“.

Moters balsas: „Pažįstamas, mhm, supratau. Kaip jo vardas, pavardė?“.

Vyro balsas: „T. J.“.

Moters balsas: „Supratau. Kaip Jūsų pavardė?“.

Vyro balsas: „T. A.“.

Moters balsas: „T.. Gerai, ponas, supratau, pranešim policijai, turėkit telefoną, prašau, prie savęs, gerai?“.

Vyro balsas: „Jo, aš visąlaik, jo“.

Moters balsas: „Viso geriausio.“ (b. l. 52).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

15. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

16. T. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies, t. y. nurodė, kad pagrobė 310 eurų vertės svetimą turtą, likusius daiktus buvo paėmęs remontuoti leidus nukentėjusiajam. Tokia kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant švelnesnės baudžiamosios atsakomybės, kuri taikoma tuomet, kai pagrobtų daiktų vertė yra mažesnė negu 500 Eur (10 MGL). Kaltinamasis nurodė, kad pats nukentėjusysis perdavė jam kai kuriuos daiktus remontuoti, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl daugiau negu pusę metų nesiėmė jokių priemonių, jog šiuos daiktus grąžinti savininkui ar pristatyti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. J. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, tačiau kratos metu jokių pagrobtų daiktų nerasta. Pats kaltinamasis yra pripažinęs, kad dalį daiktų perdavė kitam asmeniui. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad T. J., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pavogė 540 eurų vertės svetimą turtą. Kaltinime nurodytas aplinkybes neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausto nukentėjusiojo duoti parodymai (įskaitant, bet neapsiribojant parodymais apie pagrobtus daiktus ir jų vertę), ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama T. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas T. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

17. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

18. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

19. Vadovaudamasis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę T. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. T. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta šio nuosprendžio įžanginėje dalyje, kaltinamasis praeityje yra teistas 8 kartus, iš kurių 7 kartus už panašaus pobūdžio arba analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas ne mažiau kaip 99 kartus. Kaltinamojo teistumo ir administracinio baustumo duomenys (b. l. 65-116) rodo, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo atsainų požiūrį į teisės ir moralės normas. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019, 2K-269-942/2022 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-49-495/2022, 2K-28-628/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, t. y. nurodė, kad pagrobė 310 eurų vertės svetimą turtą, likusius daiktus buvo paėmęs remontuoti leidus nukentėjusiajam, teisino savo elgesį, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių – neatsiprašė nukentėjusiojo, nesistengė atlyginti jam padarytą žalą arba grąžinti pagrobtų daiktų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti kaltinamajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam T. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, šiek tiek mažesnę, negu prokurorės pasiūlytą 60 parų arešto bausmę, artimą nurodytos bausmės vidurkiui – 45 parų arešto bausmę, kadangi kaltinamasis teismo posėdžio metu iš dalies pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o pagrobtų vartė (540 Eur) nežymiai viršija ribą (500 Eur), iki kurios ši veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, numatytu BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą negali būti skiriama didesnė negu 45 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (bauda, laisvės apribojimas) arba laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu, tačiau kaltinamasis savo elgesio nepakeitė, toliau darė panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pažeistos įstatymų ginamos vertybės – nukentėjusiojo nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamajam skiriama bausmė negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-306-697/2019 ir kt.).

22. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau minėtas kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

23. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

24. A. T. pateikė civilinį ieškinį (b. l. 27), kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens 540 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad aukščiau nurodytas turtinės žalos dydis yra įrodytas visiškai. Turtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl būtent jam ir kyla pareiga šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, A. T. civilinis ieškinys dėl 540 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

26. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, nes būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kita vertus, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – civilinio atsakovo nepagrįstai pabloginta. Civilinis ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gydosi pas (duomenys neskelbtini), jam anksčiau yra buvusios panikos atakos, kurios po šio įvykio atsinaujino, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Visgi sutiktina su nukentėjusiojo teiginiu, kad pažįstamo asmens, kaimyno, su kuriuo daug metų bendravo, dirbo, nusikalstama veika ir kaltininko galimybės bet kada patekti į jo namus po įvykio, galėjo nukentėjusiajam sukelti dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, baimę, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytas 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir ja padarytos žalos dydį, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo T. J. priteisiant nukentėjusiojo A. T. naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina T. J. ikiteismini tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – kompaktinis diskas su garso įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš T. J. A. T. naudai priteisti 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Išaiškinti T. J., kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės arba Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.