- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1798-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-07200-2070-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- N. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija - Visagino miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pakeisti (padidinti) 2009 m. balandžio 24 d. Visagino apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo - vaikų tėvo V. P. priteistą išlaikymą jų nepilnametėms dukroms V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1999-03-09, Visagine, ir R. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2003-07-30, Visagine, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 300 Lt iki 500 Lt (penkių šimtų litų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2009 m. balandžio mėnesį, bei pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos 2009 m. balandžio 24 d. Visagino apylinkės teismo sprendimu 3 dalies 3.1 ir 3.3 punktų sąlygas, jas papildant ir išdėstant sekančiai: 3. 3.1 punktą - iš „N. P. asmeninėn nuosavybėn perduodama: dviejų kambarių butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) - 70000 Lt vertės“, į „N. P. asmeninėn nuosavybėn perduodama: dviejų kambarių butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), - 27000 Lt vertės“; 3.3 punktą - iš „N. P. įsipareigoja iki 2010 m. balandžio 1 dienos, sumokėti piniginę kompensaciją 35000 Lt sumoje už jo bendro turto dalį“ į „N. P. įsipareigoja iki 2013 m. gegužės mėn. 1 dienos, sumokėti piniginę kompensaciją 27000 Lt sumoje už jo bendro turto dalį. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2010 m. gruodžio 1 d. ji išmokėjo V. P. 3500 Lt dydžio kompensaciją ir pridėjus V. P. pasisavinto turto vertę - 9540 Lt, viso 13040 Lt galutinę išmokėti priklausančią sumą nustatyti 13960 Lt dydžio, išmokant per 28 mėnesius, skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 1 d., ir mokant po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sumokėti V. P. piniginę kompensaciją už perduodamą butą - 13960 Lt iki 2013 m. gegužės mėn. 1 d.
Nurodė, kad 2009 m. balandžio 24 d. Visagino apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sureguliavimo, atsakovas V. P. buvo įpareigotas teikti išlaikymą dukroms V. P. ir R. P. po 300 litų dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o dalyje dėl bendrai įgyto turto padalijimo, ji įpareigota už perduota butą išmokėti atsakovui V. P., 35000 Lt dydžio piniginę kompensaciją ( 3.3 p.). Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovė buvo nuo atsakovo priklausoma, ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėdama derybų patirties. Pasikeitus su ja gyvenančių dukrų poreikiams, padidėjus komunalinių mokesčių dydžiui, ji kreipiasi dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o atsakovui pradėjus priverstinį išieškojimo vykdymo procesą, iškilo grėsmė netekti būsto. Ji pripažino, kad sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis, neįvykdė prievolės išmokėti atsakovui kompensaciją, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių, ji negalėjo to padaryti, todėl prašė pakeisti sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad išlaikymas buvo teikimas pagal šalių aptartas, sutartyje numatytas ir teismo sprendimu patvirtintas sąlygas. Atsakovo atliekami mokėjimai vaikų išlaikymui vėlavo vieną mėnesį, todėl išieškojimo ėmėsi anstolis ir atskaitymai vaikų išlaikymui vykdomi per jį. Atsakovas ieškovės prašomo išlaikymo dydžio vaikams teikti negali, nes pats negalės pragyventi.
Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti atsakovo teikiamą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka nepilnamečių vaikų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Pakeistas Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu iš V. P. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms Viktorijai ir Rasai po 300 Lt kas mėnesį, priteisiant iš atsakovo po 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai, skaičiuojant jį nuo kreipimosi į teismą dienos - 2010 m. rugsėjo 27 d. iki Viktorijos ir Rasos pilnametystės, bei pavedant šias lėšas tvarkyti N. P. uzufrukto teise. Sprendimas išlaikymo dydžio pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai. Ieškinys dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos 2009 m. balandžio 24 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu pakeitimo, atmestas. Iš ieškovės valstybės naudai priteista 133 Lt žyminio mokesčio ir 4,34 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo 72 Lt žyminio mokesčio ir 8,68 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teikė 300 Lt dydžio išlaikymą savo dukroms ir iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2010 m. rugsėjo 27 d., išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino antstolio 2010 m. rugsėjo 24 d. patvarkymo, kuriuo išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį, duomenys, todėl nenustačius įsiskolinimo susidarymo fakto, teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2009 metus. Spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovė augina dvi dukras, kurių viena yra ikimokyklinio, o kita mokyklinio amžiaus, joms teikiamas papildomas lavinimas, duomenų apie specialiuosius poreikius nėra, ieškovė yra dirbanti ir gaunanti vidutiniškai 1 000 Lt pajamų, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, turi 32 000 Lt kreditorinį įsiskolinimą atsakovui pagal 2009 m. balandžio 24 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą, vartojimo kredito sutartį, sudarytą 2009 m. gegužės 29 d., kurios įvykdymo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. lapkričio 15 d. Atsakovo gaunamos pajamos 1 440 Lt darbo užmokestis, iš kurio 600 Lt teikiamas išlaikymas vaikams, nuomojamas butas bei tenkinami kiti jo poreikiai. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad tėvų turtinė padėtis yra maždaug vienoda, todėl vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, šalių turtine padėtimi bei nepilnamečių vaikų maitinimosi, aprangos, sveikatos ir lavinimo poreikiais, sprendė, kad tėvai gali ir privalo teikti išlaikymą, padalijant jį lygiomis dalimis po ½ d. kiekvienam iš tėvų, t.y. po 400 Lt kiekvienam vaikui, kas atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Atmesdamas ieškovės reikalavimą pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, teismas konstatavo, kad 2009 m. balandžio 24 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta, jog sutuoktinių susitarimas nepažeidžia jų teisių ir neprieštarauja viešajai tvarkai. Teismo sprendimas įsiteisėjo ir jos šalims įgijo res judicata galią. Byla išnagrinėta dalyvaujant ieškovei, atstovaujamai advokato. Įrodymų, jog N. P. šią sutartį pasirašė ne laisva valia, teismui pateikta nebuvo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kito sutuoktinio sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas nustatytu laiku ir per tą laiką įvykęs staigus butų kainų pasikeitimas negali būti laikomi esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas. Nepilnamečių vaikų išlaikymo sąlygos šalių buvo aptartos 2009 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje, todėl sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis, o ne 3.201 straipsnio nuostatos. Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas tik esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas leidžia pakeisti teikiamo išlaikymo dydį vaikams, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių esminį ginčo šalių turtinės padėties pasikeitimą. Todėl teismui pažeidus Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Po skyrybų daiktai iš buto buvo išvežti šalių susitarimu, todėl ieškovė nepagrįstai rėmėsi kredito sutarties, kurios pagalba įsigijo baldus, sudarymo faktu kaip aplinkybe pagrindžiančia jos materialinės padėties pasikeitimą. Ieškovė nevykdo teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovui moka per pusę mažesnes kompensacines išmokas negu numatyta sutartyje. Todėl toks teismo sprendimu patvirtintos sutarties nevykdymas negali būti vertinamas, kaip iš esmės pasikeitusi ieškovės turtinė padėtis. Šildymo kainos pakilo visiems Visagino gyventojams, todėl ši aplinkybė neįrodo iš esmės pasikeitusios atsakovės materialinės padėties. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas iš esmės pablogino atsakovo materialinę būklę, nes teikiant 600 Lt dydžio išlaikymą abiems vaikams, jam likdavo apie 800 Lt jo minimalių poreikių tenkinimui. Pakeitus išlaikymo dydį vaikams ir mokant jų išlaikymui 800 Lt, atsakovui lieka 600 Lt pinigų suma, kurios suaugusiam žmogui nepakanka minimalių poreikių tenkinimui bei buto nuomai. Todėl buvo pažeistos Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Ieškovė N. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vidutinis ieškovės paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestis 1141,82 Lt, iš kurių 500 Lt išmokama kompensacija atsakovui, 600 Lt išlaikymas vaikams. Ieškovės poreikų tenkinimui vidutiniškai lieka 42 Lt, kai atsakovui lieka 800 Lt. Galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikams įrodo ir tai, kad atsakovas naudojasi brangiai apmokamo advokato pagalba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme dalykas yra šalių vaikams priteisto išlaikymo pakeitimo (šiuo atveju – padidinimo) pagrįstumo klausimas.
Prieš analizuojant faktines bylos aplinkybes bei priimto teismo sprendimo pagrįstumą, paminėtinos teisminėje praktikoje suformuluotos principinės taisyklės dėl CK 3.201 straipsnio taikymo.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turėtų būti keičiamas arba naikinamas.
Kaip jau virš minėta, teisminėje praktikoje, sprendžiant išlaikymo pakeitimo klausimus akcentuojama ne vienintelė – tėvų turtinės padėties pasikeitimo - aplinkybė, bet ir aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu. Atsakovas apeliaciniame skunde lemiamą reikšmę teikia tik turtinės padėties (ne)pasikeitimo vertinimui, nors ir CK 3.192 straipsnio 2 dalis lygiagrečiai nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams, bei užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su jos vertinimu, todėl šiuo aspektu sprendime nurodytų aplinkybių nekartoja. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių turtinę padėtį, neakcentavo CK 3.201 straipsnio taikymui reikšmingų sąlygų apie šalių turtinės padėties pasikeitimo ir kitų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžio pakeitimui, nustatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima būtų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad preziumuotina, jog vaikui skirtina ne mažiau kaip po 400 Lt kas mėnesį net ir neįrodinėjant papildomai būtinų vaikų poreikių (lyginant su anksčiau mokėta išlaikymo suma), juo labiau, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo padidinimo ne vienam, o dviems vaikams. Tačiau, nepaisant to, nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad padidinti anksčiau mokėtą išlaikymą pagrindo nebuvo.
Šalys vaikų išlaikymo dydį buvo aptarusios sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieš du metus. Taigi, per du metus vaikai paaugo, todėl natūralu, kad ir jų poreikiai apskritai tam tikru laipsniu padidėjo. Be to, į bylą yra pateikti duomenys, kad 2009 – 2010 m. m. duktė Viktorija lankė (ir lankys kitais mokslo metais) Visagino vaikų kūrybos namų meno mokyklą (b.l. 17), jaunesnioji duktė Rasa pradėjo lankyti mokyklą, taip pat lankys Visagino vaikų kūrybos namus (b.l. 18, 19), kas neabejotinai sąlygoja papildomas išlaidas. Tai, kad kiekviena duktė lanko po kelis būrelius patvirtina Visagino savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius (b.l. 39-39). Dėl paminėtų faktinių aplinkybių atsakovas, kvestionuodamas kitas ieškovės nurodomas aplinkybes, apeliaciniame skunde nieko nepasisako. Nėra jokio pagrindo manyti, kad minėti vaikų poreikiai, sąlygojantys papildomas išlaidas jų tenkinimui, neatitinka vaikų interesų, iš esmės viršija minimalius poreikius ir yra pertekliniai.
Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad išlaikymo dydžio padidinimas apskritai yra neproporcingas atsakovo pajamoms, o jo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo gaunamos pajamos daugiau kaip du kartus viršija minimalią mėnesinę algą (b.l. 70), todėl pripažinti, kad jo turtinė padėtis bendrąja prasme yra sunki, nėra pagrindo. Šiame kontekste kartu pastebėtina, kad atsakovas turi paklausią mūrininko specialybę, todėl yra pagrindas manyti, jog jis turi galimybę gauti ir dar didesnes pajamas. Be to, ieškovė pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas iš dalies atsiskaito su atsakovu pervesdama atitinkamas pinigų sumas (b.l. 8-15), taigi, vien jau dėl šios priežasties apeliacinio skundo teiginiai neva atsakovui lieka tik 600 Lt ir jo gaunamų pajamų dydis objektyviai neleidžia patenkinti vaikų poreikius nėra pagrįsti, Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl savo turtinės padėties atsakovas realiai gali teikti materialinę paramą tik pačiam minimaliausiam vaikų išlaikymui, juo labiau, kad, kaip virš minėta, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Esant paminėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinio skundo argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, esmingai pažeidė procesinės teisės normas ar neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, dėl ko sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikinamas. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. P. 7,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.