Kauno apygardos teismo nutartis, eA2-775-638/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-11
Bylos Nr.: eA2-775-638/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00816-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Labokaitė
Ieškovas: R. Z.
Atsakovas: N. Č., G. Č.
Trečiasis asmuo: A. Z., V. V., R. V., AB SEB bankas

Kategorijos

2.1.2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eA2-775-638/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00816-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.6.; 2.1.2.4.7.; 3.3.4.4.; 3.3.4.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė,sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,dalyvaujant ieškovui R. Z., jo atstovei advokatei R. J.,atsakovei N. Č., jos atstovei advokatei S. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotolinės konferencijos būdu) išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams N. Č., G. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, tretieji asmenys A. Z., V. V., R. V., AB SEB bankas, kurioje Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujintas procesas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. reikalavimai ir atsakovų atsikirtimai į ieškinį

1. I. R. Z. 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. Č. ir G. Č., kuriame prašė pripažinti 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. D2-2726, kurios dalyku yra butas su rūsiu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra atsakovai N. Č. ir G. Č., o ne ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z., negaliojančia kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnio pagrindu), ir nustatyti, kad 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. D2-2726, šalimi (pirkėjais) yra ieškovas R. Z. bei jo sutuoktinė trečiasis asmuo A. Z., bei kad šis butas įsigytas ieškovo R. Z. ir jo sutuoktinės A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis, gyvendamas santuokoje su trečiuoju asmeniu A. Z., 2013 metais nutarė įsigyti butą(duomenys neskelbtini). Jų šeima gyveno užsienyje ir turėjo planų grįžti į Lietuvą, čia gyventi bei auginti vaikus, tam buvo reikalingas būstas. Pasirinko butą(duomenys neskelbtini), netoli trečiojo asmens A. Z. tėvų, atsakovų N. ir G. Č., gyvenančių toje pačioje gatvėje,(duomenys neskelbtini). Atsakovai nuomojo kambarius nuosavame name adresu(duomenys neskelbtini), todėl buvo ir alternatyvus planas – jeigu ir negrįžtų ieškovo šeima į Lietuvą, galėtų įsigytą butą naudoti trumpalaikei nuomai. Ieškovas rado skelbimą apie ginčo buto pardavimą, susitarė su buto savininkais V. V. ir R. V. dėl jo įsigijimo kainos (137 000 Lt). Buto pirkimui pinigų ieškovas turėjo, tačiau butui buvo reikalingas kapitalinis remontas. Todėl butui pirkti reikėjo paskolos. Ieškovo pajamos buvo iš esmės dividendai, gaunami užsienyje, todėl Lietuvos bankai atsisakė jam suteikti kreditą. A. N. Č. sutiko paimti paskolą iš banko savo vardu, paėmė iš SEB banko apie 94 000 Lt, paskolą, o likusią sumą - 43 000 Lt grynais davė ieškovas. Butą pirko faktiškai ieškovas ir jo sutuoktinė, bet sutartį įformino ieškovo uošvių vardu. Tačiau atsakovai iš tikrųjų neketino įgyti iš šios pirkimo-pardavimo sutarties kylančių teisių ir pareigų ir jų faktiškai neįgijo, tik formaliai pasirašė šią sutartį, o šias teises ir pareigas faktiškai įgijo ieškovas su sutuoktine, tai ieškovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė.

3. Nurodė, kad ieškovas organizavo namo, adresu(duomenys neskelbtini), renovaciją, rūpinosi buto remontu, planavo darbus, samdė darbininkus, dirbo pats, valdė butą kaip savininkas. Atsakovė N. Č., ieškovo paprašyta, vedė buto tvarkymui perduodamų pinigų ir išlaidų apskaitą, vėliau, kai remonto darbai buvo baigti, butas pradėtas nuomoti trumpalaike nuoma, atsakovė derino su ieškovu buto nuomojimą, teikė ataskaitą apie nuomą. Atsakovė laiškuose ir pokalbiuose visada pripažino, kad butas yra ieškovo ir jo sutuoktinės. Atsakovų pozicija pasikeitė tik tada, kai tarp ieškovo ir jo sutuoktinės prasidėjo skyrybų procesas.

Atsiliepimas

4. A. N. Č. ir G. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Paaiškino, kad jie yra tikrosios ginčo pirkimo-pardavimo sutarties šalys, jų lėšomis buvo apmokėta visa sandorio suma, jų vardu gauta paskola šio turto įsigijimui, iš jų lėšų mokamos įmokos bankui už paskolos dengimą, jų vardu registruotos nuosavybės teisės. Negana to, visą laiką nuo 2013 m. ginčo butas buvo išlaikomas iš jų, t. y. atsakovų, lėšų, mokami mokesčiai, jų vardu sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo (elektros, dujų, televizijos ir t.t.), jiems adresuojamos sąskaitos, iš jų lėšų buvo vykdomas remontas ir supirkti baldai, būtent jie šį turtą prižiūrėjo ir rūpinosi jo išlaikymu.

5. Ieškovas yra atsakovų žentas (dabar jau buvęs), o trečiasis asmuo - A. Z. yra jų dukra, jie gyvena J. K., kurioje augina vaikus, turi pastovius darbus ir socialinius ryšius, dar 2011 m. yra įsigiję gyvenamąjį namą Londone, jo įsigijimui atsakovai buvo pasiskolinę apie 33002 Lt iš atsakovų, todėl ieškovo šeimai jokio kito nekilnojamojo turto nereikėjo. Be to, 2013 m. ieškovas neturėjo pinigų papildomo nekilnojamojo turto įsigijimui. Atsakovai 2013 metais nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą, kuris būtų netoli nuo jiems priklausančio gyvenamojo namo –(duomenys neskelbtini). Dalį reikalingos sumos sumokėti už butą buvo sukaupę grynaisiais pinigais ir sąskaitose, 5000 svarų sterlingų grąžino dukra, kitą dalį pinigų skolinosi iš banko. Taip jie nusprendė praplėsti savo vykdomą nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Toks poreikis buvo dėl to, nes atsakovai nuomoja gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kambarius, šią veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, todėl įsigijus nekilnojamąjį turtą šalia jau jų turimo nekilnojamojo turto, būtų greitesnė jo priežiūra po trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos. Atsakovai išsirinko butą, pripažino, kad klausė patarimo dukros ir žento dėl šio buto įgijimo. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš buto pardavėjų R. V. buto pirkimo – pardavimo laikotarpyje gyveno J. K., ieškovas pats pasisiūlė pakalbėti su pardavėja dėl buto pirkimo sandorio, kainos derinimo, tačiau tai nereiškia, jog ieškovas mokėjo už butą. 2013-10-23 jie, atsakovai, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. V. ir R. V. jiems, N. Č. ir G. Č., už 137 000 LT sumą pardavė butą/patalpą-butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Taigi, ginčijamu sandoriu išreikšta jų išorinė valia ir forma atitiko jų tikruosius ketinimus. Todėl nėra jokio pagrindo tokį sandorį laikyti apsimestiniu ir jį panaikinti. Atsakovai pripažino, kad sakė dukrai ir žentui, kad nusprendę grįžti į Lietuvą jie galės gyventi šiame bute neatlygintinai, dėl to epizodiškai pasakydavo „grįžkite į savo butą“, nors tiek ieškovui, tiek jų dukrai, tiek jiems patiems buvo visuomet buvo aišku ir žinoma, kad jie, atsakovai, yra šio turto savininkai, o kviesdami apsistoti ginčo bute, nuosavybės teisių į turtą neperleido. Jie sutiko, kad dukra su žentu (ieškovu) galėtų suplanuoti buto vidaus dizainą, nuspręsti apie interjero sprendinius, tačiau net jiems ir priėmus tam tikrus sprendimus dėl remonto ir baldų įsigijimo, už visas paslaugas bei baldus buvo apmokėta iš atsakovų asmeninių lėšų. Tai, kad ieškovas kažkiek padėjo darbu remontuojant butą, tikrai jam nesukuria nuosavybės teisių į butą.

6. Būtent atsakovai, o ne ieškovas ar kiti asmenys, vykdė visas kitas pareigas bei įgyvendino teises, kurios įprastos ir kasdienės nekilnojamojo turto savininkams: sudarė sutartis su butui teikiamų paslaugų tiekėjais su UAB „Druskininkų butų ūkis“ dėl namo administravimo, su apsaugos tarnybomis dėl įrengtos signalizacijos būvio stebėjimo ir reagavimo į gautus signalus, su UAB „Init“ dėl televizijos ir interneto teikimo butui. Šių sutarčių pagrindu, atsakovams siunčiamos sąskaitos už minėtų paslaugų teikimą. Būtent atsakovai, o ne ieškovas, nuo 2013 metų rūpinosi ir apmokėjo visas ginčo buto, (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas. Tą patvirtina atsakovės N. Č. banko sąskaitos išrašai. Ieškovas su jų dukra jokių aukščiau paminėtų įsipareigojimų nevykdė, nesirūpino nei turto išlaikymu, nei sutarčių, kurių pagrindu buvo teikiamos paslaugos butui, sudarymu, taip pat ginčo bute niekada negyveno, todėl neturėjo jokio faktinio ir socialinio ryšio su šiuo ginčo turtu.

7. Ieškovas iš tiesų padėjo dėl tam tikrų klausimų, susijusių su gyvenamojo namo renovacija, jos koordinavimu, tačiau išimtinai tik atsakovai mokėjo ir tebemoka už gyvenamojo namo renovacijos išlaidas pagal 2015-09-24 Daugiabučio namo kreditavimo sutartį NR. EIB4-2015-5221-19 ir 2017-04-24 Kredito gražinimo grafiką. Todėl net ir padėjimas renovacijos klausimais, ieškovui nesukuria nuosavybės teisių. Nei viena ieškovo R. Z. pridėta sutartis ir sąskaita faktūra, nepatvirtina 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo ar ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą, nes sutartys ir sąskaitos, nors ir sudarytos ir išrašytos ieškovo vardu, tačiau buvo apmokėtos iš atsakovų lėšų. Ieškovas su ieškiniu nepateikia nei vieno įrodymo, jog jis apmokėjo išlaidas pagal sudarytas sutartis ir sąskaitas. Tuo tarpu atsakovai pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyt, jog būtent iš jų lėšų apmokama už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. Iš banko sąskaitų išrašų netgi matyti, kad atsakovai apmoka sumas pagal sąskaitas, sutartis, komercinius pasiūlymus, kurie buvo sudaryti ieškovo R. Z., vardu. Tačiau elementari pagalba ieškant paslaugų teikėjų, renkant baldus ir sudarant sutartis savo vardu dėl prekių ir paslaugų, kuomet jų kainą apmokėjo atsakovai, negali sukurti ir nesukuria jokių nuosavybės teisių ieškovui. R. Z. pridėti laiškai, iš kurių matyti, kad atsakovė N. Č. derino tokius klausimus kaip sistemos, per kurią buvo išnuomotas ginčo turtas, neveikimas ar prašė jo patarimų dėl nuomojamo turto kainos ir pan., nepaneigia atsakovų nuosavybės teisių į ginčo butą. Taip pat nesuprantama, kaip ieškovo vertinimu mano jam persiųstas klientės laiškas dėl pasiūlymo išsinuomoti butą, galėtų patvirtinti ginčo sandorio apsimestinumą. A. N. Č. tiek su dukra, tiek su žentu (ieškovu) gerai sutarė, tarpusavyje derino įvairius gyvenimo klausimus, įskaitant buto nuomos kainas, klientus, kurie planuoja išsinuomoti būstą, tarėsi vieni su kitais, tačiau patarimų suteikimas taip pat nėra pagrindas sukuriantis teises į nuosavybę. Nesuprantama, kaip sandorio apsimestinumą įrodo tas faktas, jog atsakovė N. Č. vedė išlaidų, susijusių su ginčo butu, suvestines bei jas kartais nusiųsdavo ieškovui peržvelgti. Jos buvo siunčiamos todėl, kad ieškovo ir jų dukros grįžimo į Lietuvą atveju, jų šeima galėtų įsigyti butą nuomai ir turėtų supratimą apie galimas tokio verslo išlaidas. Visas suvestinėse nurodytas sumas apmokėjo atsakovai, o ne ieškovas.

Šalies argumentai

8. Trečiasis asmuo A. Z. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu ji nesutinka ir nepalaiko ieškovo R. Z. ieškinio dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine. Nurodė, kad nei ji pati, nei ieškovas R. Z. finansiškai prie buto pirkimo neprisidėjo. I. R. Z. nusimano statybose, turi daug kontaktų statybų bei baldų gamybos srityje, dėl to daug padėjo tėvams patardamas, kaip geriau butą įrengti, pats prisidėjo prie buto remonto ir įrengimo. Tai darė ir todėl, kad jos tėvai visada, kiek galėdami, jiems padėjo: paskolino 8300 svarų sterlingų namo Londone pirkimui, vaikai beveik visas vasaros atostogas leido pas jos tėvus(duomenys neskelbtini), mama dažnai atskrisdavo pas juos pabūti su vaikais per mokyklines atostogas, atskraidindavo juos namo po vasaros atostogų, beveik kiekvienais metais juos su vaikais vežėsi atostogauti prie jūros. Už tas paslaugas jie niekada nėra mokėję, viską apmokėdavo jos tėvai. Ji su sutuoktiniu ieškovu R. Z. nuo 2001 m. birželio mėnesio gyvena Londone, čia augina 3 savo vaikus. Londone 2011 metais jie įsigijo namą. Vaikai čia lanko mokyklas bei jis su vyru turi pastovius darbus. Šiuo metu ji yra pradėjusi skyrybų procesą su ieškovu R. Z., vyras siekia, kad ji su vaikais jam paliktų namą Londone. Jis savo telefoninėse žinutėse nuolat spaudė jos tėvus parduoti jų butą(duomenys neskelbtini), nupirkti jai, A. Z., kur gyvent. Ji į R. Z. ieškinį žiūrinti tik kaip į bandymą morališkai paspausti, paveikti jos tėvus bei ją pačią, taip pat kaip į neteisėtą bandymą prisiteisti jos tėvams priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir sprendimas

9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2019 m. gegužės 31 d. priimtu sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas pripažino byloje nustatytu, kad 2013 m. spalio 23 d. buto Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis) sudaryta pirkėjų atsakovų, joje nurodyta, kad butą perka atsakovai N. Č. ir G. Č.. Taip pat šioje sutartyje nurodyta, kad būtent jie už perkamą butą ir atsiskaitė (sumokėjo): pardavėjui V. V. 3000 litų grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį; 40000 litų (po 20000 litų) pervedė į pardavėjų V. V. ir R. V. sąskaitas banke; likusius 94000 litų atsakovai įsipareigojo sumokėti mokėjimų pavedimais iš AB SEB banko suteikto jiems kredito lėšų. Atsakovų pateikta Rankpinigių sutartis (II t., b. l. 25) patvirtina, kad pirkėja N. Č. 2013 m. spalio 5 d. sumokėjo pardavėjui V. V. 3000 litų rankpinigių. Iš atsakovės N. Č. banko sąskaitų išrašų (II t., b. l. 26 ir IX t. b. l. 12) matyti, kad pardavėjams iš atsakovės N. Č. sąskaitų banke buvo sumokėta 2013 m. spalio 23 d. V. V. 20000 litų ir R. V. 4911 D. B. svarų (20001,03 Lt.), pardavėjams 2013-11-18 buvo sumokėta pagal sutartį ir 94000 litų, kuriuos atsakovai N. Č. ir G. Č. gavo iš AB SEB banko pagal 2013-10-21 Kredito sutartį (II t., b. l. 48-62). Remdamasis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad sutartyje pirkėjais nurodyti asmenys ir atsiskaitė už perkamą butą.

11. Pripažindamas, kad už perkamą butą sumokėjo atsakovai, teismas nepagrįstais laikė ieškovo teiginius, jog būtent jis už butą mokėjo pradinį įnašą, buvo mokama jo atsakovams perduotais pinigais. Iš Rankpinigių sutarties matyti, kad pardavėjui 2013 m. spalio 5 d. mokėjo atsakovė N. Č., iš paveldimų matyti, kad mokėta buvo iš atsakovės N. Č. sąskaitoje turimų ir iš AB SEB banko gautų kaip paskola lėšų. A. N. Č. neigia, kad būtent buto pirkimui ieškovas buvo pervedęs jai 20037 litus, ką patvirtina banko sąskaitos išrašas (II t., b. l. 69), paaiškino, kad tai buvo ieškovo ir jo sutuoktinės skola pastarosios tėvams – atsakovams. Ieškovas, nagrinėjant bylą 2019 m. vasario 15 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 03:15 ir 03:17), aiškino, kad atsakovai, imdami buto pirkimui kreditą iš banko, tai darė sutikę padėti ieškovui ir jo sutuoktinei įsigyti butą. Atsakovai šios ieškovo nurodytos aplinkybės nepripažino, aiškino, kad butą siekė įsigyti patys, jį pirko, kad jame galėtų gyventi ieškovo šeima, jei grįš gyventi į Lietuvą, arba jį nuomoti, jei į Lietuvą negrįžtų ieškovo ir atsakovų dukters šeima. Trečiasis asmuo A. Z. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad nei ji, nei jos vyras buto (duomenys neskelbtini) nepirko, kadangi tam neturėjo lėšų. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog butas buvo perkamas jo perduotomis atsakovams lėšomis ir atsakovams suteikus ieškovo šeimai paramą, jiems padėjus paskolintomis lėšomis ieškovo šeimai įgyti butą.

12. Ieškovas ir atsakovai skirtingai aiškina aplinkybes apie buto suradimą, susitarimą su pardavėjais dėl buto pirkimo-pardavimo. Ieškovas teigia, kad butą pagal skelbimą surado jis, jis tarėsi su pardavėjais – Lietuvoje gyvenusiu V. V. ir Londone gyvenusia R. V.. Atsakovai aiškino, kad dėl buto pirkimo tarėsi atsakovė N. Č., tariantis dalyvavo ir ieškovas, su Londone gyvenančia pardavėja R. V. bendravo ten gyvenęs ieškovas, kadangi taip buvo patogiau. Kadangi rankpinigius už perkamą butą mokėjo atsakovė N. Č., atsakovai rūpinosi kredito buto pirkimui gavimu, tokią paskolą gavo, pagal kredito sutartį gautomis lėšomis didžiąją dalimi atsiskaitė su pardavėjais, teismas pripažįsta įrodytu, kad būtent atsakovai siekė ir įsigijo butą sau.

13. Po buto įsigijimo atsakovai, kaip matyti iš jų pateiktų rašytinių įrodymų (II t., b. l. 84-121) sudarė sutartis dėl įvairių paslaugų, reikalingų naudojimuisi įgytu butu, konkrečiai: su AB LESTO dėl elektros energijos pirkimo, su UAB „LITESCO“ dėl šilumos energijos pirkimo, su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl gamtinių dujų pirkimo, su UAB „Druskininkų butų ūkis“ dėl daugiabučio namo priežiūros ir administravimo, su UAB „Init“ dėl interneto paslaugų, su UAB Apsaugos komanda“ dėl patalpų stebėjimo ir reagavimo paslaugų įgijimo, už šias paslaugas visą laiką mokėjo (II t. b. l. 122-156).Tai rodo, kad atsakovai po buto įgijimo elgėsi kaip buto savininkai.

Motyvuojamoji dalis

14. Įvertinęs visas šias (sprendimo 19-22 punktuose nurodytas) aplinkybes, taip pat ir tai, kad ieškovas nesiekia perimti su buto pirkimu susijusios pareigos grąžinti bankui buto pirkimui paskolintas lėšas, o atsakovai nepripažįsta, kad pinigus iš banko skolinosi butui ieškovo šeimai nupirkti, teismas sprendė, kad 2013 m. spalio 23 d. buto pirkimo sutartis, kuria V. V. ir R. V. (pardavėjai) pardavė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. (pirkėjai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirko butą, esantį(duomenys neskelbtini), nėra apsimestinis sandoris. Todėl teismas ieškinį atmetė.

15. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis prašė savo uošvienės – atsakovės N. Č., kad ši vestų visų ieškovo perduodamų butui įgyti ir įrengti pinigų –pajamų ir išlaidų–apskaitą, ši atsakovė tai darė, ataskaitas siuntė ieškovui, be to daug kartų atsakovai rašytuose laiškuose bei pokalbiuos su kitais asmenimis pripažino, kad iš tikrųjų faktiškai butą įsigijo ieškovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir kad jie yra faktiniai šio turto savininkai. Atsakovai su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, aiškino, kad dukrai, kuri yra ieškovo sutuoktinė, buvo sakoma, kad grįžus į Lietuvą ji su šeima galės gyventi ginčo bute, netgi butas buvo įrenginėjamas pagal žento (ieškovo) ir dukros sumanytą dizainą ir viziją, todėl tam tikrais momentais ir buvo sakoma, jog tai yra „Jūsų šeimos“ turtas, tačiau jeigu ginčo turtą būtų laikę ieškovo ir savo dukros nuosavybe, nebūtų savo vardu ėmę paskolos iš banko, nebūtų iš pasiskolintų ir sutaupytų lėšų apmokėję sandorio sumos, nebūtų dengę banko paskolos, nebūtų rūpinęsi šio turto išlaikymu, remonto vykdymu, renovacijos išlaidų dengimu ir t. t. Taip pat atsakovai paaiškino, kad atsakovė N. Č. vedė išlaidų, susijusių su ginčo butu, suvestines bei jas kartais nusiųsdavo ieškovui peržvelgti tik todėl, kad ieškovo ir atsakovų dukros grįžimo į Lietuvą atveju, jų šeima galėtų įsigyti butą nuomai ir turėtų supratimą apie galimas tokio verslo išlaidas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais atsakovų argumentais, pripažįsta, kad jų paaiškinimai yra tikroviški, jie nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovai butą įgujo ieškovo šeimai. Teismas pripažįsta, jog siunčiami atsakovų dokumentai ir rašymas laiškuose, kad butas ieškovo šeimos, nepateikus ieškovui įrodymų, kad atsakovai turėjo tikslą būtent padėti savo dukters ir ieškovo šeimai įgyti butą(duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovai ne sau, o tikrai ieškovo šeimai nupirko butą. Jei atsakovai būtų to siekę, jie turėjo galimybę bet kada butą perleisti ieškovo šeimai, be to ieškovas ir trečiasis asmuo A. Z. galėjo ir patys su atsakovų pagalba pirkti butą, sudaryti sutartį savo vardu. To nepadarius, teismas neturi pagrindo netikėti tikrai gyvenimiškais atsakovų paaiškinimais, kad jie siekė butą įsigyti savo nuosavybėn, tačiau jame leisti gyventi dukters šeimai, o šiai neatvykus gyventi į Lietuvą, butą naudoti nuomai, t. y. naudoti atsakovų vykdomame versle.

16. Atsakovai neginčija, kad ieškovas tikrai daug padėjo remontuojant ir įrengiant butą, laiko, kad tai buvo ieškovo, kaip asmens, turinčio patirties šioje srityje, pagalba, teigia, kad už buto remontą, įgytas tam medžiagas bei įrangą, sumokėjo jie – atsakovai. Teismas vertina, kad atsakovo prisidėjimas prie atsakovų įgyto buto remonto ir įrengimo nesudaro pagrindo pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo butą.

17. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas ieškovo ieškinį atmetė, pripažino, kad šis ieškinys yra nepagrįstas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

18. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-338-236/2020 pagal ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo, 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. 2020 m. gegužės 31 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo buto pardavėjams iš atsakovės N. Č. sąskaitų banke buvo sumokėta 2013 m. spalio 23 d. V. V. 20 000 Lt ir R. V. 4 911 D. B. svarų (20 001,03 Lt), pardavėjams 2013 m. lapkričio 18 d. buvo sumokėta pagal sutartį ir 94 000 Lt, kuriuos atsakovai N. Č. ir G. Č. gavo iš AB SEB banko pagal 2013 m. spalio 21 d. kredito sutartį. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo ieškovo paaiškinimų bei juos pagrindžiančių įrodymų, jog 43 000 Lt, kuriuos mokėjo atsakovai už ginčo butą, iš tikrųjų buvo ieškovo ir jo sutuoktinės piniginės lėšos, kurios buvo pervestos bei perduotos atsakovams, kad jie sumokėtų už ieškovų perkamą butą pardavėjams. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 43 000 Lt sumą sumokėjo atsakovai, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, kad lėšos atsakovams buvo perduotos sumokėti pradinį įnašą grynaisiais pinigais. Ieškovas neįrodė konkrečių aplinkybių ir laiko dėl pinigų perdavimo, t. y. neįrodė, jog perdavė atsakovams grynuosius pinigus pradiniam įnašui. Apeliantas neįrodė, kad jo pervesta į atsakovės N. Č. sąskaitą 20 037 Lt suma buvo skirta ginčo buto pirkimui, bet ne skolos grąžinimui. Apklaustų byloje liudytojų parodymai yra nekonkretūs, neinformatyvūs, epizodiniai, iš dalies prieštaraujantys pateiktiems į bylą rašytiniams įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi rašytiniais, įskaitant ir oficialius rašytinius įrodymus, dėl turinčių bylai reikšmę aplinkybių nustatymo. Byloje apklaustų liudytojų nekonkretūs ir neinformatyvūs parodymai neįrodo apelianto teiginių ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų bylos aplinkybių.

I. P. byloje atnaujinimo pagrindai

20. I. R. Z. 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo atmestas jo ieškinys atsakovams N. ir G. Č. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir nustatymo, kad 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (pirkėjais) yra ieškovas R. Z. bei jo sutuoktinė trečiasis asmuo A. Z., bei kad šis butas įsigytas ieškovo R. Z. ir jo sutuoktinės A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Atnaujinti procesą jis prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu – kai bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

21. Nurodė, kad atsakovus byloje atstovavo advokatė S. Ž., kurios darbo vieta yra R. G. ir S. Ž. advokatų kontora. Ši kontora yra ir bylą išnagrinėjusio teisėjo sutuoktinės advokatės A. B. darbo vieta. Šioje kontoroje ji advokatės veiklą vykdo asociacijos sutarties pagrindu. Bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs ir sprendimą priėmęs teisėjas R. B., turėdamas CPK 65 straipsnyje numatytą pagrindą ir pareigą nusišalinti jau tuo metu, kai 2018 m. lapkričio 8 d. gavo atsakovų atsiliepimą į ieškinį, šios pareigos neįvykdė, apie esantį interesų konfliktą bylos dalyviams nepranešė, nagrinėjimo metu priėmė procesinius sprendimus dėl pareikštų prašymų bei darė pastabas bylos dalyviams, kurios leidžia spręsti dėl teisėjo šališkumo.

22. Kauno apygardos teismas ieškovo prašymą patenkino ir 2021 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-997-260/2019 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams N. Č. ir G. Č. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisių pripažinimo į butą.

23. Atnaujindamas byloje procesą teismas pripažino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-401-1120/2020 išanalizavo Europos žmogaus teisių teismo praktiką bylose, išnagrinėtose anksčiau, negu kad 2018-2019 metais, ir pabrėžė, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimą Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje C. A. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Lietuvos apeliaciniam teismui jau minėtoje byloje išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismo teisėją (R. B.) sieja santuokiniai ryšiai su advokate A. B., kuri dirba advokatų kontoroje, atstovavusioje atsakovą šioje byloje, ir įvertinus, kad tokios aplinkybės sukelia abejones dėl objektyviojo nešališkumo kriterijaus, nebūtų teisinga ir pagrįsta lygiai tas pačias aplinkybes vertinti kitaip - kaip neduodančias pagrindo atnaujinti procesą byloje.

V. Š. prašymai pakartotinai nagrinėjant bylą atnaujinus joje procesą

24. Ieškovas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-338-236/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-997-260/2019, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

25. Ieškovas nurodė, kad procesą atnaujinus, teismas šioje byloje turi pagrindą ištaisyti Kauno apygardos teismo nutartyse padarytas klaidas: tinkamai įvertinti bylai reikšmingus faktus ir pagal juos įvertinti ginčijamo sandorio teisėtumą.

26. Nurodė, kad nors rankpinigių, pirkimo - pardavimo, paslaugų, kreditavimo sutartys ir atliekami mokėjimai buvo vykdomi atsakovų –N. Č. arba G. Č. –vardu, taigi, išoriniai, išviešinti pirkimo sandorio subjektai buvo atsakovai, tačiau būtina nustatyti vidinį susitarimą –sandorio turinį ir jį palyginti su jau minėta sandorio forma (atsakovų vardu įformintais sandoriais dėl buto). Ginčo buto pirkimo pardavimo sutartyje pirkėjais nurodžius atsakovus, jie prieš trečiuosius asmenis veikė kaip buto savininkai ir pirkėjai, o santykyje su ieškovu –kaip jo pavedimus vykdantys įgaliotiniai. Šiuos pavedimo teisinius santykius patvirtina aktyvus ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas 2013-2018 metais (t. 1, b. l. 21, 70, 75, t. 5, b. l. 130, 136, 140, t. 6, b. l. 185).

27. Siekiant nustatyti, kas yra tikras pirkėjas pagal apsimestinį sandorį, svarbu nustatyti, kieno lėšomis buvo mokama pagal sandorį. Tai reiškia, kad mokėjimui, kaip ir pačiai pirkimo pardavimo sutarčiai, teismų praktikoje keliamas turinio, o ne formos reikalavimas, t. y. svarbu ne iš kokios (kieno vardu atidarytos) sąskaitos sumokėti pinigai, o svarbu, kieno jie buvo. Byloje nustatytas faktas, kad mokėjimai už butą buvo atliekami iš atsakovės N. Č. sąskaitos (t. 9, b. l. 11-12), rankpinigius atsakovė sumokėjo grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 25), tačiau ginčas kyla dėl to, kieno pinigais atsakovė N. Č. atliko 2013 m. spalio 23 d. 20 000 Lt pavedimą pardavėjui V. V. (t. 9, b. l. 11), 2013 m. spalio 23 d. 4911 svarų (20 001, 03 Lt) pavedimą pardavėjai R. V. (t. 9, b. l. 12) ir sumokėjo 3 000 Lt avansą grynaisiais(t. 2, b. l. 25). Ieškovas į bylą pateiktu O. T. Ltd. išrašu (t. 8, b. l. 4-6) pagrindė faktą, kad 2013 m. spalio 19 d. padarė 20 037 Lt lėšų pervedimą, skirtą pradiniam įnašui už butą sumokėti. Šios lėšos 2013 m. spalio 20 d. gautos atsakovės N. Č. sąskaitoje, ką patvirtina pačios atsakovės pateiktas sąskaitos išrašas (t. 9, b. l. 11). Iš šios gautos sumos 20 000 Lt buvo sumokėta buto pardavėjui V. V.. Ieškovas teisme teigė ir grindė įrodymais, kad 20 037 Lt lėšų pervedimu jis davė pinigus N. Č., kad šiais pinigais ji (atsakovė) sumokėtų už Ieškovo perkamą butą. A. N. Č. iškėlė niekuo nepagrįstą versiją neva 20 037 Lt pavedimu ieškovas grąžino jai dalį jo šeimos skolos atsakovams. Byloje pateikta visa eilė įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovas R. Z. atsakovams Č. buto pirkimo dienai nebuvo skolingas, todėl 20 037 Lt mokėjimo pavedimas skirtas išimtinai ginčo buto kainos daliai apmokėti.

28. Byloje nustatyta, kad 2010 metais ieškovo šeima ketino pirkti namą Anglijoje. Ieškovo tėvai E. ir M. Z. norėjo padėti sūnaus šeimai. Šiam tikslui ieškovo motina E. Z. 2010 m. birželio 9 d. padarė 40 000 Lt pavedimą į atsakovės N. Č. sąskaitą (t. 8, b. l. 14). Ieškovo šeima 2010 m. namo nenupirko, namas buvo nupirktas 2011 m. pavasarį. A. N. Č. 2011 m. balandžio 20 d. padarė vieną bendrą 1833 002,53 Lt pavedimą savo dukrai (ieškovo buvusiai sutuoktinei) A. Z. (t. 2, b. l. 66), tačiau tai nebuvo Atsakovų paskola Ieškovo šeimai, o iš E. ir M. Z. ir I. ir J. R. N. Č. perduoti pinigai pavedimui ieškovui padaryti. Atsakovų nurodomą versiją, kad jie ieškovui 2011 m. balandžio 20 d. pavedimu neva paskolino 33 002,53 Lt (t. 2, b. l.66), o 2013 m. spalio 20 d. 20 0037,97 Lt pavedimu jis skolą neva grąžino, paneigia tai, kad atsakovai tokių pinigų neturėjo ir negalėjo jų paskolinti. Atsakovės sąskaitoje 2011 m. sausio 1 d. buvo 141,60 Lt (t. 4, b.l. 68), atsakovės N. Č. pajamos 2011 metais sudarė 31 824,36 Lt (t. 4, b. l. 46), iš jų išskaičiuota 4 594 Lt pajamų mokesčio (t. 4, b. l. 47) (po apmokestinimo lieka 27 230,36 Lt per metus), atsakovo G. Č.–15 935 Lt (t. 4, b. l. 37), už verslo liudijimą sumokėta 544 Lt (t. 4, b. l. 37) (po apmokestinimo lieka 15 391 Lt permetus). Taigi, pagal atsakovų pateiktus įrodymus, jie 2011 metų pradžiai (iki tariamos paskolos ieškovui) sąskaitoje turėjo 141,60 Lt, o tais metais jų pajamos sudarė 42 621,36 Lt (sumokėjus mokesčius). Be to, N. Č., duodama paaiškinimus teisme pripažino, kad 2010-2011 metais darė didelius remontus savo name (2019 m. gegužės 3 d. įrašas, laikas 39:30), netgi teisme nurodė, kad iš ieškovo tėvo M. Z. pasiskolino remontui 40 000 Lt. Minėtos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovai neturėjo lėšų, kad ieškovo šeimai paskolintų 33 002,53 Lt. Ši suma tai buvo trečiųjų asmenų (E. ir M. Z. bei I. ir J. R.) lėšos, kurias atsakovė tiesiog pervedė per savo sąskaitą.

29. Ieškovas teisme 2019 m. vasario 15 d. duodamas paaiškinimus (įrašo laikas nuo 33:30) nurodė, kad 5970 svarų sumą perdavė per draugą R. V. 2013 m. spalio 1 d, o kitą įnašo už butą dalį pervedė. Kaip matyti ir atsakovės N. Č. banko sąskaitos išrašo (t. 9, b. l. 12), 5 300 svarų suma buvo įnešta grynaisiais į atsakovės banko sąskaitą. Ši įnešta suma yra mažesnė už ieškovo perduotą, nes pagal Rankpinigių sutartį buto pardavėjams buvo sumokėti 3 000 Lt rankpinigiai. Iš atsakovės N. Č. sąskaitos išrašo matyti, kad buto pardavėjai R. V. buvo atliktas 4 911 svarų pavedimas (t. 9, b. l. 12). Dar reikia pažymėti ir tai, kad ieškovo atsakovei perduota 5 970 svarų suma nurodyta ir atsakovės ieškovui siunčiamoje ataskaitoje (t. 1, b. l. 22, priedas Nr. 12). Ataskaitoje nurodyta 5970 svarų suma ir ji konvertuota į 24 314 Lt sumą.

30. A. N. Č. ieškovui periodiškai siuntė pajamų ir išlaidų ataskaitas, derino buto nuomos klausimus, laiškuose ieškovas vis atsiprašinėjo atsakovės už nepatogumus vis prašant atsiųsti darbų nuotraukas. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovas ir jo tėvas rūpinosi, kad bankas suteiktų kreditą buto kainos daliai apmokėti, duodavo nurodymus dėl buto įsigijimo, organizavo remontą, finansavo buto pirkimą ir remontą, atsakovė vykdė jo pavedimus ir siuntė ataskaitas, kas patvirtina, kad ginčo šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai.

31. Liudytojų paaiškinimai, pačios atsakovės teisme pateiktas situacijos vertinimas, o taip pat bendras supratimas apie tai, kad remonto darbai reikalauja betarpiško dalyvavimo šiame procese, elementarios apžiūros, patvirtina, kad atsakovų teisme nurodyta versija neva ieškovas buto pirkimo ir įrengimo procese dalyvavo ne kaip savininkas, o vien kaip specialistas, išmanantis šių darbų kokybę ir kontroliuojantis, yra nelogiška ir neįmanoma dėl to, kad Ieškovas didžiąją laiko dalį (visus metus, išskyrus kelių savaičių atostogas per metus) praleisdavo Anglijoje ir negalėjo tų darbų betarpiškai kontroliuoti, o juos kaip savininkas kontroliuodavo ryšio priemonėmis arba pasitelkdavo kitus specialistus arba draugus atliktų remonto darbų kokybei patikrinti. Tai, kad ieškovo dalyvavimas buto įrengimo procese nebuvo susijęs su remonto ir renovacijos darbų priežiūros paslaugų teikimu atsakovams, patvirtina ir liudytojo V. Ž. paaiškinimai, kuriuose jis teigia ieškovo prašymu vykęs apžiūrėti darbų kokybę (2019 m. vasario 22 d. teismo posėdžio įrašas, įrašo laikas 02:01:58 –02:02:21). Jeigu ieškovas buto įrengimo procese dalyvautų kaip kontroliuojantis specialistas, jis savo pareigų negalėtų deleguoti tretiesiems asmenims. Tik savininkas gali nuspręsti, kas atliks darbus, įvertinti jų kokybę ar pasitelkti kitus asmenis kokybei patikrinti. Tą ieškovas kaip buto savininkas ir darė.

32. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas daug kartų pinigus perdavė atsakovams grynaisiais. Šią aplinkybę teisme patvirtino pats Ieškovas (2019 m. vasario 15 d. garso įrašas, laikas nuo 02:00:00), tą patvirtino ir pinigus iš Anglijos asmeniškai vežęs E. T., R. V.. Šis liudytojas teigė ieškovo prašymu apžiūrėjęs butą, tikrinęs darbų kokybę, patikslino, kad vokelius su grynaisiais vežė 5-6-7 kartus. Liudytojas patikslino, kad Anglijoje, kol susirinkdavo krovinį, 2-4 paras nakvodavo ieškovo šeimos namuose Anglijoje ir jam iš kalbų buvo žinoma, kad butas (duomenys neskelbtini)yra ieškovo šeimos (2019 m. vasario 22 d. įrašas, laikas 06:06 –31:45). Grynųjų pinigų perdavimą buto remontui ir išlaikymui patvirtino ir ieškovo šeimoje aukle dirbusi liudytoja M. R.. Taip pat iš atsakovės banko išrašų matyti, kad atsakovė ne kartą įnešdavo dideles sumas pinigų, atitinkančias gautas grynais sumas svarais ir konvertuotas į litus (pagal ataskaitų lenteles). Grynųjų pinigų įnešimo datos atitinka grynųjų pinigų perdavimo datas. Reikia pažymėti ir tai, kad teisme atsakovė pripažino faktą, kad iš Ieškovo gaudavo pinigus grynaisiais, net parengė lentelę, kurioje nurodė gautas sumas (t. 11, b. l. 22-23), tik šias sumas nurodė kaip skolos grąžinimą (nors, kaip minėta, ieškovas atsakovei nebuvo skolingas). Dar daugiau, perduoti grynieji pinigai (kaip ir pavedimai) buvo fiksuojami atsakovės ieškovui siųstose ataskaitose (t. 1, b. l. 22-24, 25-26, priedai Nr. 10-20), pajamų (kairėje) pusėje. Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal atsakovės pateiktą ataskaitą ieškovas grynaisiais ir pavedimu, ieškovo tėvai bei J. R. (trečiojo asmens A. Z. dėdė) atsakovei iki 2015 m. sausio 1 d. (iki euro įvedimo Lietuvoje) buvo perdavę ir pervedę 124 591 Lt. Visi šie pinigai buvo ieškovo ir jie skirti butui pirkti, išlaikyti, remontuoti. Ieškovo tėvų (Z.) mokėtus pinigus ieškovas jiems grąžino pavedimais iš Anglijos (t. 8, b. l. 6) bei perduodamas grynaisiais, o J. R. atsakovei N. Č. sumokėti 6260 Lt (2014-02-06), 4 250 Lt (2014-05-09), 1 266 Lt (2014-05-29 ) (t. 8, b. l. 41) buvo ieškovo perduoti R. sūnui J. 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. pavedimais ir perduoti grynaisiais pinigais svarais sterlingais Londone, J. K. (t. 8, b. l. 136-137). Reikia pažymėti tai, kad iš Eugenijos ir M. Z. atsakovei pervestų 58 000 Lt (40 000 Lt (t. 8, b. l. 14), 3 000 Lt (t. 8, b. l. 110), 15 000 Lt (t. 8, b. l. 110), atsakovė grąžino tik 37 000 Lt (8 000 Lt, 8000 Lt, 5 000 Lt (t. 11, b. l.19), 4 000 Lt, 2 000 Lt (t. 11, b. l.16). Teisme liudiję E. ir M. Z. pareiškė, kad pretenzijų dėl negrąžintos 21 000 Lt (58 000-37000) sumos atsakovei nereiškia, nes pervesti pinigai buvo skirti ne atsakovei, o ieškovui, jo šeimos namui Londone (13 000 Lt) ir butui D.

33. Nurodė, kad buto, kuris buvo įgytas ir suremontuotas už ieškovo lėšas, nuomos pajamos yra ieškovo šeimos nuosavybė. Ieškovo pajamomis dengiant banko paskolą, yra atsiskaitoma jo pinigais, kas dar kartą patvirtina, kad buto savininkas yra ieškovas su šeima, o atsakovai šiuo atveju atlikdavo tik ieškovo pavedimus, susijusius su butu. Pažymėtina, kad teismui pripažinus buto pirkimo sandorį apsimestiniu, tačiau ieškovui toliau nevykdant tikrojo ginčo šalių susitarimo ir nedengiant Banko paskolos iš buto nešamų pajamų už nuomą, banko o taip pat ir atsakovų interesai yra užtikrinti tuo, kad visi reikalavimai, kylantys iš kreditavimo sutarties būtų padengti iš ieškovo buto, kuris yra įkeistas bankui, vertės.

34. A. N. Č. ir G. Č. prašė netenkinti ieškovo prašymo atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmesti.

35. Atsakovai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių naujų reikšmingų faktinių aplinkybių, jokių naujų įrodymų, kurie būtų pagrindas kitaip išspręsti ginčą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. yra likusi dar neišmokėta 6731,74 Eur kredito, SEB banko suteikto butui pirkti, dalis, tačiau ieškovas neprašo perkelti jam skolininko pagal kredito sutartį pareigų. Atsakovai iki šiol kiekvieną mėnesį moka kredito įmokas. Teismo posėdžiuose apklausti liudytojai nepatvirtino, kad butas priklauso ieškovui, jų parodymai neinformatyvūs, epizodiški, chaotiški. Atsakovės sudarytos lentelės negali būti laikomos tarpusavio skolų suderinimo aktais. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad po 2013 metų ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų perdavęs grynaisiais pinigais lėšas atsakovams.

36. Atsakovai vertina, kad aukščiau nurodyti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai dėl teisės ir dėl įrodymų vertinimo pagrindžia, kad ieškinys yra atmestinas nepriklausomai nuo atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimo.

V. B. nagrinėjimo ribos ir teismo padarytos išvados

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant CPK XVIII skyriaus („Proceso atnaujinimas”) normas atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias nustato proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostata), t. y. pagal proceso byloje atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

38. Ieškovo prašymu procesas byloje buvo atnaujintas dėl tos priežasties, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-401-1120/2020 pasisakė dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo sutuoktinės tam tikrų darbinių sąsajų su advokatų kontora, kurios advokatė atstovavo atsakovus byloje. Tos sąsajos kėlė abejonių dėl teisėjo nešališkumo, be to, pats bylą nagrinėjęs teisėjas nusišalino, kai reikėjo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo/panaikinimo. Siekiant panaikinti kilusias abejones, buvo pasirinkta atnaujinti procesą ir dar kartą patikrinti, ar ieškovo pateikti įrodymai ir papildomai pateikti įrodymai patvirtina jo keliamus reikalavimus.

39. Ieškovas prašė pripažinti, kad jis kartu su trečiuoju asmeniu A. Z. (buvusia sutuoktine) 2013 m. spalio 23 d. nupirko butą(duomenys neskelbtini), tačiau sutartį įformino atsakovų N. ir G. Č. vardu, kitaip tariant, sandoris buvo apsimestinis pirkėjų dalyje.

40. Teismas pažymi, kad pirkimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų. Kaip teisingai pažymėjo ir pats ieškovas savo prašyme atnaujinti procesą, svarbu nustatyti, kieno lėšomis buvo mokama pagal sandorį. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. atsakovai pirko butą(duomenys neskelbitni), pardavėjams V. buvo sumokėta 43 000 Lt įmoka grynaisiais pinigais, o 94 000 Lt paimta paskola iš SEB banko. Įmoka grynaisiais savo ruožtu susidėjo iš trijų mokėjimų: 3000 Lt avansas (Č. sumokėjo grynaisiais pardavėjai), 20 000 Lt pardavėjui V. grynaisiais sumokėjo Č., ir 20 001 Lt (4911 GBP) Č. sumokėjo pardavėjui V.. Iš atsakovės N. Č. banko sąskaitos matyti, kad 2013 m. spalio 20 d. ieškovas jai pervedė 5000 GBP. Iš ieškovo banko sąskaitos matyti, kad 2013 m. spalio 18 d. jam 5000 GBP pervedė A. Z., o jis tą pačią dieną šią sumą pervedė N. Č.. A. Z. nurodė, kad ji grąžino savo mamai N. Č. dalį paskolos, kurią buvo gavusi 2011 m. balandžio 20 d. (iš N. Č. banko sąskaitos matyti, kad buvo atliktas 33002,53 Lt, t. y. 8375 GBP pervedimas A. Z. (DOK-32339 zip. 10 priedas). Ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje pripažino, kad A. Z. buvo davusi, kaip jis teigė, buto įgijimui 5000 GBP, daugiau prie buto įgijimo ji neprisidėjo, kokios buvo A. Z. pajamos, jis gerai nežinojo, prašė išreikalauti iš A. Z. banko sąskaitų išrašus. Tokia ieškovo pozicija patvirtina, kad A. Z. pervesti 5000 GBP nebuvo ieškovo asmeninės pajamos, ieškovas apie A. Z. pajamas gerai nežinojo, vadinasi, A. Z. galėjo būti pasiskolinusi iš savo mamos pinigų sumas ir jas grąžino 2013 m.

41. Atsakovės N. Č. atliktą 2011 m. balandžio 20 d. 33 002,53 Lt pervedimą A. Z. ieškovas aiškino kaip jo tėvų Mindaugo ir E. Z. jam, ieškovui, perduotus pinigus (40 000 Lt), kuriuos jo tėvai perdavė jam per N. Č. sąskaitą. Liudytoju apklaustas M. Z. 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdyje pripažino, kad jis 2010 m. birželio mėn. pervedė N. Č. 40 000 Lt, tai buvo dovana sūnaus R. Z. šeimai, tačiau N. Č. grąžino jam atgal apie 27 000 Lt, o jo sūnus R. tuos pinigus panaudojo baldams Mažeikiuose pirkti. Kodėl ieškovo tėvai nepervedė tos sumos tiesiogiai savo sūnui, o atliko tai per uošvės (N. Č.) sąskaitą, ieškovas paaiškino, kad taip buvo paprasčiau, o M. Z. paaiškino, kad N. Č. jo sūnus pasitikėjo, ji buvo sūnaus asmeninė buhalterė, N. Č. sąskaitoje buvo ir minėta M. Z. suma ir dar R. R. Z. paskolinta 20 000 Lt suma, tai visus 60 000 Lt Č. turėjo pervesti R. (ieškovui), tačiau pervedė 33 002,53 Lt, kadangi 27 000, kaip minėta, grąžino M. Z.. Visa 60 000 Lt suma, M. Z. teigimu, buvo skirta namui Londone pirkti. Ieškovas pripažino, kad 20 000 Lt N. Č. 2010 m. pervedė R. šeima (N. Č. sesers šeima), tačiau tai nebuvo R. paskola, o paties ieškovo pinigai, kuriuos jis buvo R. paskolinęs, o R. jam grąžino vėlgi per N. Č..

42. Teismas ieškovo paaiškinimus, kad visa 60 000 Lt suma buvo ieškovo pinigai, kurių jam grąžinti niekam nereikėjo, atmeta ir jais nesivadovauja, nes paaiškinimai yra neįrodyti, neįtikinami, stokoja logikos. Teismas kaip labiausiai tikėtinas pripažįsta aplinkybes, kad N. Č. 2010 m. paskolino ieškovo šeimai 33 000 Lt, R. šeima paskolino 20 000 Lt, 2011 m. ieškovas su sutuoktine pirko Londone gyvenamąjį namą, kurio kaina buvo apie 200 000 GBP, dalį šios sumos ieškovas mokėjo iš karto, kitai daliai padengti paėmė iš banko Anglijoje apie 168 000 GBP paskolą. 2013 m. A. Z. grąžino N. Č. dalį paskolos (5000 GBP arba 20 000 Lt), kurią N. Č. ir panaudojo ginčo buto pirkimui.

43. Kita dalis sumos už ginčo butą (20 000 Lt ir 3000 Lt) buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Atsakovė N. Č. nurodė, kad ji turėjo tokias santaupas. N. Č. 2021 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kokie buvo jos ir sutuoktinio G. Č. pajamų šaltiniai (darbo užmokestis apie 2000 Lt per mėnesį iš (duomenys neskelbtini)ligoninės, kambarių nuoma name(duomenys neskelbtini), apie 40 000 Lt per metus), be to, N. Č. 2011 m. kovo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimu paveldėjo V. D. piniginius indėlius (DOK -1682 zip. 4 priedas). Įvertinant atsakovų darbo stažą, amžių, neturėjimą nepilnamečių išlaikomų asmenų, paveldėjimo faktą, teismui nekelia abejonių, kad atsakovai 2013 m. spalio mėnesį turėjo 23 000 Lt santaupų.

44. Ieškovas teigė, kad tai jis perdavė N. Č. 23 000 Lt grynaisiais per R. V.. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. birželio 13 d.) nustatė, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, o CK 1.76 straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu nėra duomenų sandorio šalims nustatyti, šalys, kilus ginčui, negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti. Šios nuostatos leidžia apskritai nepriimti liudytojo R. V. parodymų apie 23 000 Lt pinigų perdavimą atsakovei. Papildomai pažymėtina, kad R. V. teismo posėdyje betarpiškai nebuvo apklaustas, kaip tai numato CPK 192 straipsnis, jo parodymai į bylą yra pateikti kaip raštas, pasirašytas R. V. pavarde, notariškai parašo tikrumas nepatvirtintas (DOK-2942, zip.7 priedas), tekste nurodoma, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį R. V. ieškovas davė apie 6000 GBP, kuriuos pastarasis atvežė į (duomenys neskelbtini)ir atidavė R. uošviui. Kaip minėta, atsakovai tokio perdavimo nepripažino. Teismas vertina, kad 6000 GBP perdavimas grynaisiais atsakovei arba atsakovui yra neįrodytas.

45. Byloje nustatyta, kad likusi suma už butą (94 000 Lt) buvo sumokėta SEB banko suteikta paskola. Paskolą paėmė atsakovė N. Č.. Ieškovas pripažino, kad jam bankas paskolos nesuteikė, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas ieškovo tėvas M. Z.. Paskolos nesuteikimo priežastys, teismo nuomone, nėra svarbios. Esminė aplinkybė yra tai, kad iš karto po ginčo buto pirkimo atsakovė N. Č. pradėjo mokėti kredito įmokas kiekvieną mėnesį apytiksliai po 1000 Lt, vėliau įvedus eurą, po 370 Eur. Ieškovas nepateikė duomenų, kad po buto pirkimo jis iš karto pradėjo mokėti kredito įmokas ir sistemingai jas mokėjo kad ir į atsakovės N. Č. sąskaitą nurodydamas tokių mokėjimų paskirtį. Teismas sprendžia, kad ginčo butas yra įgytas didžiąja dalimi atsakovų pinigais, o likutis - apie 6700 Eur – tai banko suteiktas ir nebaigtas išmokėti kreditas, kurį išmokėti yra įsipareigoję atsakovai. Ieškovo teiginiai, kad kredito įmokas turėjo padengti pinigai, gauti iš buto trumpalaikės nuomos, yra visiškai neaktualūs pirmiesiems keliems metams po buto pirkimo, kai vyko renovacija, remontas, jokių pajamų iš nuomos nebuvo, tačiau kreditą jau reikėjo mokėti. Vėliau, kai nuoma jau buvo galima, ieškovas, jeigu būtų įgyvendinęs savo kaip buto savininko teises, turėjo toliau mokėti kredito įmokas ir kontroliuoti, ar už nuomą gautų pajamų pakanka kredito įmokai kiekvieną mėnesį sumokėti. Lygiai taip pat ieškovas, jeigu jis būtų įgyvendinęs savo kaip buto savininko teises, turėjo iš karto po buto pirkimo pasirūpinti sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarymu ir kontroliuoti, ar mokesčiai už komunalines paslaugas (šildymą, elektrą, vandenį) yra laiku ir tinkamai mokami. Tai, kad ieškovas tokiais klausimais nesirūpino, parodo, kad ieškovas nelaikė savęs buto savininku ir nesiekė įgyvendinti savo kaip buto savininko teisių.

46. Iš esmės išvadų, išdėstytų šios nutarties 40-45 pastraipose, pakanka spręsti, kad atsakovai buvo tikrosios buto pirkimo sandorio šalys, nes nuosavybės teisės įgijimui pakanka nupirkti turtą, o vėlesni to įgyto turto pagerinimo darbai, net nepaisant, kad tų pagerinimo darbų bendra vertė gali būti net didesnė, negu kad sumokėta už patį turtą, nekeičia nuosavybės teisės režimo. Įrodžius, kad dėl kažkokių priežasčių kitas asmuo, ne savininkas, atliko remonto darbus ar patiekė įrangą savininko butui, tas asmuo gali reikalauti iš savininko atlyginti jam turėtas išlaidas, apmokėti už darbą, tačiau negali reikalauti visos ar dalies nuosavybės teisės.

47. Kadangi ieškovas įrodinėjo, kad po buto pirkimo toliau nuolatos perdavinėjo pinigų sumas N. Č., kurios buvo skirtos nupirkto buto renovacijai, remontui, baldams ir pan., iš viso teigė išleidęs buto remontui apie 26 000 Eur, teismas toliau aptars ieškovo pateiktus įrodymus.

48. Duomenų, kad ieškovas mokėjo kokias nors sumas į atsakovų N. arba G. Č. banko sąskaitas, byloje nėra pateikta. Ieškovas teigė, kad pinigus duodavo grynaisiais, juos veždavo įvairūs ieškovo draugai (vienas iš jų E. T.), perduodavo G. Č.. Tačiau pastarojo liudytojo parodymai nėra konkretūs, pinigų sumos nurodomos apytikriai (2019 m. vasario 22 d. teismo posėdyje teigė, kad pinigus gaudavo užklijuotuose vokuose, sumas pasakydavo ieškovas (1000 Eur, 200 GBP, 100 GBP). Atsakovas G. Č. pripažino, kad pinigų perdavimų yra buvę, tačiau tai buvo paskolintų lėšų N. Č. grąžinimas.

49. Liudytojai patvirtino ir tai, kad ieškovas siuntė iš Anglijos įvairias buto remontui reikalingas medžiagas, užsakinėjo remonto darbus, baldus, vėdinimo įrangą, kontroliavo darbus ir pan., tačiau, kaip minėta, tokie perdavimai, atlikti darbai, darbų kontrolė nepatvirtina nuosavybės teisės perėjimo iš savininkų Č. ieškovui. Liudytojais apklaustų asmenų nuomonė, kas buvo buto savininkas, ką apie tai kalbėjo ieškovas, kas duodavo užduotis meistrams, kas atliko atsiskaitymą, taip pat neturi reikšmės nuosavybės teisės režimui. Ieškovo teiginiai, kad tik jis kaip savininkas galėjo rūpintis remonto darbais bute, nėra priimtini, nes statybos (remonto) teisiniuose santykiuose yra galimi ne tik rangos, bet ir subrangos atvejai, kitaip tariant, ieškovas kaip savininkų žentas ir kažkiek statybas išmanantis asmuo galėjo ir savininkų pavedimu organizuoti, kontroliuoti remontą, užsakinėti medžiagas, baldus, savo vardu gauti sąskaitas, priimti atliktus darbus ir pan.

50. Kita ieškovo teiktų įrodymų grupė yra atsakovės N. Č. siųsti elektroniniai laiškai ieškovui, jos sudarytos ir siųstos ataskaitos apie buto renovacijos, remonto, nuomos pajamas ir išlaidas. Ieškovas teigė, kad tokios ataskaitos įrodo jo nuosavybės teisę į butą, nes atsakovė jam atsiskaitydavo. Atsakovė N. Č. teigė, kad ataskaitas ji siuntė norėdama parodyti žentui, kokias ji turėjo išlaidas ir pajamas, iš dalies, kad žentas, kurį ji pasitelkė organizuoti remontą ir parinkti dizaino sprendimus, orientuotųsi, kokios yra jos finansinės galimybės, iš dalies, kad ieškovas orientuotųsi, koks yra buto parengimo trumpalaikei nuomai ir trumpalaikės nuomos verslas pajamingumo požiūriu. Teismas vertina, kad N. Č. rašytos įvairios ataskaitos neįrodo, kad ieškovas buvo tikrasis buto savininkas. Dar daugiau, N. Č. ataskaitos negali būti laikomos įrodymu, kad dalis jos gautų sumų buvo ieškovo perdavimai, nes pirminiai tokių perdavimų dokumentai (pvz., rašteliai, žr. 44 šios nutarties pastraipą) nepateikti.

51. Aplinkybės, kad atsakovė N. Č. privačiuose pokalbiuose sakydavo ieškovo ir A. Z. šeimai, kad „butas yra jūsų“ ir pan., taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad buto pirkėjai buvo ieškovas su žmona, nes šeimose tokie teiginiai gali turėti įvairias reikšmes (pvz., jauskitės kaip namie, čia viskas vieną dieną bus jūsų ir pan.).

52. Liudytoju apklaustas ieškovo tėvas M. Z. teismo posėdžiuose liudijo du kartus: 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdyje jis paliudijo, kad sūnaus prašymu jis ieškojo statybininkų, organizavo remonto, baldų parinkimo, pirkimo darbus, parodė, kad jis sumokėjo butą remontavusiems darbininkams tris kartus po 10 000 Lt, tačiau įrodymų, apie tokių sumų perdavimą statybininkams nepateikė. Teismas vertina, kad tokie perdavimai yra neįrodyti. Taip pat M. Z. 2021 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo marti A. Z. dar iki buto pirkimo jam paskambinusi ir verkdama sakiusi, kad nereikia pirkti buto(duomenys neskelbtini), nes jie yra nusipirkę namą Londone, ieškovas ir taip turi daug darbo. Šie liudytojo teiginiai kaip tik patvirtina priešingą ieškovo nurodomai aplinkybę, o būtent kad ieškovo šeimoje susitarimo pirkti butą (duomenys neskelbtini)nebuvo. Kiti liudytojo parodymai apie įvairius remonto darbus, kaip jau minėta 46,49 pastraipose, neįrodo kitokio nuosavybės teisės režimo, negu kad yra užfiksuota pirkimo-pardavimo sutartyje.

53. Ieškovas teigė, kad jis perdavė pinigų atsakovei N. Č. per savo tėvo M. Z. sąskaitas, kitaip tariant, kad M. Z. atsakovei N. Č. pervesti pinigai 2014 m. buvo iš tikrųjų ieškovo pinigai. Tačiau 2021 m. balandžio 2 d. posėdyje liudytoju apklaustas M. Z., komentuodamas savo banko sąskaitos duomenis, kad 2014 m. vasario 13 d. N. Č. jam pervedė 10 000 Lt kaip paskolą, o jis iš tos pačios sąskaitos N. Č. 2014 m. rugsėjo 3 d. pervedė 3000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 5 d. pervedė 15 000 Lt kaip skolos grąžinimą (DOK-5067, zip. 16 priedas), iš pradžių teigė, kad tokių atvejų neprisimena, paskui, kad tai buvo skolos grąžinimas ne N. Č., bet sūnui R., dar vėliau nurodė, kad jis pirko akcijas, todėl jam reikėjo skolintis pinigų iš N. Č., bet jam dar reikėtų pasižiūrėti į sąskaitas. Teismas iš liudytojo M. Z. paaiškinimų daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad M. Z. skolinosi iš N. Č. ir jai grąžino paskolas, kitaip tariant, ieškovo tėvų paskoliniai santykiai su Č. neturi jokios reikšmės ginčo buto nuosavybės teisės režimui. Liudytojo M. Z. paaiškinimai, kad N. Č. buvusi tarsi jo sūnaus buhalterė, todėl esą savaime aišku, kad buhalterės asmenine sąskaita buvo naudojamasi kaip savo, yra atmestini, nes stokoja elementarios finansinės logikos.

54. Dar vienas ieškovo papildomai pateiktas įrodymas yra ieškovo 2021 m. vasario 4 d. į bylą pateiktas pokalbio su atsakove N. Č. garso įrašas (DOK-2942, mp3 failas). Pokalbis vyko privačioje aplinkoje, atsakovė apie daromą įrašą nežinojo. Teismas šį įrodymą priėmė ir teismo posėdyje išklausė, remdamasis LAT suformuota praktika, kad paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, siekiant apginti tik savo pažeistas teises, laikytinas legaliu įrašu ir teisėta įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002).

55. Pokalbio metu atsakovė N. Č. pasako tokias frazes: atiduosim tau tą butą, parduosim, tik palik namus Agnei; mes sau grąžinom pinigus nuomodami tą butą; mes dirbam su tuo butu kiekvieną dieną; mes tau paskolinom, kiek tu grąžinai; kad 20 proc. mes pasiimsim, ar buvo tokia kalba, ar tu mums atidavei? Ieškovas pokalbio metu pasako tokias frazes: mes buvom sutarę, kad mums padėsit; nebuvo kalbos, kad atiduosim 20 proc., tarėmės, kad jūs prižiūrėsit, kol mes grįšim; mes apžiūrėjom svečių namus, aš norėjau grįžti; gal atvežėt pinigų už tą butą?

56. Iš pokalbio turinio teismas gali daryti prielaidą, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros veiklos, verslo: atsakovė paima kreditą, nuperka butą, šalys jį suremontuoja, paruošia nuomai ir nuomoja, gauna už tai pajamas ir jas pasidalina tam tikra proporcija, pvz., 20:80. Galėjo būti ir susitarimas pasidalinti patį butą tam tikra proporcija. Koks iš tikrųjų buvo šalių susitarimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas to ir nesprendžia, tik pažymi, kad pokalbio turinys nepatvirtina ieškovo dėstomų aplinkybių, kad jis su A. Z. buvo tikrosios sandorio šalys.

57. Reziumuodamas teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas ir iš naujo nagrinėjant prašymą pateikti įrodymai įvertinus juos kartu su jau byloje esančiais įrodymais nesudaro pagrindo abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl teismas ieškovo prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmeta (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Atmetus ieškovo prašymą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atliktas iki proceso atnaujinimo, nekeistinas. Ieškovo turėtos išlaidos proceso atnaujinimo stadijoje jam neatlygintinos. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos proceso atnaujinimo stadijoje, kurias sudaro 2180 Eur, priteistinos jiems iš ieškovo kiekvienam atsakovui po 1090 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

59. Valstybei iš ieškovo priteistina 34,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo R. Z. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1090 Eur ( tūkstantį devyniasdešimt eurų) kiekvienam atsakovui bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34,58 Eur ( trisdešimt keturis eurus ir 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis gali būti per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Diana Labokaitė