- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- e2-997-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00816-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- N. Č., G. Č.
- Trečiasis asmuo
- A. Z., V. V., R. V., AB SEB bankas
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
dalyvaujant ieškovui R. Z., ieškovo atstovui advokatui D. N., atsakovams N. Č. ir G. Č., atsakovų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams N. Č. ir G. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, tretieji asmenys A. Z., V. V., R. V., AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai
1. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. priėmė ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams N. Č. ir G. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, kuriame ieškovas prašė pripažinti 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra butas su rūsiu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra atsakovai N. Č. ir G. Č., o ne ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z., negaliojančia, ir nustatyti, kad 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šalimi (pirkėjais) yra ieškovas R. Z. bei jo sutuoktinė trečiasis asmuo A. Z., bei, kad šis butas įsigytas ieškovo R. Z. ir jo sutuoktinės A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis, gyvendamas santuokoje su trečiuoju asmeniu A. Z., 2013 metais nutarė įsigyti butą (duomenys neskelbtini). Jų šeima gyveno užsienyje ir turėjo planų grįžti į Lietuvą, čia gyventi bei auginti vaikus, tam buvo reikalingas būstas. Be to, ieškovo sutuoktinės mama atsakovė N. Č. nuomojo kambarius nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), ji taip pat patarė ieškovo šeimai pirkti butą šiame mieste – jeigu ir negrįžtų ieškovo šeima į Lietuvą, galėtų įsigytą butą naudoti trumpalaikei nuomai. Ieškovas užsiėmė buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui paieška ir rado laikraštyje (duomenys neskelbtini) skelbimą apie buto adresu (duomenys neskelbtini) pardavimą, kuris jį sudomino. Ieškovas susitarė su buto savininkais V. V. ir R. V. dėl jo įsigijimo kainos – buvo sutarta, kad ieškovo šeima butą su rūsiu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. V. ir R. V. pirks už 137 000 Lt. Buto pirkimui pinigų ieškovas turėjo, tačiau butui buvo reikalingas kapitalinis remontas. Kadangi ieškovas su sutuoktine gyveno ne Lietuvoje, jų šeimai buvo sunku gauti paskolą Lietuvoje iš Lietuvoje veikiančių bankų, todėl ieškovas paklausė, ar sutuoktinės mama (ieškovo uošvienė) N. Č. sutiktų paimti paskolą iš banko savo vardu, tačiau ir šią paskolą faktiškai grąžins ieškovo šeima. Atsakovė N. Č. sutiko, paskolą, apie 94 000 Lt, ji paėmė iš (duomenys neskelbtini), o 43 000 Lt grynais davė ieškovas. Pirmiau minėtas butas faktiškai buvo perkamas ieškovo ir jo sutuoktinės, bet buvo įformintas ieškovo uošvių vardu. Nors buto adresu (duomenys neskelbtini), 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne ieškovas su sutuoktine, o ieškovo uošviai atsakovai N. Č. bei G. Č., jie iš tikrųjų neketino įgyti iš šios pirkimo-pardavimo sutarties kylančių teisių ir pareigų ir jų faktiškai neįgijo, tik formaliai pasirašė šią sutartį, o šias teises ir pareigas faktiškai įgijo ieškovas su sutuoktine. Tai ieškovo uošviai žinojo bei suprato ir sutiko taip veikti, tačiau ieškovo šeima bei ieškovo uošviai žinojo ir suprato, kad minėtas butas iš tikrųjų yra įsigyjamas ieškovo ir jo sutuoktinės, jis yra ieškovo šeimos turtas (ieškovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė).
3. Ieškovas organizavo namo adresu (duomenys neskelbtini) renovaciją, įsigijus pirmiau minėtą butą ieškovas pradėjo rūpintis jo remontu. Buvo atliktas pilnas buto remontas, viskas perdaryta naujai. Dirbo samdomi statybininkai, ieškovas pats išgriovė vonios ir virtuvės kambario sienas, išlupo grindis, senus radiatorius, duris, vonią, tualetą. Ieškovas sudarė sutartį dėl kondicionavimo įrengimų montavimo bute (duomenys neskelbtini). Visi buto baldai buvo pagaminti pagal jo užsakymus. Visi šviestuvai, veidrodis vonioje, virtuvės ir vonios kranai buvo nupirkti (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovo šeima (ieškovas su sutuoktine) ne tik faktiškai įsigijo pirmiau minėtą butą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tačiau ieškovo bei jo sutuoktinės sąskaita buvo padarytas pilnas jo remontas, butas pilnai apstatytas baldais, taigi minėtą nekilnojamąjį daiktą ieškovas ir jo sutuoktinė valdė kaip savininkai, juo rūpinosi kaip savininkai, rūpinosi kaip savu.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašė uošvienės N. Č., kad ji vestų visus ieškovo perduodamus butui pinigus ir išlaidas, susijusias su pirmiau minėtu butu, jo įrengimu ir kt. Ieškovo uošvienė N. Č. tokias suvestines vesdavo ir siųsdavo ieškovui. Atsakovė N. Č. su ieškovu derino ieškovui ir jo sutuoktinei faktiškai priklausančio buto nuomojimą, teikė ataskaitą apie nuomą. Atsakovė N. Č. 2018-03-02 elektroniniame laiške (priedas 33), rašytame ieškovui, nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir jo sutuoktinės, taigi pripažįsta, kad iš tikrųjų faktiškai šį turtą įsigijo ieškovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir kad jie yra faktiniai šio turto savininkai.
5. Pagal 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį tikrieji buto pirkėjai yra ieškovas ir jo sutuoktinė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. yra tik statytiniai. Ieškovui su sutuoktine nusprendus skirtis reikalinga padalyti jų valdomą turtą. Kadangi atsakovai – ieškovo uošviai – geruoju vengia įforminti butą tikrųjų savininkų – ieškovo ir jo sutuoktinės – vardu, ieškovas kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu ginčydamas 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį kaip apsimestinę dalyje dėl pirmiau minėto buto pirkėjų. Jis prašo pripažinti 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine dalyje dėl subjekto (buto pirkėjų) (CK 1.87 str.).
II. Atsakovų argumentai
6. Atsakovai N. Č. ir G. Č. atsiliepime į ieškinį prašė R. Z. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jiems iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad jie su ieškiniu visiškai nesutinka, nes ieškinys pareikštas neteisėtai, nepagristai, siekiant užvaldyti jų teisėtai įgytą nuosavybę, už kurią jie vis dar moka bankui kreditą. Ieškinys yra neįrodytas. Nors CPK 178 str. numatyta pareiga su ieškiniu pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ieškovas reikalavimą panaikinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalį grindžia ne objektyviais įrodymais, pvz., pinigų už turtą perdavimo faktu, banko sąskaitos išrašais, apmokėjimais už būsto eksploatavimo išlaidas ar paskolos įmokų apmokėjimu, o elektroniniais laiškais, ieškovo vienos sienos išgriovimu, padėjimu išsirinkti baldus, kas laikytini nepakankamu pagrindu pripažinti sandorį apsimestiniu. Jų nuomone, ieškinys ne tik, kad atmestinas, tačiau spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą teise ir reiškiant nesąžiningą, nepagrįstą ir neteisėtą ieškinį, kuris iš tiesų yra susijęs su jo bei atsakovų dukros, trečiojo asmens A. Z., skyrybų procesu bei siekiu tokiu būdu daryti dukrai spaudimą santuokos nutraukimo byloje.
8. Nepagrįsti ir neįrodyti ieškinio argumentai, kad 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, tikrieji buto pirkėjai yra ieškovas ir jo sutuoktinė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. yra tik minėto sandorio statytiniai. Su šiais argumentais atsakovai visiškai nesutinka, nes jie yra tikrosios 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties šalis, jų lėšomis buvo apmokėta visa sandorio suma, jų vardu gauta paskola šio turto įsigijimui, iš jų lėšų mokamos įmokos bankui už paskolos dengimą, jų vardu registruotos nuosavybės teisės. Negana to, visą laiką nuo 2013 m. ginčo butas buvo išlaikomas iš jų, t. y. atsakovų, lėšų, mokami mokesčiai, jų vardu sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo (elektros, dujų, televizijos ir t.t.), jiems adresuojamos sąskaitos, iš jų lėšų buvo vykdomas remontas ir supirkti baldai, būtent jie šį turtą prižiūrėjo ir rūpinosi jo išlaikymu.
Šalies argumentai
9. Ieškovas visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodo aplinkybes, dėl kurių buvo nuspręsta įsigyti butą, (duomenys neskelbtini). Jis ieškinyje nurodo, kad su šeima turėjo planų grįžti gyventi į Lietuvą, (duomenys neskelbtini), dėl to nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tačiau nors pinigų turto įsigijimui turėjo, bet visgi nusprendė, jog butui bus reikalingas kapitalinis remontas, o tariamai bankai Lietuvoje jiems nebūtų davę paskolos. Šios nurodytos aplinkybės dėl ginčo turto įsigijimo visiškai neatitinka tikrovės ir netgi prieštarauja logikai. Tiesa yra ta, kad ieškovas yra atsakovų žentas, o trečiasis asmuo - A. Z., yra jų dukra, jie tebegyvena (duomenys neskelbtini), kurioje augina vaikus, turi pastovius darbus ir socialinius ryšius. Negana to, ieškovas su atsakovų dukra dar 2011 m. buvo įsigiję gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), jo įsigijimui atsakovai netgi paskolino lėšų apie 33002 Lt, todėl ieškovo šeimai jokio kito nekilnojamojo turto nereikėjo. Be to, 2013 m. ieškovas neturėjo pinigų papildomo nekilnojamojo turto įsigijimui. Atsakovai, kaip visi tėvai, norėjo, kad dukra su šeima grįžtų gyventi į Lietuvą, todėl ginčo butą pirko savo vardu ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir tikintis suteikti galimybę gyventi dukrai su šeima. 2013 metais jie, atsakovai, nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą, kuris būtų netoli nuo jiems priklausančio gyvenamojo namo - (duomenys neskelbtini). Nemažą pinigų sumą buvo sukaupę grynaisiais pinigais ir sąskaitose, kitą dalį pinigų skolinosi iš banko. Taip jie nusprendė praplėsti savo vykdomą nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Toks poreikis buvo dėl to, nes atsakovai nuomoja gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambarius, šią veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, todėl įsigijus nekilnojamąjį turtą šalia jau jų turimo nekilnojamojo turto, būtų greitesnė jo priežiūra po trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos. Per vasaros atostogas jie apžiūrėjo butus (duomenys neskelbtini) ir išsirinko butą, už sąlyginai nedidelę tuomet buvusią kainą, o svarbiausia butą, kuris buvo toje pačioje gatvėje, kaip ir mums priklausantis gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)). Kadangi vienas iš buto įgijimo tikslų buvo ir gyventi dukrai su šeima, jie klausė patarimo dukros ir žento dėl šio buto įgijimo. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš buto pardavėjų R. V. buto pirkimo – pardavimo laikotarpyje gyveno (duomenys neskelbtini), ieškovas pats pasisiūlė pakalbėti su pardavėja dėl buto pirkimo sandorio, kainos derinimo, tačiau tai nereiškia, jog ieškovas mokėjo už butą. 2013-10-23 jie, atsakovai, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. V. ir R. V. jiems, N. Č. ir G. Č., už 137 000 Lt sumą pardavė butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčijamu sandoriu išreikšta jų išorinė valia ir forma atitiko jų tikruosius ketinimus. Todėl nėra jokio pagrindo tokį sandorį laikyti apsimestiniu ir jį panaikinti. Atsakovai pabrėžė, kad ginčo butą įsigijo siekdami verslo plėtros. Tačiau, įsigiję ginčo butą, ne kartą sakė dukrai ir žentui, kad nusprendę grįžti į Lietuvą jie galės gyventi šiame bute neatlygintinai, dėl to, epizodiškai ir pajuokaudavo, kad „grįžkite į savo butą“, nors tiek ieškovui, tiek jų dukrai, tiek jiems patiems buvo visuomet buvo aišku ir žinoma, kad jie, atsakovai, yra šio turto savininkai, o kviesdami apsistoti ginčo bute, nuosavybės teisių į turtą neperleido. Dukrai išreiškus norą ateityje gyventi jų įsigytame bute, (duomenys neskelbtini), jie sutiko, kad dukra su žentu (ieškovu) galėtų suplanuoti buto vidaus dizainą, nuspręsti apie interjero sprendinius, tačiau net jiems ir priėmus tam tikrus sprendimus dėl remonto ir baldų įsigijimo, už visas paslaugas bei baldus buvo apmokėta iš atsakovų asmeninių lėšų. Ieškovo ieškinyje pateikta versija, jog tariamai jis su atsakovų dukra A. Z. nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) turint tikslą grįžti gyventi į Lietuvą, prieštarauja logikai ir faktinei situacijai. Pirmiausia pažymėtina, kad iki šiol ieškovas su sutuoktine – trečiuoju asmeniu A. Z. – gyvena J. K., todėl akivaizdu, kad jo pateikta versija yra nelogiška. Antra, jeigu ieškovas ir atsakovų dukra iš tiesų būtų turėję poreikį ir norą grįžti į Lietuvą, jie būtų galėję gyventi atsakovų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), arba būtų galėję parduoti jiems priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir už gautas lėšas įsigyti ginčo butą.
10. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, jog 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl sandorio šalies, yra apsimestinė, neatitinka tikrųjų sandorio šalių, ketinimų. Jie, atsakovai, iš tikrųjų ketino įgyti ir įgijo eilę teisių ir pareigų pagal 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį bei įgijo kitų teisių ir pareigų susijusių su ginčo nekilnojamuoju turtu. Sprendžiant apie sandorio tikrąsias šalis turėtų būti įvertinama, kieno lėšomis 2013 metais buvo apmokėta sandorio kaina – 137000 Lt. Šiuo atveju, ieškovas ieškinyje net nenurodo, kad jis su sutuoktine A. Z. apmokėjo visą sandorio sumą 137 000 Lt. Ieškinyje nurodoma tik tai, kad ieškovas tariamai atsakovams davė grynais 43 000 Lt, tačiau tokia suma jiems niekada nebuvo perduota, minėtą faktą patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikia, o 43 000 Lt suma nesudarytų net trečdalio sandorio kainos. Pateikti objektyvūs ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visa sandorio kaina buvo apmokėta iš atsakovų lėšų bei lėšų, kurios buvo gautos 2013-10-21 Kredito sutarties pagrindu. Visiškai nepagrįsta ir logikai prieštaraujanti ieškovo pateikta versija, kad jis turėjo pinigų buto pirkimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad butui buvo reikalingas jo kapitalinis remontas, pinigų nebūtų pakakę, o jam gyvenant ne Lietuvoje, iš Lietuvos banko nebūtų gavęs paskolos. Tuo atveju, jeigu ieškovas iš tiesų būtų turėjęs piniginių lėšų buto pirkimui pirkimo-pardavimo sutartį būtų sudaręs savo vardu, savo vardu įsigijęs nuosavybės teises į ginčo turtą, iš savo tariamai turimų lėšų būtų apmokėjęs sandorio kainą pardavėjams. Ieškovo versija, kad savo vardu neįsigijo turto už turimas lėšas, nes buvo reikalingas ir kapitalinis buto remontas apskritai prasilenkia su logika. Pirmiausia reikėjo atsiskaityti už patį butą, ir tokių pinigų ieškovas tikrai neturėjo. Butą remontavo atsakovai ilgą laiką iš savo asmeninių pinigų. Tai, kad ieškovas kažkiek padėjo darbu remontuojant butą, tikrai jam nesukuria nuosavybės teisių į butą.
11. Būtent atsakovai, o ne ieškovas ar kiti asmenys, vykdė visas kitas pareigas bei įgyvendino teises, kurios įprastos ir kasdienės nekilnojamojo turto savininkams: sudarė sutartis su butui teikiamų paslaugų tiekėjais su (duomenys neskelbtini) dėl namo administravimo, su apsaugos tarnybomis dėl įrengtos signalizacijos būvio stebėjimo ir reagavimo į gautus signalus, su (duomenys neskelbtini) dėl televizijos ir interneto teikimo butui. Šių sutarčių pagrindu, atsakovams siunčiamos sąskaitos už minėtų paslaugų teikimą. Būtent atsakovai, o ne ieškovas, nuo 2013 metų rūpinosi ir apmokėjo visas ginčo buto, (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas. Tą patvirtina atsakovės N. Č. banko sąskaitos išrašai. Ieškovas su jų dukra jokių aukščiau paminėtų įsipareigojimų nevykdė, nesirūpino nei turto išlaikymu, nei sutarčių, kurių pagrindu buvo teikiamos paslaugos butui, sudarymu, taip pat ginčo bute niekada negyveno, todėl neturėjo jokio faktinio ir socialinio ryšio su šiuo ginčo turtu.
12. Ieškovas iš tiesų padėjo dėl tam tikrų klausimų, susijusių su gyvenamojo namo renovacija, jos koordinavimu, tačiau išimtinai tik atsakovai mokėjo ir tebemoka už gyvenamojo namo renovacijos išlaidas pagal 2015-09-24 Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-24 Kredito gražinimo grafiką. Todėl net ir padėjimas renovacijos klausimais, ieškovui nesukuria nuosavybės teisių. Nei viena ieškovo R. Z. pridėta sutartis ir sąskaita faktūra, nepatvirtina 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo ar ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą, nes sutartys ir sąskaitos, nors ir sudarytos ir išrašytos ieškovo vardu, tačiau buvo apmokėtos iš atsakovų lėšų. Ieškovas su ieškiniu nepateikia nei vieno įrodymo, jog jis apmokėjo išlaidas pagal sudarytas sutartis ir sąskaitas. Tuo tarpu atsakovai pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyt, jog būtent iš jų lėšų apmokama už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. Iš banko sąskaitų išrašų netgi matyti, kad atsakovai apmoka sumas pagal sąskaitas, sutartis, komercinius pasiūlymus, kurie buvo sudaryti ieškovo R. Z., vardu. Pvz., ieškovas su ieškiniu pridėjo (duomenys neskelbtini) 2014-10-07 komercinį pasiūlymą 462,26 Lt sumai, tuo tarpu iš atsakovų pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jie tą pačia dieną t. y. 2014-10-07 perveda 462,26 Lt sumą (duomenys neskelbtini), kas patvirtina atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kad ieškovas suteikė tik pagalbą organizaciniais klausimai ar patarimais, o ne finansiškai prisidėdamas prie turto įsigijimo, jo remonto bei įrengimo. Tačiau elementari pagalba ieškant paslaugų teikėjų, renkant baldus ir sudarant sutartis savo vardu dėl prekių ir paslaugų, kuomet jų kainą apmokėjo atsakovai, negali sukurti ir nesukuria jokių nuosavybės teisių ieškovui. Taip pat nei vienas ieškovo pridėtas elektroninis laiškas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 2014-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, juo labiau, kad dauguma laiškų atspausdinta atrenkant ieškovui parankią informaciją bei atspausdinta ne iš originalaus šaltinio. R. Z. pridėti laiškai, iš kurių matyti, kad atsakovė N. Č. derino tokius klausimus kaip sistemos, per kurią buvo išnuomotas ginčo turtas, neveikimas ar prašė jo patarimų dėl nuomojamo turto kainos ir pan., nepaneigia atsakovų nuosavybės teisių į ginčo butą. Taip pat nesuprantama, kaip ieškovo vertinimu mano jam persiųstas klientės laiškas dėl pasiūlymo išsinuomoti butą, galėtų patvirtinti ginčo sandorio apsimestinumą. Atsakovė N. Č. tiek su dukra, tiek su žentu (ieškovu) gerai sutarė, tarpusavyje derino įvairius gyvenimo klausimus, įskaitant buto nuomos kainas, klientus, kurie planuoja išsinuomoti būstą, tarėsi vieni su kitais, tačiau patarimų suteikimas taip pat nėra pagrindas sukuriantis teises į nuosavybę. Visiškai nepagrįsti ieškinio argumentai, kad atsakovė elektroniniame laiške pripažįsta, kad butas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir jo sutuoktinės turtas. Dukrai, kuri yra ieškovo sutuoktinė, buvo sakoma, kad grįžus į Lietuvą ji su šeima galės gyventi ginčo bute, netgi butas įrengtas pagal žento ir dukros sumanytą dizainą ir viziją, todėl tam tikrais momentais ir buvo sakoma, jog tai yra „Jūsų šeimos“ turtas. Tačiau jeigu iš tiesų ginčo turtą atsakovai būtų laikę ieškovo ir jų dukros nuosavybe, nebūtų savo vardu ėmę paskolos iš banko, nebūtų iš pasiskolintų ir sutaupytų lėšų apmokėję sandorio sumos, nebūtų dengę banko paskolos, nebūtų rūpinęsi šio turto išlaikymu, remonto vykdymu, renovacijos išlaidų dengimu ir t. t.. Nesuprantama, kaip ieškovo nuomone, sandorio apsimestinumą įrodo tas faktas, jog atsakovė N. Č., vedė išlaidų, susijusių su ginčo butu, suvestines bei jas kartais nusiųsdavo ieškovui peržvelgti. Jos buvo siunčiamos todėl, kad ieškovo ir jų dukros grįžimo į Lietuvą atveju, jų šeima galėtų įsigyti butą nuomai ir turėtų supratimą apie galimas tokio verslo išlaidas. Aplinkybė, kad ši atsakovė su dukra ir žentu pasidalindavo informacija dėl jos patiriamų išlaidų buto remontui, įrengimui, priežiūrai, neturi nieko bendro su ieškiniu įrodinėtinomis aplinkybėmis. Juo labiau, kad visas suvestinėse nurodytas sumas apmokėjo atsakovai, o ne ieškovas.
III. Trečiojo asmens A. Z. argumentai
13. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo A. Z. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu ji nesutinka ir nepalaiko ieškovo R. Z. ieškinio dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine. Jos tėvai - G. Č. ir N. Č. - teisėtai įsigijo butą (duomenys neskelbtini). 2013m. spalio 23 d. butas buvo įsigytas jų verslo plėtrai už jų pačių sutaupytas lėšas bei banko paskolą. Tačiau tėvai, turėdami nemažai sveikatos problemų, labai norėjo, kad ji su savo šeima grįžtu gyventi į Lietuvą. Todėl visada sakė, kad grįžimo į Lietuvą atveju jie galės gyventi šiame bute, šis butas bus jų. Tėvai nuolat įtikinėjo, kad pardavę namą (duomenys neskelbtini) galėsime nusipirkti keletą butų arba net nedidelį viešbutuką (duomenys neskelbtini), jį nuomoti. Jos vyras, ieškovas R. Z., netgi vedė derybas dėl kelių objektų (duomenys neskelbtini) pirkimo, bet šio tėvų siekio jie neįgyvendino. Nei ji pati, nei ieškovas R. Z. finansiškai prie buto pirkimo neprisidėjo. Ieškovas R. Z. nusimano statybose, turi daug kontaktų statybų bei baldų gamybos srityje, dėl to daug padėjo tėvams patardamas, kaip geriau butą įrengti, pats prisidėjo prie buto remonto ir įrengimo. Tai darė ir todėl, kad jos tėvai visada, kiek galėdami, jiems padėjo: paskolino 8300 svarų sterlingų namo (duomenys neskelbtini)pirkimui, vaikai beveik visas vasaros atostogas leido pas jos tėvus (duomenys neskelbtini) mama dažnai atskrisdavo pas juos pabūti su vaikais per mokyklines atostogas, atskraidindavo juos namo po vasaros atostogų, beveik kiekvienais metais juos su vaikais vežėsi atostogauti prie jūros. Už tas paslaugas jie niekada nėra mokėję, viską apmokėdavo jos tėvai. Ji su vis dar sutuoktiniu ieškovu R. Z. nuo 2001 m. birželio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), čia augina 3 savo vaikus. (duomenys neskelbtini) 2011 metais jie įsigijo namą. Vaikai čia lanko mokyklas bei jis su vyru turi pastovius darbus. Šiuo metu ji yra pradėjusi skyrybų procesą su ieškovu R. Z., vyras siekia, kad ji su vaikais jam paliktų namą (duomenys neskelbtini). Jis savo telefoninėse žinutėse nuolat spaudė jos tėvus parduoti jų butą (duomenys neskelbtini), nupirkti jai, A. Z., kur gyvent. Ji į R. Z. ieškinį žiūrinti tik kaip į bandymą morališkai paspausti, paveikti jos tėvus bei ją pačią, taip pat kaip į neteisėtą bandymą prisiteisti jos tėvams priklausantį turtą.
IV. Šalių prašymai, išnagrinėjus bylą
14. Išnagrinėjus bylą teismo posėdžiuose, ieškovas prašė jo ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir jiems priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. kovo 29 d., dalyvavusi trečiasis asmuo A. Z. siūlė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, pateiktais procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi (I t., b. l. 10-16; II t., b. l. 17-23) tretieji asmenys V. V. ir R. V. (pardavėjai) pardavė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. (pirkėjai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirko butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
16. Ieškovas 2018 m. spalio 12 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra butas su rūsiu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra atsakovai N. Č. ir G. Č., o ne ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z., negaliojančia, ir nustatyti, kad 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šalimi (pirkėjais) yra ieškovas R. Z. bei jo sutuoktinė trečiasis asmuo A. Z., bei, kad šis butas įsigytas ieškovo R. Z. ir jo sutuoktinės A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigia, kad nurodytas buto pirkimo-pardavimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip apsimestinis, teisinis to pagrindas – CK 1.87 straipsnis.
17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.).
18. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (tuo atveju, kada jis sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
19. 2013 m. spalio 23 d. buto Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis) sudaryta pirkėjų atsakovų, joje nurodyta, kad butą perka atsakovai N. Č. ir G. Č.. Taip pat šioje sutartyje nurodyta, kad būtent jie už perkamą butą ir atsiskaitė (sumokėjo): 1) pardavėjui V. V. 3000 litų grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį; 2) 40000 litų (po 20000 litų) pervedė į pardavėjų V. V. ir R. V. sąskaitas banke; 3) likusius 94000 litų atsakovai įsipareigojo sumokėti mokėjimų pavedimais iš (duomenys neskelbtini) suteikto jiems kredito lėšų. Atsakovų pateikta Rankpinigių sutartis (II t., b. l. 25) patvirtina, kad pirkėja N. Č. 2013 m. spalio 5 d. sumokėjo pardavėjui V. V. 3000 litų rankpinigių. Iš atsakovės N. Č. banko sąskaitų išrašų (II t., b. l. 26 ir IX t. b. l. 12) matyti, kad pardavėjams iš atsakovės N. Č. sąskaitų banke buvo sumokėta 2013 m. spalio 23 d. V. V. 20000 litų ir R. V. 4911 D. B. svarų (20001,03 Lt.), pardavėjams 2013-11-18 buvo sumokėta pagal sutartį ir 94000 litų, kuriuos atsakovai N. Č. ir G. Č. gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal 2013-10-21 Kredito sutartį (II t., b. l. 48-62). Remdamasis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad sutartyje pirkėjais nurodyti asmenys ir atsiskaitė už perkamą butą.
20. Pripažindamas, kad už perkamą butą sumokėjo atsakovai, teismas nepagrįstais laiko ieškovo teiginius, jog būtent jis už butą mokėjo pradinį įnašą, buvo mokama jo atsakovams perduotais pinigais. Iš Rankpinigių sutarties matyti, kad pardavėjui 2013 m. spalio 5 d. mokėjo atsakovė N. Č., iš paveldimų matyti, kad mokėta buvo iš atsakovės N. Č. sąskaitoje turimų ir iš (duomenys neskelbtini) gautų kaip paskola lėšų. Atsakovė N. Č. neigia, kad būtent buto pirkimui ieškovas buvo pervedęs jai 20037 litus, ką patvirtina banko sąskaitos išrašas (II t., b. l. 69), paaiškino, kad tai buvo ieškovo ir jo sutuoktinės skola pastarosios tėvams – atsakovams. Ieškovas, nagrinėjant bylą 2019 m. vasario 15 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 03:15 ir 03:17), aiškino, kad atsakovai, imdami buto pirkimui kreditą iš banko, tai darė sutikę padėti ieškovui ir jo sutuoktinei įsigyti butą. Atsakovai šios ieškovo nurodytos aplinkybės nepripažino, aiškino, kad butą siekė įsigyti patys, jį pirko, kad jame galėtų gyventi ieškovo šeima, jei grįš gyventi į Lietuvą, arba jį nuomoti, jei į Lietuvą negrįžtų ieškovo ir atsakovų dukters šeima. Trečiasis asmuo A. Z. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad nei ji, nei jos vyras buto (duomenys neskelbtini) nepirko, kadangi tam neturėjo lėšų. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog butas buvo perkamas jo perduotomis atsakovams lėšomis ir atsakovams suteikus ieškovo šeimai paramą, jiems padėjus paskolintomis lėšomis ieškovo šeimai įgyti butą.
21. Ieškovas ir atsakovai skirtingai aiškina aplinkybes apie buto suradimą, susitarimą su pardavėjais dėl buto pirkimo-pardavimo. Ieškovas teigia, kad butą pagal skelbimą surado jis, jis tarėsi su pardavėjais – Lietuvoje gyvenusiu V. V. ir (duomenys neskelbtini) gyvenusia R. V.. Atsakovai aiškino, kad dėl buto pirkimo tarėsi atsakovė N. Č., tariantis dalyvavo ir ieškovas, su (duomenys neskelbtini) gyvenančia pardavėja R. V. bendravo ten gyvenęs ieškovas, kadangi taip buvo patogiau. Kadangi rankpinigius už perkamą butą mokėjo atsakovė N. Č., atsakovai rūpinosi kredito buto pirkimui gavimu, tokią paskolą gavo, pagal kredito sutartį gautomis lėšomis didžiąją dalimi atsiskaitė su pardavėjais, teismas pripažįsta įrodytu, kad būtent atsakovai siekė ir įsigijo butą sau.
22. Po buto įsigijimo atsakovai, kaip matyti iš jų pateiktų rašytinių įrodymų (II t., b. l. 84-121) sudarė sutartis dėl įvairių paslaugų, reikalingų naudojimuisi įgytu butu, konkrečiai: su (duomenys neskelbtini) dėl elektros energijos pirkimo, su (duomenys neskelbtini) dėl šilumos energijos pirkimo, su (duomenys neskelbtini) dėl gamtinių dujų pirkimo, su (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio namo priežiūros ir administravimo, su (duomenys neskelbtini) dėl interneto paslaugų, su (duomenys neskelbtini) dėl patalpų stebėjimo ir reagavimo paslaugų įgijimo, už šias paslaugas visą laiką mokėjo (II t. b. l. 122-156).Tai rodo, kad atsakovai po buto įgijimo elgėsi kaip buto savininkai.
23. Įvertinęs visas šias (sprendimo 19-22 punktuose nurodytas) aplinkybes, taip pat ir tai, kad ieškovas nesiekia perimti su buto pirkimu susijusios pareigos grąžinti bankui buto pirkimui paskolintas lėšas, o atsakovai nepripažįsta, kad pinigus iš banko skolinosi butui ieškovo šeimai nupirkti, teismas sprendžia, kad 2013 m. spalio 23 d. buto pirkimo sutartis, kuria V. V. ir R. V. (pardavėjai) pardavė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. (pirkėjai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra apsimestinis sandoris. Todėl teismas ieškinį atmeta.
24. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis prašė savo uošvienės – atsakovės N. Č., kad ši vestų visų ieškovo perduodamų butui įgyti ir įrengti pinigų –pajamų ir išlaidų–apskaitą, ši atsakovė tai darė, ataskaitas siuntė ieškovui, be to daug kartų atsakovai rašytuose laiškuose bei pokalbiuose su kitais asmenimis pripažino, kad iš tikrųjų faktiškai butą įsigijo ieškovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir kad jie yra faktiniai šio turto savininkai. Atsakovai su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, aiškino, kad dukrai, kuri yra ieškovo sutuoktinė, buvo sakoma, kad grįžus į Lietuvą ji su šeima galės gyventi ginčo bute, netgi butas buvo įrenginėjamas pagal žento (ieškovo) ir dukros sumanytą dizainą ir viziją, todėl tam tikrais momentais ir buvo sakoma, jog tai yra „Jūsų šeimos“ turtas, tačiau jeigu ginčo turtą būtų laikę ieškovo ir savo dukros nuosavybe, nebūtų savo vardu ėmę paskolos iš banko, nebūtų iš pasiskolintų ir sutaupytų lėšų apmokėję sandorio sumos, nebūtų dengę banko paskolos, nebūtų rūpinęsi šio turto išlaikymu, remonto vykdymu, renovacijos išlaidų dengimu ir t. t. Taip pat atsakovai paaiškino, kad atsakovė N. Č. vedė išlaidų, susijusių su ginčo butu, suvestines bei jas kartais nusiųsdavo ieškovui peržvelgti tik todėl, kad ieškovo ir atsakovų dukros grįžimo į Lietuvą atveju, jų šeima galėtų įsigyti butą nuomai ir turėtų supratimą apie galimas tokio verslo išlaidas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais atsakovų argumentais, pripažįsta, kad jų paaiškinimai yra tikroviški, jie nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovai butą įgujo ieškovo šeimai. Teismas pripažįsta, jog siunčiami atsakovų dokumentai ir rašymas laiškuose, kad butas ieškovo šeimos, nepateikus ieškovui įrodymų, kad atsakovai turėjo tikslą būtent padėti savo dukters ir ieškovo šeimai įgyti butą (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovai ne sau, o tikrai ieškovo šeimai nupirko butą. Jei atsakovai būtų to siekę, jie turėjo galimybę bet kada butą perleisti ieškovo šeimai, be to ieškovas ir trečiasis asmuo A. Z. galėjo ir patys su atsakovų pagalba pirkti butą, sudaryti sutartį savo vardu. To nepadarius, teismas neturi pagrindo netikėti tikrai gyvenimiškais atsakovų paaiškinimais, kad jie siekė butą įsigyti savo nuosavybėn, tačiau jame leisti gyventi dukters šeimai, o šiai neatvykus gyventi į Lietuvą, butą naudoti nuomai, t. y. naudoti atsakovų vykdomame versle.
25. Atsakovai neginčija, kad ieškovas tikrai daug padėjo remontuojant ir įrengiant butą, laiko, kad tai buvo ieškovo, kaip asmens, turinčio patirties šioje srityje, pagalba, teigia, kad už buto remontą, įgytas tam medžiagas bei įrangą, sumokėjo jie – atsakovai. Teismas vertina, kad atsakovo prisidėjimas prie atsakovų įgyto buto remonto ir įrengimo nesudaro pagrindo pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo butą.
26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas ieškovo ieškinį atmeta, pripažįsta, kad šis ieškinys yra nepagrįstas.
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Atmetus ieškovo ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tame skaičiuje ir iš jo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtų lėšų liudytojams išmokėtos jų atvykimo į teismą 380,11 Eur išlaidos, jam iš atsakovų nepriteisiamos.
29. Atsakovai pateikė prašymą priteisti jiems 4300 Eur išlaidų, turėtų už advokato teisinę pagalbą, prašyme nurodė, kad 1500 Eur jie sumokėjo už atsiliepimo parengimą, 2100 Eur ir 700 Eur už atstovavimą teisme, ieškovo teikiamų didelės apimties dokumentų analizę, darbą su elektroninės bylos dokumentais. Teismas pripažįsta, kad tokio dydžio išlaidos, net jei jos ir viršija rekomenduojamas priteisti išlaidas už advokatų teikiamą pagalbą byloje, įvertinus bylos apimtį (11 elektroninės bylos tomų), sudėtingumą, kurį lėmė ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir įrodinėjimo priemonės, ilgą nagrinėjimą teismo posėdžiuose, yra protingo dydžio, todėl jos atsakovams iš ieškovo priteistinos.
30. Nagrinėjant bylą turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 37, 37 Eur, ieškinį atmetus, priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 ir 88 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovams N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti į Lietuvos valstybės biudžetą iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 37,37 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 37 centus) bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidas. (Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.