Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, atnaujintą pagal atsakovės R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. L. ieškiniu atsakovams R. K. ir V. M. prašė įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir pripažinti niekine 2017-03-22 dovanojimo sutartį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 (sprendime klaidingai nurodytas bylos Nr. e2-3135-983/2018) ieškinys buvo patenkintas iš dalies: atsakovė R. K. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal sprendime nurodytas sąlygas.

Ieškinys dalyje dėl 2017-03-22 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp R. K. ir V. M. pripažinimo niekine atmestas.

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-12-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-1322-560/2019 atmetus atsakovės R. K. apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi Nr. eA2-3388-424/2023 buvo patenkintas atsakovės R. K. prašymas ir atnaujintas procesas šioje byloje dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nustačius, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-08-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-1150/2022 buvo nustatyta nauja žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skirianti riba.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 atsakovė R. K. įpareigota per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti rekonstruoto pastato - garažo dalį, esančią ieškovės L. L. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki bendros žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos tokiu būdu, kad atsakovės R. K. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), likusi šio pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie ieškovės L. L. žemės sklypo ribos, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m, pašalinti ieškovės L. L. žemės sklype po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius), bei atstatyti šioje ieškovės L. L. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje žemės sklypo reljefą ir dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – išlyginti žemės reljefą ir ant jos buvusioje vietoje pakloti betonines šaligatvio plyteles bei išardyti terasos dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovės L. L. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad 1989 metais pastatyto atsakovės garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išorinė šiaurės rytinė 6,16 m. ilgio siena sutampa su šalių žemės sklypus (ieškovės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančia riba. Sklypai buvo suformuoti 2007 metai padalijus 0,72 ha ploto sklypą 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. rudens rekonstravo garažą be ieškovės sutikimo. 2017-10-09 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi ieškovės skundo dėl savavališkos statybos tyrimą, tyrimą konstatavo, kad rekonstruoto garažo ilgis 8,45 m, plotis 6,94 m, užstatytas plotas 59,27 m², aukštis 4,60 m. Prie garažo pristatyta atvira terasa, kurios užstatytas plotas 24,35 m². Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-12-04 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje pusėje vietoje anksčiau stovėjusio pastato – garažo pastatytas pastatas, kuris kerta bendrą žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ribą taip užimant apie 8 kv. m. L. L. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigė, kad formuojant šalių žemės sklypus juos skirianti riba buvo nustatyta taip, kad kirto garažą, šis jos teiginys buvo atmestas kaip neįrodytas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-08-09 sprendimu Nr.e2-81-1150/2022 buvo patenkintas ieškovės R. K. reikalavimas atsakovei L. L. dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir šalių žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skirianti riba nustatyta pagal uždarosios akcinės bendrovės „G.“ 2021 m. gegužės 11 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, kuriame bendra riba su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta taškais posūkio taškais 21 (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini)), 22 (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini)), 23 (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini)), 24 (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini)), 25 (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini)), 26 (X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini)), 27 (X (duomenys neskelbtini), Y ((duomenys neskelbtini)).

Sprendimas priimtas teismui konstatavus, kad R. K. priklausantis garažas buvo rekonstruotas ant senų pamatų. Atliekant pastato rekonstrukciją jis nebuvo patrauktas į L. L. sklypo pusę. Formuojant šalių žemės sklypus buvo padaryta klaida nustatant sklypus skiriančią ribą – ji nustatyta per statinį (garažą) taip, kad jis nuo 2-3 cm iki 34 cm. pateko į L. L. sklypą.

Pagal 2022-08-09 teismo sprendimu Nr.e2-81-1150/2022 nustatytas šalių sklypų ribas, R. K. garažas nepatenka į L. L. žemės sklypą, o jo siena nuo ieškovės sklypo pusės sutampa su sklypus skiriančia riba, taigi reikalavimas dėl garažo pertvarkymo atmetamas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausantys elektros kabeliai ir lietvamzdžiai būtų ieškovės žemės sklype, todėl reikalavimas dėl jų pašalinimo atmetamas (CPK 178 str.).

Pertvarkant garažą 2015 metais, prie galinės sienos iš šiaurės vakarų pusės per visą sienos ilgį buvo įrengta terasa, kuri, kaip nurodė pati atsakovė, turi bendrą stogą su garažu. Įrengus terasą pastatas nuo 6,18 m. pailgėjo iki 8,82 m. Terasa įrengta kaip statinio tęsinys ir nėra atitraukta nuo ieškovės sklypo ribos.

Pagal statybos techninį reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus antrojo skirsnio 3 lentelės 4.1 punktą terasa yra nesudėtingas inžinerinis statinys.

Statybos techninį reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 8 p. nustato, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Šio priedo 4 p. nustato, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai reikalingi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Taigi, atsakovė, prie garažo pristatydama terasą, turėjo gauti atsakovės sutikimą arba įrengti terasą taip, kad ji būtu ne mažesniu negu 1 metras nuo ieškovės sklypo ribos. Byloje ieškovės rašytinio sutikimo dėl terasos įrengimo su lig jos sklypo riba nėra.

Ginčo statybos laikotarpyje (iki 2017-01-01) galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. 1 d. 5 p. nustatė, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. To paties straipsnio 25 p. nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio.

Byloje nėra ginčo dėl atsakovės teiginio, kad atsakovei priklausantis garažas pradėtas pertvarkyti 2015 m. pavasarį jo savininku dar esant šalių tėvui. Taigi, ieškovė, manydama, kad atsakovės įrengiama terasa pažeidžia jos teises, turėjo savo pretenzijas reikšti raštu iki 2016 m. pavasario. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pagal bylos duomenis ieškovė tik 2017-09-15 su skundu dėl savavališkų statybų kreipėsi į Statybos inspekciją. Ieškovei per įstatymo nustatytą laiką nepareiškus rašytinių pretenzijų dėl terasos, jos leidimas tapo nereikalingas, todėl atsakovės terasą laikyti savavališku statiniu nebeliko teisinio pagrindo.

Atsakovės argumentai, kad ji statybos darbų atlikimo metu nebuvo statinio savininke ir dėl to yra netinkama atsakovė, atmetami kaip nepagrįsti. Dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi statinį, kartu įgijo ne tik dovanos naudą, bet ir visas su įgytu turtu susijusias problemas, tame tarpe ir pareigą sutvarkyti turtą taip, kad jis atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus. Šiuo atveju atsakovės civilinė atsakomybė pagal L. L. ieškinį kildinama iš turto savininko pareigų, o ne iš delikto. Todėl R. K. yra tinkama atsakovė šioje byloje.

Taip pat teismas atmeta ieškovės atstovo argumentą, išsakytą teismo posėdyje, kad atnaujinus procesą teismas iš naujo nagrinėdamas bylą negali išeiti už proceso atnaujinimo pagrindų, t.y teismas turi vertinti tik naujų sklypų ribų įtaką priimtam sprendimui. Tačiau byla, įvertinus naujai paaiškėjusios aplinkybės galimą įtaką sprendimui, atnaujinta dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nagrinėdamas iš naujo bylą atnaujintoje dalyje, teismas nėra saistomas ankstesniu sprendimu nustatytų aplinkybių. Teismas ne revizuoja priimtą sprendimą, bet priima sprendimą iš esmės dėl pareikšto ieškovės reikalavimo, vertindamas bylai reikšmingas aplinkybes kartu su naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės L. L. reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra nepagrįstas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė patyrė 107 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1870 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Patenkinus atsakovės prašymą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 371 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bylos dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priimti naują sprendimą:

L. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. L. R. K. 1977 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.