- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-569-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08119-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), ir Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Registrų centro, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras Panevėžio filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė iš valstybės priteisti turtinius ir neturtinius nuostolius 10 000 eurų. Ieškinyje nurodė, kad 1984-11-27 išduotoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje buvo klaidingai nurodyti duomenys apie naudojamą žemės plotą - 1138 kv. m., kad išskirtą 852 kv. m. plotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ši klaida nulėmė, kad ieškovui buvo leista privatizuoti tik 852 kv. m. ploto žemės sklypas iš naudojamo 1138 kv. m. žemės ploto sklypo, vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1. punktu. Ieškovas nurodė, kad 2002-04-08 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl 852 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, privatizavimo. Iš likusios nusavintos dalies jo naudojamo žemės sklypo, sujungus su valstybinio sklypo dalimi, buvo suformuotas 501 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir jis grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą naujam savininkui. Ieškovas nurodė, kad naujame sklype liko jo nuosavybė – tvora, lauko tualetas, medžiai, daržovės, vaiskrūmiai, betoninis takelis. Ieškovas patyrė nuostolius, siekdamas teisminiu keliu apginti teisę privatizuoti sklypą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nes vėliau sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkai laimėjo bylą prieš jį, siekiant pašalinti iš jų sklypo ieškovo statinius, augalus. Ieškovas patyrė nuostolius siekdamas atnaujinti procesą. Ieškovo nuostoliai yra 8000 eurų turtinė žala, 2000 eurų neturtinė žala: dėl klaidos namų valdos techninės apskaitos kortelėje turtas sumažėjo 5792,40 eurų, naujai suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, liko jo nuosavybė – tvora, lauko tualetas, medžiai, daržovės, vaiskrūmiai, betoninis takelis, tai yra turtas už 698,69 eurus, bylinėjimosi išlaidos byloje Nr.2-1500-452/2008 sudaro 818,88 eurai, bylinėjimosi išlaidos byloje Nr.2-34-400/2009 sudaro 220,84 eurus, bylinėjimosi išlaidos byloje Nr.2-3700-755/2012 sudaro 469,19 eurų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes klaidos ieškovo namų valdos techninės apskaitos kortelėje nieko bendro neturi su žemės sklypo privatizavimu, ieškovo tariamais nuostoliais: namo bendraturtė U. G. turėjo išduotoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje įrašytus teisingus duomenis, tačiau U. G. prašė parduoti 0,0429 ha žemės sklypo plotą, o V. S. prašė parduoti 0,0423 ha žemės sklypo plotą. Buvo atliktas 852 kv. m. žemės sklypo ribų nustatymas, kuriame dalyvavo U. G. ir V. S., jokių pastabų dėl žemės sklypo ribų ir dydžio namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturčiai nereiškė, sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir privatizavo 852 kv. m. ploto žemės sklypą. Ieškovo V. S. techninės apskaitos kortelėje klaidingai nurodyti duomenys jokios įtakos žemės sklypo privatizacijai neturėjo, nes namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturčiai išreiškė valią dėl 852 kv. m. ploto žemės sklypo privatizavimo, neginčijo Panevėžio apskrities viršininko įsakymo. Prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nebuvo bylų dalyvis ieškovo nurodytose civilinėse bylose, neturėjo įtakos bylų baigčiai ir teismų sprendimams, todėl jokių nuostolių neprivalo atlyginti. Klaidingas įrašas namų valdos techninės apskaitos kortelėje neturėjo įtakos namų valdos žemės sklypo privatizacijai, nes U. G. turėjo namų valdos techninės apskaitos kortelėje teisingus įrašus, tačiau kartu su ieškovu privatizavo 0,0852 ha žemės sklypą. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą taikoma ieškiniams žalai atlyginti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinyje nėra jokios motyvacijos, paaiškinimo kuo pasireiškia neturtinė žala, tik reikalavimas 2000 eurų sumai neturtinės žalos atlyginimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2002-02-07 ir 2002-02-11 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr.304ž,356ž nustatytas ieškovui parduodamas žemės sklypo plotas, ieškovas neskundė Panevėžio apskrities viršininko įsakymo, pats dalyvavo nustatant sklypo ribas, dydį. Ieškovas, įrodinėdamas teisę į didesnio žemės sklypo ploto privatizavimą, nesivadovauja visuma norminių aktų, kurie reguliavo teisę įgyti žemės sklypo plotą - Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, LR Žemės įstatymu, poįstatyminiais aktais – 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, o, įvertindamas žemės sklypo kainų augimo tendenciją miestuose, surado tariamą atsakovą – VĮ Registrų centrą ir tariamą žalos atsiradimo priežastį – klaidą namų valdos techninės apskaitos kortelėje. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nesivadovauja, ignoruoja teismų sprendimus – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr.A2-3700-755/2012, 2009-01-22 Panevėžio apygardos teismo 2009-01-22 nutartį civilinėje byloje Nr.2A-14-338/2008, kur išspręstas ieškovo inicijuotas ginčas, išdėstyti teisiniai argumentai ir pasisakyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jo dydžio, privatizavimo teisėtumo klausimu.
5. Teismas nurodė, kad ieškinį atmeta, nes parduodant žemės sklypus prie individualios namų valdos, parduodamo žemės sklypo ploto dydis buvo derinamas su detaliais planais, siekiu ir planais atkurti buvusių žemės sklypo savininkų nuosavybę į išlikusį turtą, bei visuomenės interesą. Ieškovo pateikti teismų sprendimai rodo, kad ieškovas siekė ginti teises inicijuodamas teisminius procesus. Bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus konkrečią bylą ir priimant sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str., 93-100 str., str., 270 str.). Teismas nurodė, kad iš atsakovo negali priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškinyje nurodytose bylose, nes tai būtų ne nuostolių atlyginimas, o įsiteisėjusių teismų sprendimų revizija, bylinėjimosi išlaidų perskirstymas. Ginčą nagrinėjantis teismas neturi teisės ir įgaliojimų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti kaip nuostolį iš atsakovo, kuri nebuvo ginčo šalis, nebuvo bylos dalyvis. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2009-01-22 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-14-338/2008) nuspręsta, kad ieškovas neturėjo teisės į didesnio namų valdos žemės sklypo ploto privatizavimą, todėl negali ieškovui atsirasti 5792,40 eurų žala.
6. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimu Nr.2-34-400/2009 ieškovas buvo įpareigotas nugriauti tvorą, lauko tualetą, šiltnamio karkasą, išsigabenti daržoves, išrauti vaiskrūmius, vaismedžius. Ieškovas turtą pasiėmė, tad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra neteisėtas, nes nei valstybė, nei sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkai ieškovo nuosavybe nesinaudoja, naujai suformuotame sklype ieškovo turto nėra. Teismas nurodė, kad valstybė neprivalo atlyginti ieškovui 698,69 eurus, nes nebuvo nacionalizuotas ieškovo turtas. Ieškovas turėjo galimybę persikelti turtą į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.
7. Teismas, išanalizavęs ieškinį ir ištyręs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nenustatyta kaip ieškovui pasireiškė neturtinė žala ir kokia forma, nepateikti jokie įrodymai. Ieškovas nuostolių atlyginimo byloje privalo įrodyti žalos dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas sprendė, kad ieškovas išreiškė tik pageidavimų sąrašą, procesiniame dokumente surašė norus ir svarstymus, tačiau faktinių aplinkybių, reikalingų įrodyti deliktinei atsakomybei taikyti, nenurodė.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d., taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir ieškinį atmetė. Teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2002-04-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje yra aiškiai nurodytas kokio dydžio sklypas ieškovui parduodamas. Nuo sutarties sudarymo datos ieškovas galėjo 3 metų laikotarpiu pareikšti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo. Teismas ieškovo reikalavimą atnaujinti terminą atmetė, nes nepateikti įrodymai, kurie leistų teigti, kad ieškinio senaties terminas dėl svarbių priežasčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje įsigijimo 1972 m. iki pat 2012 m. pavasario visu 1138 kv. m. sklypu naudojosi U. G., taip pat ir šalia buvusiu 215 kv. m. sklypu. Todėl teismo sprendimas dėl ieškinio senaties termino taikymo nuo 2002-04-08 yra nepagrįstas.
9.2. Teismas neteisingai taikė CK 6.271 str. dėl valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės atsiradimo, nors pačiame teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas VĮ Registrų centras Panevėžio filialas pripažįsta klaidą, padarytą 1984-11-27 išduotoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje. Viena valstybės institucija (VĮ RC Panevėžio filialas) padarė klaidą, perrašydama žemės sklypo ploto duomenis, kita valstybės (savivaldybės) institucija (Žemėtvarkos skyrius) nedėmesingai išnagrinėjo žemės sklypo plane nurodytus duomenis ir padarė neteisingas išvadas.
9.3. Valstybės (savivaldybės) institucijos nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, konkrečiai Panevėžio miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrius dalį sklypo, nuo 1972 m. ieškovo su bendraturte teisėtai valdomo, aptverto tvora, su pastatytais lauko tualetais, augančiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais, įrengtais betoniniais takeliais, priskyrė laisvos (neužstatytos) žemės plotui ir įtraukė į natūra grąžinamų sklypų sąrašą; dėl valstybės institucijos, konkrečiai – VĮ RC Panevėžio filialo klaidos, ieškovui nebuvo leista privatizuoti viso faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto, o teismas šiuos dokumentais pagrįstus, ir netgi paties kaltininko – VĮ RC Panevėžio filialo – pripažįstamus argumentus vadina tariamais.
9.4. 2018-02-19 rašytiniuose paaiškinimuose gan išsamiai nurodyta, kokiais būdais ieškovui pasireiškė neturtinė žala, ką ieškovas išgyveno ir tebeišgyvena iki šiol, be to, įvertinus, kad teisminiai procesai tęsiasi jau nuo 2007 m., t. y. daugiau kaip dešimt metų, įvertinus, kiek įvairioms valstybės institucijoms prirašyta raštų, kiek dėl to patirta ne tik išlaidų, kurios nėra suskaičiuotos ieškinyje, bet ir dvasinių išgyvenimų vis nesurandant paprasčiausios teisybės, laikytina, kad prašoma priteisti 2000 EUR neturtinė žala yra maža, nė iš tolo nepadengianti, juolab nekompensuojanti visų išgyvenimų, nepatogumų, praradimų ir pan.
9.5. Nuo pat 2007 m., kai buvo pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1500-452/2008 iki pat šio momento tebesitęsia faktinė situacija, kai ieškovui su bendraturte buvo atimta dalis nuo pat 1972 m. teisėtai naudojamo žemės sklypo ir už tai niekaip nėra kompensuota, išlaidos ir nuostoliai, tiek materialūs, tiek ir moraliniai, neturtiniai, susidarę dėl valstybės (savivaldybės) įstaigų klaidų, netinkamo pareigų atlikimo ar tiesiog atmestino požiūrio į eilinio piliečio, pensininko interesus, nėra atlyginti, kitaip tariant, teisingumas iki šiol nėra atkurtas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas objektyviai išnagrinėjo ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų.
12. Ieškovas žalos atsiradimą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ieškovas grindė šiais konkrečiais, ieškovo teigimu, neteisėtais veiksmais: 1984-11-27 išduotoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje VĮ Registrų centras Panevėžio filialas klaidingai nurodė duomenis apie naudojamą žemės plotą – 1138 kv. m., kad išskirta 852 kv. m. plotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ši klaida nulėmė, kad ieškovui buvo leista privatizuoti tik 852 kv. m. ploto žemės sklypą iš jo naudojamos 1138 kv. m. žemės ploto sklypo. Kaip teisinį ieškinio pagrindą apeliantas nurodė CK 6.271 straipsnį, reglamentuojantį valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
13. Reikalavimai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ( CK 6.271 straipsnis), remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, kas, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, yra absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama administraciniam teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 36 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal rūšinį teismingumą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.