Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal X atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, X., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, suinteresuoti asmenys E. Z., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti X atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis nustatyta, kad teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros pareiškimas dėl X pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje. Pareiškime nurodyta, kad dėl X veiksnumo įvertinimo į prokuratūrą kreipėsi jos sūnus E. Z., nurodydamas, kad mama negali pilnai suprasti veiksmų reikšmės ir jų adekvačiai valdyti, apie 20 metų serga psichikos liga, turi 20 procentų darbingumą lygį, pastaraisiais metais jos sveikata suprastėjo, keliolika kartų gydyta psichiatrijos ligoninėje.

14. Kauno apylinkės teismas priėmė prokuratūros pareiškimą ir paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, civilinę bylą sustabdė. Nutartį siuntė byloje dalyvaujantiems asmenims, pareiškėjai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai, įsiteisėjus – gydymo įstaigoms, kurioms duotas pavedimas dėl dokumentų išsiuntimo, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriui, Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriui.

15. Suinteresuotam asmeniui X 2025 m. vasario 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 100 procentų garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. X atstovauti paskirta advokatė D. J.. Sprendimu advokatė informuota, kad per kuo trumpesnį laiką susitiktų (susisiektų) su pareiškėju (-a) ir susitartų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos.

16. Iš LITEKO duomenų matyti, kad X atstovė advokatė D. J. byloje teikė atsiliepimą į pareiškimą (teisme gautas 2025 m. kovo 5 d.), nurodydama, kad paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę ir ekspertams patvirtinus, jog asmuo neveiksnus ar ribotai veiksmus tam tikrose srityse, prašė pripažinti X neveiksnia ar ribotai veiksnia.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad X sesuo A. B. ją buvo užregistravusi paskirtai ekspertizei atlikti 2025 m. gegužės 27 d., tačiau paskirtu laiku X neatvyko.

18. 2025 m. gegužės 28 d. atsiliepimą į Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą X vardu ir atskirąjį skundą dėl 2025 m. vasario 6 d. nutarties teikė advokatas L. M., kurio pozicija atstovaujant X priešinga nei advokatės D. J. – jis prašė prokuratūros pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad 2025 m. gegužės 26 d. X sesuo pasakė, kad ši turės vykti ekspertizei.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aplinkybes daro labiau tikėtiną išvadą, kad X apie jos atžvilgiu priimtą nutartį ir pradėtą procesą tapo žinoma anksčiau nei 2025 m. gegužės 26 d. Akivaizdu, kad apie priimtą nutartį buvo žinoma jos atstovei advokatei D. J., kuri teikdama atsiliepimą į pareiškimą sutiko su ekspertizės skyrimus, o jos išvadai pasitvirtinus – ir su pripažinimu neveiksnia. Suinteresuoto asmens X atstovė advokatė D. J. per teismo nustatytą terminą nutarties dėl bylos sustabdymo paskyrus ekspertizę neskundė, nutartis įsiteisėjusi. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 11 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) advokatė informuota susisiekti ir suinteresuotu asmeniu (jos atstovaujamąja). Nors atskirajame skunde nurodo, kad su suinteresuotu asmeniu advokatė nesusisiekė, tačiau šis teiginys deklaratyvus, šiuo atveju nėra duomenų apie advokatės netinkamą veikimą ir / ar neveikimą, ar veikimą priešingais X interesais. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje suinteresuoti asmenys yra X sūnus ir jos sesuo, todėl mažai tikėtina, kad artimi giminaičiai per nurodytą laiką neinformavo X apie jos atžvilgiu inicijuojamą bylą, be to pati X pripažino, kad sesuo ją informavo, jog reikės vykti ekspertizei.

20. Suinteresuoto asmens interesams atstovavus advokatei, esant kvestionuotinoms aplinkybėms apie tai, kad su advokate nebendrauta, kad dėl advokatės veiksmų / neveikimo imtasi kokių nors priemonių, darytina išvada, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti.

21. Kita vertinus, net jei ir būtų nustatyta, kad atskirasis skundas paduotas nepraleidus termino, atskirojo skundo argumentai nesudarytų pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties.

22. Suinteresuotas asmuo X., atstovaujama advokato L. M., nesutikdama su teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad yra pažeistos jos teisės būti išklausytai teisme, su paskirta ekspertize nesutinka, nes tokiais veiksmais žeidžiama jos garbė ir orumas, vyksta susidorojimas su ja „teisinėmis priemonėmis“.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atskirąjį skundą daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su psichiatrinės ekspertizės (ne) paskyrimu. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai (atskirojo skundo faktinis pagrindas) iš esmės yra susiję ne su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria byla buvo sustabdyta, o su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl ekspertizės paskyrimo ir apskritai su pradėtu procesu X atžvilgiu, tačiau ši nutarties dalis negali būti apeliacijos objektu.

24. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo veiksmai skiriant ekspertizę yra susiję su įrodymų rinkimu, o proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo, taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apie tai ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436-943/2016, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-715-302/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2019, kt.).

25. Taigi apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nutarties dalis dėl teismo ekspertizės paskyrimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas šioje dalyje būtų nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

26. Atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų su ekspertize susijusių klausimų, bylą išnagrinėjus iš esmės, apelianto nuožiūra, galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

27. CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, savo iniciatyva sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Nėra abejonių, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę savo iniciatyva spręsti dėl tikslingumo sustabdyti bylą šiuo pagrindu (CPK 164 straipsnio 2 punktas).

28. Šiuo atveju galėtų būti skundžiama nutarties dalis dėl bylos sustabdymo, tačiau apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl civilinės bylos stabdymo nenurodo jokių pagrįstų ir objektyvių argumentų, siekdama paneigti bylos sustabdymo būtinybę, t. y. kad byla pirmosios instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama toliau, nepriklausomai nuo to, kad yra paskirta ekspertizė.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esant paskirtai teismo psichiatrijos ekspertizei, pareiškėjos pareikštų reikalavimų išsprendimas, nepriklausomai nuo bylos sustabdymo, būtų galimas tik po to, kai būtų atlikta ekspertizė ir teismui pateiktos jos išvados.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens X atstovas nurodo, kad ji nežinojo apie jos atžvilgiu užvestą bylą iki 2025 m. gegužės 26 d., jai nebuvo siųsti procesiniai dokumentai, susiję su byla, pažeistos X teisės būti išklausytai teisme. Taigi atskiruoju skundu iš esmės nurodo aplinkybės dėl X (ne) žinojimo apie vykstantį procesą ir jos teisės būti išklausytai teisme (išdėstyti savo poziciją) pažeidimą.

31. Tačiau vadovaujantis CPK 466 straipsniu, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėjimui, asmens psichinei būsenai nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šioje byloje rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, iškilo klausimas dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės. Teismas, neturi specialių medicininių žinių suinteresuoto asmens psichikos būklei įvertinti, todėl, kaip tai numato civilinio proceso įstatymas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus bei priėmęs pareiškimą dėl suinteresuoto asmens pripažinimo neveiksniu, rengdamasis bylos nagrinėjimui teisme, paskyrė byloje teismo psichiatrijos ekspertizę. Taigi, ekspertizė byloje buvo paskirta siekiant išsiaiškinti suinteresuoto asmens X psichikos būklę, t. y. esmines bylos aplinkybes, be kurių atskleidimo, byla negali būti nagrinėjama teismo posėdyje.

32. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas iš esmės teisme dar net nevyko, pagal civilinio proceso normas teismas priėmęs pareiškimą ir tik rengdamasis bylos nagrinėjimui turėjo teisę paskirti ekspertizę. Pagal CPK 467 straipsnį civilinės bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, prašomą pripažinti neveiksniu asmenį atstovaujant advokatui, todėl nagrinėjant šią bylą iš esmės teisme, suinteresuotas asmuo X turės galimybę įgyvendinti procesinės teises ir išdėstyti savo poziciją teismo posėdyje, paneigiant nurodytas aplinkybes keliamu klausimu dėl jos neveiksnumo.

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.