- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2882-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02846-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- K. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei K. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nustatyti jo ir atsakovės nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu); priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, mokant po 200 Eur kas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; teismo sprendime nurodyti, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės 2 600 Eur išlaikymo skolą už 13 mėnesių iki ieškinio padavimo dienos; nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą; nustatyti, kad atsakovė turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tik iš anksto su jo tėvu suderinusi bendravimo laiką ir vietą; priteisti valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 200 Eur kas mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą šioje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškino ieškovui, kad, nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kuris yra ir ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta. Ieškinyje nurodė, kad kartu su juo gyvena nepilnametis vaikas, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis namo, kuriame jis su sūnumi ir gyvena. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akte nurodyta, kad vaikas aplankytas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikslintinas ieškinio faktinis pagrindas, nurodant chronologiškai, kur ir su kuo gyveno (-a) vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje neišreiškė pozicijos nei dėl taikos su atsakove sudarymo galimybės, nei dėl galimybės ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas pateikė tik Nekilnojamojo turto registrų išrašus, tačiau nepateikė VĮ „Regitra“, taip pat Gyventojų registro išrašų.
6. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nustatė perteklinius reikalavimus ieškinio turiniui ir neteisėtai apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas, reikalaudamas ieškovo chronologiškai nurodyti, kur ir su kuo gyveno (-a) vaikas, siekia išsiaiškinti visas svarbias bylos aplinkybes dar iki ieškinio priėmimo. Toks reikalavimas neatitinka ieškinio priėmimo stadijos paskirties. Be to, ieškinio turinys ir prie jo pridėti dokumentai atskleidžia, kad vaikas šiuo metu gyvena su tėvu. Vaiko deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su jo motinos gyvenamosios vietos adresu, o Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akte nurodyta, kad vaikas aplankytas ten, kur buvo vaiką laikinai prižiūrinčio asmens gyvenamoji vieta.
7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ieškinyje neišreiškė pozicijos nei dėl taikos sudarymo su atsakove galimybės, nei dėl galimybės ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Kartu su ieškiniu pateikta mediatorės pažyma, patvirtinanti, kad mediacijos procesas yra baigtas, vienai iš ginčo šalių pasitraukus iš mediacijos proceso. Taigi šis ieškinio trūkumas laikytinas mažareikšmiu bei formaliu ir nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį arba reikalauti tokį trūkumą pašalinti, atidedant ieškinio priėmimo klausimą.
7.3. Teismas nemotyvuotai ieškinio trūkumais pripažino VĮ „Regitra“ ir Gyventojų registro išrašų nepateikimą. Pagal CPK nuostatas ieškovas neturi pareigos pateikti tokius dokumentus, taip pat iš nutarties turinio neaišku, kokiam tikslui jie turėtų būti pateikiami. Pagal teismų praktiką ieškinio priėmimo stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Dėl to teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas siekiamu paduoti ieškiniu prašo nustatyti jo ir atsakovės nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis bei išlaikymo skolą, taip pat nustatyti, kad atsakovė gali matytis ir bendrauti su vaiku, iš anksto suderinusi su ieškovu bendravimo laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad ieškinio faktinis pagrindas turi būti patikslintas, nurodant chronologiškai, kur ir su kuo gyveno (-a) vaikas, taip pat ieškovas neišreiškė pozicijos dėl taikos sutarties su atsakove sudarymo galimybės bei galimybės ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, nepateikė VĮ „Regitra“ ir Gyventojų registro išrašų.
10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus civilinio proceso teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Toks reguliavimas, be kita ko, taip pat gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas).
12. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Vis dėlto svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (žr. EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimo byloje N. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktą; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje M. prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktą). Taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, taisyklių nepaisymo, kuris visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje H. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32–33 punktai).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tam įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vaikas iš jo ir atsakovės buvo paimtas, vaikui paskirta laikinoji globa. Ieškovui įvykdžius visus vaiko teisių apsaugos specialistų įpareigojimus, 2020 m. spalio 7 d. vaikas jam buvo grąžintas. Ieškovas su vaiku gyvena name, kurio 1/2 dalis jam priklauso nuosavybės teise. Šiuo metu ieškovas vienas rūpinasi vaiku, atsakovė jį tik kartais aplanko. Ieškovas ieškinyje nurodė abiejų proceso šalių – savo ir atsakovės – gyvenamosios vietos adresus. Byloje yra Gyventojų registro tarnybos duomenys apie 2015 m. rugpjūčio 20 d. deklaruotą vaiko gyvenamąją vietą. 2020 m. spalio 7 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akte nurodyta vaiką laikinai prižiūrinčio asmens gyvenamoji vieta, taip pat nurodyta, kad išnyko priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis, ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. Aktas 2020 m. spalio 7 d. pasirašytas ieškovo (el. b. failas 1, l. 12).
15. Nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti, iš jų pakankamai aišku, kad ieškovo ir atsakovės vaikas, kuris buvo paimtas iš tėvų, yra grąžintas ieškovui ir šiuo metu gyvena su juo. Aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. deklaruota vaiko gyvenamoji vieta nesutampa su ieškovo deklaruotos gyvenamosios adresu, nėra pagrindas įpareigoti ieškovą tikslinti ieškinio faktinį pagrindą. Visas detalias aplinkybes, susijusias su faktine vaiko gyvenamąja vieta ir jos pasikeitimu, galima išsiaiškinti bylą nagrinėjant iš esmės.
16. Ieškovas su ieškiniu pateikė teismui mediatorės 2020 m. gruodžio 1 d. pranešimą dėl teisminės mediacijos pabaigos, kurioje nurodyta, kad privalomosios mediacijos procesas tarp šalių yra baigtas, vienai iš ginčo šalių pasitraukus iš mediacijos (el. b. failas 1, l. 9). Dėl to aplinkybė, kad ieškinyje nenurodyta ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nėra pagrindas nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, nes šalys jau pasinaudojusios privalomąja mediacija pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20-22 straipsnių nuostatas.
17. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 1 dalimi, šeimos bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
18. Pažymėtina tai, kad teismai turi galimybę savo iniciatyva gauti visus duomenis iš VĮ „Regitra“ ir Gyventojų registro. Kadangi pareikštas ieškinys nagrinėtinas pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias šeimos bylų proceso ypatumus, teismas nurodytus duomenis galėjo gauti, naudodamasis teismų informacine sistema, bet ne taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartis panaikintina ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktais, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.