Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei J. Š. ir jos atstovui advokato padėjėjui Mykolui Aleknai, atsakovui D. V. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovei E. V. ir jos atstovei advokatei Reginai Butnevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovams D. V. ir E. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė J. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipdamasi į teismą su patikslintu ieškiniu, bylos nagrinėjimo metu patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovų D. V. ir E. V. (toliau – ir atsakovai) 6 248,80 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tarp šalių 2018 m. birželio 25 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Buto perdavimo atsakovams metu šalys sudarė bute paliekamų baldų ir buitinės technikos sąrašą, padarė nuomojamo buto nuotraukas. Atsakovai sumokėjo 250 Eur depozitą. Atsakovams buvo išnuomotas tvarkingas, švarus, po atlikto remonto, dviejų kambarių butas su visa buitine technika ir baldais, kurie išvardinti nuomos sutarties priede. Sudarydami nuomos sutartį atsakovai įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai naudotis butu pagal paskirtį, laikyti jį geroje būklėje, atsižvelgiant į jo normalų nusidėvėjimą, nelaikyti gyvūnų bei, sugadinus ar sulaužius bute esantį turtą, nedelsiant informuoti nuomotoją (ieškovę). Atsakovai taip pat įsipareigojo suremontuoti ir kompensuoti žalą butui ir įrangai, esančiai bute, baldams ir kitiems sąraše išvardintiems daiktams, nepriklausomai nuo momento, kada ši žala nustatyta, atlyginant ne mažesne nei atstatomoji turto vertė. Sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui, tačiau automatiškai buvo pratęsta neribotam laikui. Praėjus keliems metams, šalys susitarė dėl didesnės nuomos kainos. 2023 m. vasario 26 d. atsakovė E. V. informavo ieškovę, kad išsikrausto iš buto ir nori nutraukti nuomos sutartį. 2023 m. kovo 7 d. šalims susitikus dėl buto perdavimo-priėmimo ir buto raktų grąžinimo, ieškovė pamatė, kad atsakovai tyčia nuomotą butą apgadino. Butas buvo nuniokotas: sugadinta buitinė technika, sulaužyta sienų apdaila, durys, pakeisti sulūžę baldai, išlaužtos durys, sudeginta palangė, subraižytos grindys, sulaužytos sofos dalys, sulaužyti langai, išardyta skalbimo mašina. Tą pačią dieną apžiūros metu vietoje buvo butas apžiūrėtas šalių ir surašytas buto priėmimo-perdavimo aktas, kuriame buvo išvardintas matomas sugadintas turtas ir butui padaryta žala. Visa butui padaryta žala buvo užfiksuota butą nufilmavus ir nufotografavus, surašant buto priėmimo-perdavimo akt, dalyvavo atsakovė E. V., jos sutuoktinis tuo metu nedalyvavo. Atsakovė su nurodytu aktu sutiko ir jį pasirašė. Remiantis turto apgadinimo aktu, 2023 m. kovo 16 d. ieškovė sudarė preliminarų turtui padarytos žalos vertinimą, kuriame nurodė dėvėtų baldų kainas, privalomų atlikti statybos darbų kainas, valymo paslaugų kainas, reikiamų statybinių medžiagų ir statybos darbų kainas, taip pat nesumokėtus mokesčius ir nuomą. Pagal preliminarų žalos vertinimą, atsakovai ieškovei padarė 5 313,44 Eur žalą. Atsakovai, remiantis šalių sudaryta nuomos sutartimi, anksčiau termino nutraukę nuomos sutartį, liko skolingi ieškovei nuomos mokestį už vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, t. y. 1 000,00 Eur (250 Eur x 4 mėn.). Ieškovės surinktais įrodymais ji buto tvarkymo darbams ir statybinėms medžiagoms bei baldams išleido 4 866,80 Eur, pagal pateiktus komercinius pasiūlymus už nesutvarkytas duris, nepakeistus roletus, sulaužytus ir pavogtus baldus ieškovė turės sumokėti 1 864,00 Eur. Įvertinus visą atsakovų ieškovei padarytą žalą, bendra suma yra 7 730,80 Eur. Ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakovais dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai ieškovę ignoravo, vis dingdavo ir buto sutvarkyti nepadėjo.

3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, kadangi jie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, garso ir vaizdo įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, ir prašo ieškinį tenkinti. Atsakovai naudojosi butu ne pagal jo paskirtį, neinformuodavo ieškovės apie padarytą žalą, jos nepašalindavo, todėl savo tyčiniais veiksmais atsakovai sukėlė ieškovei žalą, kurią ieškovė prašo atlyginti. Šalys buto priėmimo-perdavimo metu aptarė padarytą žalą, aptarė preliminarią žalą. Ieškovė prašo atlyginti tik tas išlaidas, kurios buvo reikalingas atstatyti buto padėti iki gyvenamos, iš atsakovų lėšų ieškovė neprašo pagerinti buto būklės. Dėl atsakovų sukeltos žalos butas tapo negalimu gyventi. Ieškovės butui padaryta žala siekia 5 496,80 Eur, į šią sumą neįtraukta sudeginta balkono palangė ir sulaužytos balkono durys, kadangi šią žalą atsakovai bylos nagrinėjimo metu atlyginimo. Šalių sutarimu buto nuomos mokestis buvo pakeltas, šildymo sezonu ieškovai turėjo mokėti 250 Eur/mėn. nuomos mokestį, o ne šildymo sezonu 300 Eur/mėn. Atsakovai neapmokėjo vieno mėnesio nuomos mokesčio, t. y. 250 Eur, ir baudos už sutarties nutraukimą, t. y. 750 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai buvo sumokėję 250 Eur dydžio depozitą, šią sumą prašo išskaityti iš turtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti iš atsakovų 6 248,80 Eur sumą. Pažymi, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo prievolės registruoti nuomos sutarties, tačiau bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sumokėjo mokesčius už 2023 m.

4. Atsakovė E. V. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, kadangi jis yra nepagrįstas. 2018 m. birželio 25 d. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atsakovai penkis metus nuomojosi būstą ir jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, neprašė keisti sulūžusių daiktų, neprašė tvarkyti. Atsakovai įsipareigojo ieškovei mokėti už buto nuomą 150 Eur ir apmokėti komunalinius mokesčius. Mokesčiai buvo mokami tvarkingai ir sąžiningai. Padidintos nuomos ieškovė į sutartį neįrašė, o atsakovai sutiko mokėti daugiau, jei ras galimybę. 2023 m. vasario mėnesį, draugei pasiūlius savo bendrabutį tame pačiame name, atsakovai pranešė ieškovei, kad nutraukia nuomos sutartį. Sutarties 4 punkte numatyta tvarka pranešti ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą negalėjo, kadangi nežinojo, jog atsiras galimybė gyventi draugės bute. Atsakovė pripažįsta, kad jie liko skolingi buto nuomą už vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius 600,00 Eur (150 Eur x 4 mėn.), tačiau įvertinus, kad nuoma buvo mokama po 250 Eur, mano, kad skolingi neliko. Ieškovė reikalauja nepagrįstai didelės sumos. Byloje nėra baldų nusidėvėjimo aktų. Ieškovė nėra įregistravusi nuomos sutarties Registrų centre ir nedeklaravo gyventojų pajamų mokesčių. 250 Eur nuomos dydis nuomos sutartyje nebuvo įrašytas, kadangi to pageidavo pati ieškovė. Atsakovams yra žinoma, kad bute padarytą žalą apmokėjo draudimas. Atsakovė prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir teismo nustatytą žalos dydį išdėstyti dėl sunkios atsakovų finansinės padėties dviejų metų laikotarpiui, atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovai nuo jų mokėjimo yra atleisti.

5. Atsakovės E. V. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atsakovai su trimis vaikais gyveno nuomojamame bute keturis su puse metų. Ieškovė apie atsakovų vaikus žinojo. Gyvenant sienos apsiteplioja, grindys dėvisi, baldai lūžtai. Atsakovė pripažįsta, kad kėdės nebėra, todėl atlyginti už ją reiktų. Balkono durys sutvarkytos, palangė pakeista. Pažymėtina, kad buto nuomos sutartys turi būti registruojamos, nepaisant to, jog ieškovė teigia, kad buto nuoma nėra jos verslas.

6. Atsakovas D. V. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad galiojant 2018 m. birželio 25 d. nuomos sutarčiai, atsakovas su šeima tausojo jiems išnuomotą butą, o nuomos sutartį nutraukus, grąžino tokį, kokį gavo, atsižvelgiant tik į natūralų nusidėvėjimą. Nuomos sutarties sudarymo metu butas buvo elementariai tvarkingas, tačiau nebuvo požymių, kad gyvenamosios patalpos neseniai būtų buvusios remontuotos iš esmės. Ieškovė, išnuomodama butą, neturėjo tikėtis, kad pasibaigus sutarčiai, grąžinsime jį be natūralaus nusidėvėjimo ar dar labiau atremontuotą nė buvo perduotas. Nuomos santykiai tęsėsi ilgiau nė ketverius su puse metų, todėl normalu, kad naudojant butą pagal paskirtį, nusidėvėjimo išvengti buvo neįmanoma. Atsakovai neturėjo jokios prievolės grąžinti butą geresnės būklės negu jis jiems buvo perduotas. Ieškovė turi teisę remontuoti butą kaip jai patinka, tačiau tik iš asmeninių savo lėšų. Ieškovės žalos paskaičiavimas grindžiamas jos surašytu turto žalos įvertinimu, kuris neturi jokios įrodomosios vertės. Atsakovams apsigyvenus bute, badai ir buitinė technika nebuvo nauja, jie jau turėjo vizualiai matomų nusidėvėjimo požymių. Nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta tą pačią dieną, kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl yra pagrindo manyti, kad nurodytus baldus prieš mirtį buvo įsigiję ankstesni buto savininkai. Ieškovė nepateikė nė vieno iš kilnojamųjų daiktų, kurių sugadinimu kaltina, įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti daiktų pagaminimo/įsigijimo metus. Atsakovams nutraukus sutartį, visi ieškovės baldai ir technika akivaizdžiai viršijo nusidėvėjimo ribas (baldai – 6 metai, mašinos – 5 metai,( Pelno mokesčio įstatymo 1 priedelis). Ieškovė, vietoje nurašytų kaip nusidėvėjusių daiktų, nusipirko naujus ir reikalauja, kad atsakovai atlygintų jų kainas. Toks pageidavimas yra nesąžiningas ir neturintis teisinio pagrindo. Langų roletus ieškovė vertina 500,34 Eur, tačiau roletų mechanizmui garantija įprastai suteikiama tik dvejiems metams, todėl jis negali būti tinkamas naudoti neribotą laiką. Patiems roletams garantija įprastai suteikiama dar trumpesnį laiką – vieneriems metams. Roletai nusidėvėjo natūraliai, ir ieškovė neturi protingo pagrindo manyti kitaip. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodomomis sienų ir grindų tvarkymo darbais, kadangi grindjuostės nebuvo patikimai pritvirtintos, vienoje pateiktų nuotraukų matomas skyles sienoje atsakovai rado atėję gyventi – jos buvo skirtos šviestuvams pritvirtinti, laminato nubrūžinimų kai kuriais atvejais neįmanoma išvengti, ant jo statant sunkiasvorius baldus. Apie skalbimo mašinos gedimą ieškovė buvo informuota, taip pat jai buvo pranešta apie tai, kad ji išardyta taisymui, tačiau įvertinus taisymo kaštus, ieškovė taisyti atsisakė. Atsakovai buvo įsigiję savo skalbimo mašiną, kurią išsikraustydami išsivežė. Neigiamos įtakos sienų būklei turi buto užliejimas, įvykęs maždaug 2023 m. vasario mėn., prieš pat atsakovams išsikraustant. Dėl užliejimo atsakovai negali būti kalti, o ieškovė turėjo gauti draudimo išmoką. Perdažyti sienas ieškovė gali iš draudimo išmokos, kuri tam ir buvo skirta. Reikalaudama iš atsakovų atlyginimo už sienų perdažymą, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes už tą patį apliejimą ieškovė nori gauti dvigubą kompensaciją (iš draudiko ir buvusių nuomininkų). Balkono palangę ir duris atsakovai sutvarkė. Sutartyje šalys susitarė dėl 150 Eur/mėn., sutartis nebuvo keičiama raštu, ieškovės palėpimu nuomos mokestis buvo padidintas. Atsakovas sutinka, kad apie nuomos sutarties nutraukimą iš anksto ieškovei nepranešė, todėl jai turi sumokėti baudą už tris mėnesius po 150 Eur, t. y. viso 450 Eur. Sudarydami nuomos sutartį atsakovai sumokėjo ieškovei 250 Eur depozitą, kurio ieškovė negrąžino. 450 Eur suma mažintina 250 Eur depozito dydžiu iki 200 Eur, kuriuos atsakovas sutinka, kad liko skolingi ieškovei ir tik ši suma galėtų būti priteista iš atsakovų. Ieškovės reikalavimas priteisti 0,5 procentų delspinigius yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių motyvų pagrindžiančių šį reikalavimą, nebuvo šalių rašytinio susitarimo dėl netesybų, ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis yra aiškiai per didelis. Atsakovas gavo dovanų papūgą, ją augino narvelyje, tačiau apie jos turėjimą ieškovės nebuvo informavęs. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų solidariai tik 200 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat, ieškinį tenkinus kita apimtimi nė prašoma, prašo priteistų sumų mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

7. Atsakovo D. V. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, palaikė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti tik sutartyje numatytą nuomos mokestį. Išnuomojant butą atsakovams butas nebuvo po atlikto esminio remonto, bute esantys daiktai nebuvo nauji, o tikėtina paveldėti. Ieškovė norėdama išsaugoti butą be natūralių nusidėvėjimo požymių, turėtų buto nenuomoti, kadangi nuomojamas butas penkerius metus negali neturėti nusidėvėjimo požymių. Ieškovės pateiktose įrašuose buto kokybė nėra šokiruojanti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas).

9. 2018 m. birželio 25 d. tarp ieškovės J. Š. (buvusios K.) buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią nuomotojas (ieškovė) išnuomojo nuomininkui (atsakovams) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad numatoma buto nuomos pradžia 2018 m. liepos 1 d. Numatytas nuomos mokestis 150,00 Eur. Sutarties 3 punkte numatyta, kad butas išnuomojamas iki 2020 m. liepos 1 d. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.481 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad 2018 m. birželio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tapo neterminuota po to, kai pasibaigus sutarties terminui, atsakovai toliau naudojosi butu, o ieškovė tam neprieštaravo.

10. 2023 m. vasario 26 d. atsakovė informavo ieškovę apie būto nuomos sutarties nutraukimą ir 2023 m. kovo 7 d. buto raktai buvo perduoti ieškovei ir surašytas buto priėmimo-perdavimo aktas.

11. 2023 m. kovo 7 d. ieškovė surašė Buto priėmimo-perdavimo aktą, kurį pasirašydama patvirtino atsakovė E. V.. Buto priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad bute trūkta virtuvinės kėdės, lovos, svetainės durų, sofos pagalvių, svetainės užuolaidų. Aprašyti bute buvusių daiktų būklė: virtuvinis komplektas su natūraliai nusidėvėjęs, stalas – normalus, svetainės baldai (lentyna ir TV staliukas) turi dėvėjimo žymių, trūksta rankenėlių, televizorius, svetainės stalas natūralaus nusidėvėjimo, miegamojo ir virtuvės grindys paplėšytos, apgadintos, atrodo dar pakenčiamai. Buto priėmimo-perdavimo akte išskirta bute padaryta tyčinė žala, kuri nepriskiriama natūraliam nusidėvėjimui: pagrindinių durų spyna sulūžusi, sudužęs prieškambario veidrodis; sudaužytas šviestuvas; sulaužyta sofos koja, sofa suplyšusi; purvini ir baisūs čiužiniai; sudaužytas miegamojo pakabinamas šviestuvas; svetainės grindys išraižytos dideliais plotais; spintos durys subraižytos ir išlūžusio; kai kurie plintusai sulūžę, o kai kurių nebėra; skylėta balkono palangė (į ją gesintos nuorūkos); sugadinti roletai, vietomis nuplyšę; langų rankenos išlaužytos; purvinos sienos, kai kur yra skylės, nudaužyti visi kampai; nebeužsidaro balkono durys, buvo laužtos; nulūžusios pufo kojos; skalbimo mašinai trūksta dalių, neveikia. Nurodoma, kad tikslus žalos sumos įvertinimas bus atliekamas. Pažymima, kad bute buvo laikomi paukščiai/katė (laikinai), bute buvo rūkoma, pageltusios lubos. Su nurodytais apgadinimais buvo supažindinta atsakovė E. V., kadangi ji pasirašė po nurodytais apgadinimais.

12. 2023 m. kovo 16 d. ieškovė surašė Turto žalos įvertinimą pagal buto priėmimo-perdavimo akte nurodomus trūkumus, kuriame nurodyta, kad: lova, čiūžiniai – 220 Eur; virtuvinė kėdė 30 Eur; sofa, pufas, fotelis - 300 Eur; spinta - 200 Eur; šviestuvai – 60 Eur; užuolaidos 50 Eur; prieškambario veidrodis – 50 Eur; roletai ir jų mechanizmai – 500,34 Eur; palangė balkone, jos įmontavimas – 40 Eur; skalbimo mašina – 100 Eur; svetainės durys ir jų montavimas – 290 Eur; balkono durys ir jų montavimas – 1 194,20 Eur; šarvo durų spynos tvarkymas – 40 Eur; lubų plovimas – 35 Eur; sulaužytų baldų išvežimas – 60 Eur; laminato perklojimas svetainėje (17 m²) – 136 Eur, darbas -102 Eur; plintusai - 92,40 Eur, kampukai – 32,50 Eur, jų perdėjimo darbas 64 Eur; sienų perdažymas (špakliavimas, gruntavimas, dažymas, kampų tvarkymas) 1 380 Eur, medžiagos (gruntas, glaistas, rotband, dažai) - 337 Eur. Nesumokėtas nuomos mokestis už vasarį 250 Eur ir kovą 250 Eur. Bendra suma 5 813,44 Eur.

13. Ieškovė kreipdamasi į teismą prašo priteisti 5 496,80 Eur žalos (iš kurios jau yra išskaičiuotas atsakovų sumokėtas 250 Eur depozitas), 250 Eur nuomos mokesčio už 2023 m. vasario mėn., 750 Eur baudos pagal sutarties 8 straipsnio 5 punktą, 0,5 procentų delspinigius skaičiuojamus nuo ieškinio padavimo dienos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško įsiskolinimo įvykdymo.

14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai gyvendami ieškovei priklausančiame bute pablogino buto būklę, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovų padarytos žalos dydžio.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai nuomojosi iš ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai naudojosi ieškovei priklausančiu butu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario mėn. Atsakovai išsikraustė iš ieškovei priklausančio buto anksčiau negu numatyta sutartyje, tačiau apie tai, jog atlaisvino ieškovės butą, jos sutartyje nustatyta tvarka neinformavo.

17. Ieškovė su atsakovais, kaip vartotojais sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl byloje taikomas ir specialus teisinis reguliavimas tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams (CK XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ nuostatos).

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

18. Ieškovė prašo priteisti 250 Eur atsakovų nesumokėto nuomos mokesčio už 2023 m. vasario mėn.

19. 2018 m. birželio 25 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4 straipsnio 1 punkte šalys susitarė, kad bendra nuomos mokesčio suma už butą yra 150 Eur/mėn. Sutarties 8 straipsnio 2 punkte numatyta, kad visi Sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Ieškovės teigimu, bendru sutarimu šalys nuomos mokestį padidino iki 250 Eur/mėn. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie rašytinį šalių susitarimą dėl nuomos mokesčio pagal Sutartį padidinimą, todėl teismas laiko, kad atsakovų ieškovei mokėtinas nuomos mokestis už 2023 m. vasario mėn. yra 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jos naudai 150 Eur dydžio nuomos mokestį už 2023 m. vasario mėn.

Dėl baudos priteisimo

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 750 Eur baudą vadovaudamasi Sutarties 8 straipsnio 5 punktu. Šioje Sutarties nuostatoje numatyta, kad nuomininkas (atsakovai) turi teisę ne teismo tvarka nutraukti nuomos sutartį pranešęs nuomotojui (ieškovei) prieš tris mėnesius. Jei nuomininkas nutraukia sutartį nesulaukus nuomos termino pabaigos nuomininkas moka nuomotojui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju atsakovai informavo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą 2023 m. vasario 27 d., o nutraukė tarp šalių sudarytą nuomos sutartį 2023 m. kovo 7 d., t. y. informavo apie sutarties nutraukimą pažeisdami Sutarties sąlygas. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės prašomu priteisti baudos dydžiu, kadangi, vadovaujantis Sutarties 4 straipsnio 1 punktu, nuomos mokestis yra 150 Eur/mėn. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų baudą yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovų 450 Eur baudą ieškovei.

Dėl žalos atlyginimo

21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

22. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

23. CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

24. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-487/2008).

25. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala. Civilinės teisės doktrinoje nereikalaujama, kad asmens, dėl kurio veiksmų atsirado nuostoliai, veiksmai būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad asmens elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė.

26. Pažymėtina, kad natūraliu nusidėvėjimu laikomi defektai ir gedimai, atsiradę dėl normalaus turto naudojimo pagal paskirtį ir paprastai būdingi to paties daikto, eksploatacijos trukmės ir nusidėvėjimo turtui, pavyzdžiui, nežymūs maži įbrėžimai, vizualiai pastebimi pakitimai dėl apdailos nusidėvėjimo, techniškai priimtinas nusidėvėjimas dėl eksploatacijos bei kiti natūralaus nusidėvėjimo defektai, su sąlyga, kad tokie defektai atsirado tinkamai ir techniškai teisingai naudojant turtą pagal jo paskirtį.

27. Ieškovė nurodo, kad atsakovai savo tyčiniais veiksmais padarė atsakovei žalos, kurios nepašalino, už 5 746,80 Eur pagal 2023 m. gegužės 30 d. sąskaitą-faktūrą serija 2 Nr. 015, 2023 m. birželio 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PEX230979, mokėjimo kvitus, patvirtinančius statybinių medžiagų, šviestuvų, lempučių, baldų, buitinės technikos, durų ir kitų prekių įsigijimą. Įvertinus tai, kad atsakovai sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sumokėjo ieškovei 250 Eur dydžio depozitą, šį depozitą išskaičius iš žalos dydžio prašo priteisti 5 496,80 Eur.

28. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo fakto, kad yra atsakingi už balkono durų ir palangės sugadinimus, priešingai, juos atlygino bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė reikalavimo šioje dalyje byloje nebereiškia.

29. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir liudininkų paaiškinimus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad visa jos prašoma priteisti žalos suma buvo būtina siekiant atstatyti buto padėtį, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, į buvusią prieš perduodant butą atsakovams ir siekiant naudoti butą pagal paskirtį.

30. Iš į bylą pateiktų buto nuotraukų, vaizdo ir garso įrašo, atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. birželio 25 d. šalims sudarius gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ieškovei perdavus atsakovams butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buto būklė buvo gera, jis buvo tvarkingas, jame gyventi buvo galima, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodytas butas buvo po atlikto remonto. Iš nuotraukų matyti, kad buto sienos miegamajame turėjo dėmių (miegamojo siena prie lovos), grindys turėjo nusidėvėjimo požymių (virtuvėje esantis linoleumas). Miegamojo lovos čiužinys nebuvo naujas, ant jo matosi dėvėjimo žymės, spintos kairėje esančiose duryse matosi įbrėžimas. Iš nuotraukų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ir kiti bute esantys baldai taip pat nebuvo visiškai nauji, jie buvo dėvėti.

31. Atsakovai pripažino, kad svetainės durys buvo jų pakeistos ir tinkamai nebeužsidaro. Ieškovė nurodo, kad naudotos svetainės durys ir jų įmontavimas jai kainavo 170 Eur (2023 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 60746860). Įvertinus tai, kad atsakovai neinformavo ieškovės apie durų pakeitimo poreikį ir pakeitė duris netinkamomis, teismas laiko, kad šias išlaidas atsakovai turi atlyginti. Tokia pat išvada darytina įvertinus tai, kad atsakovai be ieškovės žinios pakeitė miegamojo lovą, kuriai bute buvęs čiužinys tapo netinkamas, todėl 280 Eur kitos dėvėtos lovos ir čiužinio įsigijimo išlaidas taip pat turėtų atlyginti atsakovai. Ieškovė taip pat prašo priteisti 280 Eur už sofą ir jos pristatymą. Byloje surinkti rašytiniai duomenys ir paaiškinimai patvirtina, kad sofa buvo sugadinta, ją dengiantis audinys buvo suplėšytas, atrodė neestetiškai. Įvertinus tai, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovei 280 Eur už sofą ir jos pristatymą.

32. Atsakovai neneigia, kad kėdė, kurios buto priėmimo-perdavimo metu nebuvo, sulūžo ir ji buvo išvežta. Ieškovė šią virtuvės kėdę vertina 80 Eur, tačiau nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių tokią kėdės vertę, nepateikė duomenų pagrindžiančių, kad ji tokias išlaidas patyrė įsigydama naują kėdę. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad prašymas priteisti 80 Eur už šios kėdės praradimą yra per didelis, nepagrįstas ir neprotingas, todėl mažina už kėdę priteistiną sumą iki 40 Eur.

33. Ieškovė taip pat prašo priteisti 144,92 Eur už roletų pakeitimą. Teismas, įvertinęs ta aplinkybę, kad roletams yra suteikiama dviejų metų garantija ir abi šalys pripažįsta, kad roletai sudarius nuomos sutartį buvo nenauji ir nuomos sutartis tęsėsi beveik penkis metus, todėl laiko, kad roletai nuomos sutarties nutraukimo momentu yra natūraliai susidėvėję, nes jų eksploatavimas buvo kasdieninis. Todėl nuomininkai už roletų natūralų susidėvėjimą nėra atsakingi nuomotojui. Todėl ieškovės prašoma suma už roletų pakeitimą iš atsakovų nepriteistina.

34. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir liudininkų paaiškinimus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad visa jos prašoma priteisti žalos suma buvo būtina siekiant atstatyti atsakovų naudoto buto padėtį, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, į buvusią prieš perduodant butą atsakovams.

35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 100 Eur už skalbimo mašiną. Nurodo, kad buto priėmimo-perdavimo momentu skalbimo mašina buvo išardyta, trūko jos dalių. Kadangi mašina neveikė, ieškovei teko įsigyti kitą naudotą skalbimo mašiną. Atsakovas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skalbimo mašina sugedo atsakovams gyvenant bute, apie šį gedimą, skalbimo mašinos išardymą, detalės išėmimą ir taisymo kainą ieškovė buvo informuota, tačiau taisyti mašiną atsisakė, kadangi neapsimokėjo. Atsakovai savo poreikių tenkinimui įsigijo kitą skalbimo mašiną, kurią išsivežė išsikraustydami iš buto. Ieškovė nepateikė duomenų, kad bute buvusios skalbimo mašinos gedimas būtų įvykęs dėl tyčinių atsakovų veiksmų ar išskirtinai dėl atsakovų netinkamo naudojimosi skalbimo mašina pagal jos paskirtį, taip pat nepateikė duomenų, kad apie skalbimo mašinos būklę, pagaminimo metus, taisymo kaštus, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad skalbimo mašina buvo sugadinta tyčia ar išskirtinai dėl atsakovų netinkamų veiksmų ir dėl to atsirado būtinybė ją keisti kita skalbimo mašina. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 2 080 Eur už sienų tvarkymą ir dažymą, kurią grindžia 2023 m. gegužės 30 d. sąskaita-faktūra serija 2 Nr. 015. Iš byloje esančių nuotraukų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad buto sienos, atsakovams išsikrausčius iš buto, buvo nešvarios, ištepliotos, svetainės kambario siena ties sofos amatine dalimi buvo nubyrėjęs tinkas, sienos kampas buvo pažeistas ir nubyrėjęs. Atsakovai bute gyveno beveik 5 metus, turėjo 3 mažamečius vaikus, apie kurių gyvenimą ieškovei priklausančiame bute, ji žinojo. Įvertinus laiko tarpą, kurį atsakovai gyveno bute, tai, kad turėjo mažamečius vaikus, teismas negali sutikti, kad natūralus nusidėvėjimas nagrinėjamu atveju neapima jokios sienų būklės pablogėjimo dalies. Priešingai, šviesių sienų išpurvinimas, ištepliojimas laikytinas natūraliu gyvenamojo būsto sienų nusidėvėjimu, kadangi vaikštant prie sienų yra prisiglaudžiama, baldai taip pat liečiasi prie sienų ir sukelia tam tikrus nusidėvėjimą rodančius požymius. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nurodytos dėmės negalėjo būti pašalintos jas tiesiog nuvalant, šias aplinkybes grindė tik savo teiginiais. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad nudažytos yra visos miegamojo ir svetainės sienos, duomenų apie kitas buto sienas byloje nėra. Įvertinus tai, kad atsakovų šeimoje auga 3 mažamečiai vaikai, atsakovų gyvenimo bute laikotarpį, natūralų buto sienų nusidėvėjimą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad sienų nešvarumu negalima pašalinti kitais būtais, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 2 080 Eur suma yra nepagrįsta, todėl ją mažina iki 1 000 Eur.

37. Ieškovė teigė, jog dėl atsakovų kaltės padaryti grindų pažeidimai ir gilūs grindų paviršiaus išbraižymai. Iš byloje esančių nuotraukų, šalių paaiškinimų daryti išvada, kad buto patalpų parketo grindys yra įrengtos prieš daug metų, grindys nenaujos, matomos natūralus jų nusidėvėjimas dėl jų įprasto naudojimo, vietomis matomas grindų dangos spalvos, atspalvio pakitimas, išblukimai, yra paviršiaus pabraižymai. Vertinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atsakovus laikyti atsakingus už visus minėtus ieškovo nurodomus grindų pažeidimus.

38. 2 756,80 Eur reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė grindžia mokėjimo kvitais, kurie, jos teigimu, patvirtina statybinių prekių įsigijimą. Įvertinus ieškovės mokėjimus kvitus nustatyta, kad ne visos prekės buvo skirtos atlyginti ieškovų padarytą žalą. 2023 m. balandžio 21 d. UAB „DEPO DIY LT“ mokėjimo kvite nurodyta, kad įsigyta priemonė skruzdėlėms naikinti, kurios kaina 2,89 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovų veiksmai sąlygojo skruzdėlių užsiveisimą bute ieškovė nepateikė. Iš 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitos faktūros PANO063185 matyti, kad ieškovė prašo priteisti 3,98 Eur už aliuminį ortakį, 1,59 Eur už kabelio kanalą su lipnia juosta, 2,07 Eur už perėjimą/grotos ventiliacijai, 2,50 Eur elektros lizdą su įžeminimu, 4,85 Eur el. lizdą, 1,81 Eur jungiklis/virštinkinis, 1,07 Eur tvirtinimai baldų konstrukcijoms, 0,77 Eur gnybtų eilė, 5,36 Eur sanitarinis silikoninis hermetikas, 4,12 Eur klijai sandariklis, 0,64 Eur sąvarža, 1,53 Eur energetinis gėrimas, 0,10 Eur užstatas, 0,77 Eur plokščias instaliacijos kabelis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nereiškė reikalavimų, kurie galėtų būti susiję su šiomis prekėmis, pavyzdžiui aliuminiu ortakiu arba elektros lizdais, jungikliais.

39. Ieškovė taip pateikia Z. B. įmonės fiskalinius kvitus 59,45 Eur sumai, tačiau kvite nenurodyta kokios prekės buvo įsigytos, byloje nėra paaiškinimų kokios prekės buvo įsigytos šiais kvitais. Kitose dalyje ieškovė žalos dydį grindžia prekių įsigijimo kvitais, tačiau iš šių duomenų negalima nustatyti ar minėtos patirtos išlaidos yra susiję su šia byla ir su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė konkretaus apskaičiavimo kokio kiekio medžiagų jai priteikė konkretiems darbams atlikti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į protingumo principą ir proporcingumą, ieškovės prašoma priteisti 2 756,80 Eur suma mažintina iki 1 150,00 Eur. Išskaitant atsakovų ieškovei sumokėtą 250 Eur depozitą, atsakovai turi atlyginti ieškovei 900 Eur susijusias su statybinių ir kitų prekių įsigijimu.

40. Ieškovė nurodė, kad atsakovai be jos žinios ir leidimo bute augino gyvūną – papūgą. Įvertinus šalių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartie sąlygas, draudimas nuomininkams (atsakovams) bute neauginti gyvūnų, paukščių ar graužikų numatytas sutarties 1 straipsnio 2 punkte. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kurį laiką bute augino papūgą ir apie tai ieškovės neinformavo. Įvertinus tai, kad ieškovė nenurodė kokia konkrečiai žala nurodyto gyvūno buvo padaryta butui, teismas laiko, kad šie ieškovės argumentai yra nesusiję su nagrinėjamu ginču – žalos atlyginimu, nuomos mokesčio ir baudos priteisimu, todėl šių argumentų nepasisako.

41. Iš nuomos sutarties 6 straipsnio 5 punkto matyti, kad atsakovai buvo įsipareigoję užtikrinti nuomotojui (ieškovei) laisvą patekimą į nuomojamą būtą. Atsakovai savo paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė pirmus kartus nuomos mokesčio atvyko pasiimti į butą, jį apžiūrėjo, tačiau vėliau į butą atvykusi nebuvo. Įvertinus tai, kad atsakovai butu naudojosi ir jame gyveno beveik 4,5 metų, daryti išvada, kad atsakingas ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas per tokį laiko tarpą turėjo atvykti į savo turtą, įvertinto jo stovį, nusidėvėjimą, remonto ar kitų kosmetinių darbų poreikį bei jį aptarti su buto nuomininkais. Ieškovė nurodyta teise, kuri numatyta šalių sudarytoje sutartyje, bylos duomenimis nepasinaudojo.

42. Įvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovė atsakovams nuomodama butą beveik penkis metus, gavo pajamas iš atsakovų mokamo nuomos mokesčio. Atsakovai, mokėdami ieškovei nuomos mokestį, juo iš dalies padengė ieškovės nuomojamo turto nusidėvėjimo kaštus. Teismas faktų, kad atsakovai tyčia gadino ieškovės turtą, nenustatė. Atsakovai dalį žalos geranoriškai atlygino, suremontuodami atskiras buto dalis. Todėl butų neteisinga ir neprotinga reikalauti iš atsakovų kompensuoti buto ir atskirų jame buvusių daiktų natūralaus nusidėvėjimo kaštus, juo vertinant kaip tyčinį atsakovų veiksmais padaryta ieškovės turto sugadinimą. Teismas mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai būtų tyčia gadinę jos išnuomotą turtą.

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovų atsakomybės dėl visos prašomos priteisti žalos bei neįrodė visos žalos dydžio, todėl likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. iš atsakovų, kaip sutuoktinių, kurie naudojo būstą šeimos poreikiams tenkinti, solidariai priteistina 150 Eur nuomos mokesčio už 2023 m. vasario mėn., 450 Eur baudos už sutarties sąlygų nesilaikymą, 2 670 Eur žalos (170 Eur + 40 Eur + 280 Eur + 280 Eur +1 000 Eur + 900 Eur).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 174 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams buvo teikta antrinė teisinė pagalba, todėl už atsakovei E. V. teiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 587,50 Eur išlaidų, o už atsakovui D. V. - 416,25 Eur.

47. Ieškinys patenkintas 52,33 procentais (3 270 Eur x 100 procentai / 6 248,80 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovų priteistina po 45,52 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (174 Eur x 52,33 procentai / 2), o iš ieškovės priteistina 478,49 Eur (1 003,75 Eur x 47,67 procentai) valstybės patirtų atsakovams teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

48. Teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies priteistinos iš šalių proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės priteistina 9,50 Eur, o iš atsakovų šios išlaidos nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos.

Dėl sprendimo išdėstymo

49. Atsakovai prašo, atsižvelgiant į jų sunkią materialinę padėtį, žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui.

50. CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

51. Iš teismui pateiktų ir išsireikalautų duomenų nustatyta, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki. Atsakovai neturi jiems priklausančio nekilnojamojo turto ar jų vardu registruotų transporto priemonių. Atsakovų šeimoje auga trys mažamečiai vaikai: D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), N. V., gimęs (duomenys neskelbtini). D.ir E. V. lanko (duomenys neskelbtini). Atsakovė E. V. nedirba, jos pajamas sudaro 439,48 Eur išmoka vaikams. Atsakovas D. V. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. verčiasi individualia veikla. Byloje nėra duomenų apie atsakovo užsiimama veiklą ir gaunamas pajamas iš jos. Iš 2023 m. birželio 13 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos apie registraciją užimtumo tarnyboje matyti, kad atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus atsakovų nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, atsakovų turtinę padėtį laikytina sunkia, dėl kurios jie negali sumokėti visos priteistinos žalos iš karto. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymą ir sprendimo vykdymą išdėstyti. Vertinant terminą, kuriam tikslinga išdėstyti sprendimą svarbu įvertinti, kad nagrinėjamu atveju atsakovams negali būti sukuriama geresnės ir palankesnės sąlygos ieškovės atžvilgiu, todėl sprendimo vykdymas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Šiuo atveju, teismo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principų, ieškovės interesų, o socialinis teisingumas bus užtikrintas.

52. Nustatoma, kad sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir ieškovė įgyja teisę išieškoti visą skolą bendra įstatyme nustatyta tvarka, jei atsakovai pažeis sprendimo išdėstymo tvarką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) nuomos mokesčio, 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) baudą, 2 670,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt eurų 00 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 45,52 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 52 ct) ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti sprendimo vykdymą 12 dvylikos mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 272,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 50 ct), iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovei 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos (3 270,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 9 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos. Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2024 m. gegužės mėnuo, pirmąją įmoką 272,50 Eur, sumokėti iki 2024 m. gegužės 9 d. įskaitytinai.

Nustatyti kad, atsakovams pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir ieškovė įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,50 Eur (devynių eurų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 478,49 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 49 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų – valstybei. Pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Luminor bank“ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.