- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-54-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02386-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir priteisti iš atsakovo vaikų V. K. ir V. K. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio priėmimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 470 Eur. Išlaidos atsiranda kiekvienais metais skirtingais periodais. Šiuo metu sūnui reikia nupirkti būtinus daiktus, skirtus lankyti mokyklą. Su dukra turės vykti į Santariškių ligoninę atlikti tyrimus, galimas hospitalizavimas. Ieškovės darbo užmokestis yra 1200 Eur, o nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. padidės iki 1400 Eur. Taip pat iki lapkričio mėn. gaus dukrai skirtą neįgalumo pašalpą. Ieškovė turi įsigijusi butą, kuris apsunkintas hipoteka. Už butą privalo grąžinti po 100 Eur paskolos per mėnesį, mokėti po 100 Eur dydžio mėnesines įmokas už buitinės technikos pirkimą išsimokėtinai. Automobilio neturi. Prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2019 m. balandžio 1 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Iš esmės teigė, kad neturi finansinių galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
5. Teismas nustatė, kad nepilnamečiai V. K. ir V. K. yra ieškovės R. K. ir atsakovo D. K. vaikai. 2014 m. spalio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Teismas sprendimu nustatė, kad V. K. ir V. K. gyvenamoji vieta yra kartu su R. K., priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 86,88 Eur (300 Lt) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos kiekvieno vaiko maitinimui, rūbams, mokymosi reikmėms, laisvalaikiui sudarančios apie 400 Eur per mėnesį, iš kurių 180 Eur išlaidos maistui namuose, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 40 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur kitoms išlaidoms (vaikams skirtiems baldams, daželio/mokyklos fondui, dovanoms ir kt.), apie 20 Eur per mėn. išlaidos vaikų gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, geresniam maitinimui yra realios, kasdieninės nepilnamečių vaikų gyvenime bei atitinka protingumo principą. Ieškovė taip pat stengiasi patenkinti ne tik būtiniausius vaiko poreikius, bet ir sudaryti jiems sąlygas visapusiškai vystytis. Šios išlaidos sudaro apie 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Taigi per mėnesį kiekvienam vaikui yra būtina skirti apie 470 Eur sumą. Vadinasi, ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų, yra teisingas, protingas ir sąžiningas. Savo ruožtu atsakovas yra jauno amžiaus, įrodymų apie atsakovo darbingumo lygio sumažėjimą byloje pateikta nėra, todėl laikytina, jog atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti pakankamai pajamų, kurios užtikrintų atsakovo, esančio tėvu, pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus ir teikti didesnį, pakitusius vaikų poreikius atitinkantį, išlaikymą.
7. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, į tai, kad atsakovas turi kitų, įstatymiškai nustatytų išlaikytinių – nepilnametę dukrą iš kitos santuokos, į tai, jog vaikams augant jų poreikiai tik didėja, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatavo, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą. 2014 m. spalio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui V. K. priteistą išlaikymą padidino iki 215 Eur per mėnesį. Atsižvelgęs į V. K. sveikatos būklę bei dėl jos patiriamas papildomas išlaidas, teismas iš atsakovo nepilnametei dukrai V. K. priteistą išlaikymą padidino iki 250 Eur per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, o teismui nustačius pagrindus, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas iš esmės netyrė šalių turtinės padėties ir išsamiai dėl jos nepasisakė, t. y. nesudarytas turto balansas ir netirtas pajamų ir išlaidų santykis.
8.2. Byloje nėra išanalizuota tėvų turtinė padėtis, t. y. teismas neatsižvelgė ir netyrė apelianto pajamų ir išlaidų santykio atsižvelgiant į jo turimus kitus išlaikytinius bei patiriamas išlaidas jiems išlaikyti. Kaip matyti iš sprendimo, apelianto išlaikytiniai ir jų poreikiai ignoruoti visiškai. Byla išnagrinėta nesilaikant šiai bylai nustatytų taisyklių, kurios suformuotos kasacinio teismo.
8.3. Išvadą teikianti institucija nepateikė išvados pagal taisykles, kurios patvirtintos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomendacijomis dėl vaiko teisių apsaugos skyrių teismui teikiamų išvadų. Išvadą teikiančios institucijos nebuvo tirta ieškovės socialinė aplinka, t. y. nenustatyta, ar ji gyvena viena (ar neturi sugyventinio, kuris teiktų pajamas apmokėdamas buities išlaidas ir pan.).
8.4. Teismas nepateikė nuomonės, kas sudaro pagrindą teigti, jog pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę yra nepakankami jo pozicijai pagrįsti. Teismas, nepasisakydamas dėl šių įrodymų (ne)pagrįstumo ir juos atmesdamas, pažeidė atsakovo teisę į procesinį lygiateisiškumą (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17 straipsnis) ir apribojo teisę įrodinėti aplinkybes pagal bylos pobūdį, t. y. galimybę teikti išlaikymą ar neteikti jo didesnio, nei buvo teikiamas.
8.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai ir kad šių poreikių pasikeitimas yra toks, jog būtina žymiai didinti išlaikymo dydį. Iš pateiktų rašytinių dokumentų apie vaikų sveikatos būklę matyti, jog specialų poreikių nenustatyta, periodinių išlaidų nereikia.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtiniausių vaikų poreikių patenkinimui: vaikų maitinimui, rūbams, mokymosi reikmėms, būtina skirti kiekvienam apie 470 Eur sumą. Be to, ieškovė turi papildomų išlaidų vaikų gydymui. Dukrai nuo gimimo diagnozuota įgimta širdies yda. 2012 m. vaikui atlikta širdies operacija bei nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Stebint vaiko sveikatos būklę, du kartus per metus yra vykdomas planinis vaiko sveikatos būklės patikrinimas – kiekvienų metų rugsėjį Vilniaus Santaros ligoninėje, kovą – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tai reikalauja papildomų išlaidų. Sūnaus sveikata taip pat nėra gera – jam nuo gimimo yra diagnozuota širdies yda – širdies ūžesiai, be to, vaikas serga atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu bei alergine astma.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra bloga, kad jo šeima gyvena iš 1 050 Eur kas mėnesį gaunamų pajamų. Tačiau, nurodydamas apie 1 050 Eur šeimos pajamas per mėnesį, atsakovas tuo pačiu teismui pateikia įrodymus, jog vien už būsto nuomą ir teikiamus komunalinius patarnavimus kas mėnesį sumoka apie 1 300 Eur pinigų sumą, kas viršija atsakovo nurodomas šeimos pajamas. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, taip pat atsakovas, vengdamas vykdyti pareigą tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, savo realią turtinę padėtį slepia.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino byloje nesant įrodymų, kurie sudarytų tikimybę, jog atsakovo sveikatos būklė yra bloga, kas trukdytų jam aktyviai dirbti ir gauti pastovias pajamas.
9.4. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-378/2018. Atsakovo minimoje byloje nagrinėtas ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, o ne dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
9.5. Apeliantas nurodo, jog byloje išvadą teikianti institucija pateikė išvadas, neatitinkančias Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomendacijose nurodytus išvadų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nes nebuvo tirta ieškovės socialinė aplinka. Tačiau šalių socialinė aplinka tiriama ginčuose dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o ginčo tarp šalių nei dėl vaikų gyvenamosios vietos, nei dėl apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl sąlygų išlaikymo dydžiui pakeisti
12. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė siekė, kad būtų padidintas jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams anksčiau teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo padidintas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šioje byloje visų pirma turi pasisakyti dėl pagrindų, kuriems esant gali būti keičiamas, šiuo atveju didinamas, anksčiau teismo sprendimu priteistas išlaikymas, o po to įvertinti, ar šioje byloje egzistuoja anksčiau paminėti pagrindai.
13. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
14. Ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir priteisti iš atsakovo vaikų V. K. ir V. K. išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu teikia po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau tokia suma gali padengti tik nedidelę išlaidų vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti dalį.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl akivaizdu, kad per laikotarpį nuo 2014 metų spalio 9 d. sprendimo priėmimo jie pasikeitė. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu būtina skirti apie 470 Eur sumą. Atsakovas šio dydžio apeliaciniame skunde iš esmės neginčija – šiuo aspektu jo argumentai yra lakoniški, abstraktūs, nepagrįsti įrodymais ir konkrečiais argumentais. Savo ruožtu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos kiekvieno vaiko poreikiams yra realios ir protingos. Be to, nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Orientaciniu kriterijumi, kalbant apie sumą, reikalingą būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, teismų praktikoje dažnai laikoma minimali mėnesinė alga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nustatyta apie 470 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui atitinka teisingumo ir protingumo principus. Juolab kad kaip apeliaciniame skunde nurodo pats atsakovas, visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai, o išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.
17. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad byloje buvo tinkamai nustatytas esminis atsakovo vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų pokytis (padidėjimas). Jis sudarė pagrindą svarstyti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą.
Dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio
18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra išanalizuota tėvų turtinė padėtis, teismas neatsižvelgė ir netyrė atsakovo pajamų ir išlaidų santykio atsižvelgiant į jo turimus kitus išlaikytinius bei patiriamas išlaidas jiems išlaikyti.
19. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Be to, kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas pateikė duomenis, kad jo pajamos per mėnesį yra 753,38 Eur, o jo sutuoktinės – 301,35 Eur. Tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apžvelgus atsakovo nurodytas kas mėnesį patiriamas išlaidas, matyti, kad jo patiriamos išlaidos reikšmingai viršija gaunamas pajamas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl atsakovo gaunamų pajamų, tikėtina, kad atsakovas neatskleidžia visų duomenų apie gaunamas pajamas. Remiantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, šios aplinkybės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
21. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo sveikatos būklės. Teigia, jog asmens darbingumą nustato ne tik invalidumo faktas, o oficialių institucijų išduoti dokumentai turi aukštesnę įrodomąją galią.
22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas su atsiliepimu pateikė Karalienės ligoninės 2017 m. gegužės 27 d. išrašą, kad buvo apžiūrėtas po autoįvykio. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui buvo nustatytas apatinės nugaros dalies raumenų patempimas, konkretus gydymas nepaskirtas ir duotas žodinis patarimas. Atsakovas iš priėmimo skyriaus paleistas po dviejų valandų ir nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos jis po to bent kartą kreipėsi į medikus. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis išrašas nėra pakankamas pagrindas spręsti apie kitokį nei laikinas atsakovo nedarbingumą. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovas įrodymais nepagrindė teiginių, jog gali dirbti ne visą darbo dieną.
23. Iš atsakovo pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių matyti, kad jis per mėnesį dirba po 85 valandas, kas reiškia, kad jis dirba apie pusę įprasto darbo laiko per mėnesį. Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių negali dirbti visą įprastą darbo laiką ar net daugiau (be kita ko, atsižvelgiant į pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus). Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad jis apskritai ėmėsi kokių nors priemonių uždirbti daugiau pajamų (ieškojo kito (papildomo) darbo, prašė leisti dirbti daugiau darbo valandų ar kt.). Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
24. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovui būtų buvę kliudoma teikti įrodymus ir argumentus dėl jo turtinės padėties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus vertino ir padarė teisės aktais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas dėl jų. Kaip minėta, atsakovo duomenys apie gaunamas pajamas kelia abejonių ir dėl to jos turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, atsakovo elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, standarto. Atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas, nesiima konkrečių priemonių, kurios užtikrintų atsakovo, esančio tėvu, pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus ir teikti didesnį, pakitusius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.
25. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovo argumentai, kad teismas netyrė ir neanalizavo turtinės padėties, yra nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas tiesiog kritiškai vertino atsakovo duomenis apie jo turtinę padėtį ir negalėjimą teikti didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis ir mano, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai nėra pakankami, kad laikyti, jog atsakovas objektyviai negali teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo ar nukrypti nuo principo, kad tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Juolab kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė, nes atsakovas jų nenurodė ir neįrodė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) savo išvadą pateikė tik žodžiu teismo posėdžio metu ir su ieškove bendravo tik posėdžio metu. Teigia, jog tokia išvada neatitinka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomendacijose keliamų reikalavimų išvados formai ir turiniui, taip pat tarnyba netyrė ieškovės socialinės aplinkos.
27. Teisėjų kolegija anksčiau paminėtu aspektu pažymi, kad, pirma, CPK nenustato, kad bylose dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo privalo būti pateikiama Tarnybos išvada. Antra, CPK nenustato konkrečių reikalavimų Tarnybos išvados turiniui ar formai. Nors rašytinės Tarnybos išvados pateikimas dažniausiai yra pageidautinas, tačiau tokios išvados nepateikimas automatiškai nereiškia, kad dėl to civilinė byla buvo išnagrinėta neteisingai. Trečia, atsakovas nenurodo kokiomis konkrečiomis rekomendacijomis jis remiasi. Tarnybos tinklalapyje patalpintose 2012 m. birželio 18 d. rekomendacijose dėl vaiko teisių apsaugos skyrių teismui teikiamų išvadų nurodyta, kad jose aptariami reikalavimai teismui teikiamoms išvadoms nagrinėjant ginčus dėl vaikų, taip pat nagrinėjant bylas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium. Tačiau nagrinėjamas ginčas nepatenka į minėtų ginčų kategoriją. Be to, rekomendacijos neturi privalomos teisinės galios. Ketvirta, Tarnyba neturi pareigos rinkti įrodymus, siekdama palaikyti vieną ar kitą bylos šalį.
28. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, susijusiais su Tarnybos išvada, kuri buvo pateikta šioje byloje.
Dėl bylos baigties
29. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas. Vadinasi, nėra bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti paskirstytos šalims.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.