- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-1184-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01546-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- Ž. N.
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Ž. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. N. patikslintą ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovės ieškovės kartu su nepilnamečiu vaiku E. K. naudai iki vaiko pilnametystės uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 1/2 gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą E. K. gyventi skyrium, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą dėl uzurfrukto nustatymo, tokiu atveju priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 290 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ieškovę, jei teismas netenkintų ieškovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, tokiu atveju kaip išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui iki jos pilnametystės priteisti iš atsakovo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), jei teismas netenkintų ieškovės prašymo dėl uzufrukto nustatymo arba netenkintų ieškovės prašymo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tokiu atveju priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 390 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš atsakovo 1 520 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas kaip sugyventiniai bendrosios jungtinės veiklos būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Hyundai SANFA FE, ir pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį šios transporto priemonės, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise atsakovo vardu registruotą transporto priemonę Hyundai SANFA FE o atsakovui už ieškovei atitenkančią jo dalį šios transporto priemonės piniginės kompensacijos nepriteisti, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja ir nustatyti jai ir kartu su ja gyvenančiai dukrai uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą perduoti jai šio gyvenamojo namo raktus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies - nustatyti E. K. gyvenamąją vietą su ieškove, iš ieškovo priteisti 200 EUR kas mėnesinį nepilnamečiui vaikui išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, kitus ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad prašymas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškove yra perteklinis, nes tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes ieškovė su dukra išsikraustė ir iki šiol gyvena atskirai nuo atsakovo.
4. Trečiasis asmuo „Swedbank“ atsiliepimu į ieškinį prašo netenkinti ieškovės reikalavimų dalyje dėl uzufrukto nustatymo iki vaiko pilnametystės. Teigia, kad kredito gavėjai įkeitė turtą, tuo tarpu tenkinus ieškovės reikalavimą ir nustačius uzufruktą, kredito davėjo interesai būtų pažeisti.
5. Išvadą teikianti institucija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė su dukra šiuo metu gyvena kartu, mergaitė yra prisirišusi prie mamos, o santykiai su tėvu atšalę. Mano, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka šalių dukters interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, nustatė E. K. gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigojo atsakovą perduoti, o ieškovę priimti, raktus nuo ieškovei priklausančio namo dalies ir kitoje dalyje prašymą atmetė.
7. Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, turi nepilnametį vaiką, ieškovė nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai su dukra nuo atsakovo ir užtikrina dukrai gyvenamąjį būstą nuomojamame bute. Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų taip pat nustatė, kad pas ieškovę šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl nutarė laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti E. K. gyvenamąją vietą su ieškove.
8. Dėl raktų perdavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl ieškovė turi teisę ne tik gyventi, bet ir laisvai patekti į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, be to name yra ne tik ieškovės, bet ir šalių dukters daiktai. Kadangi ieškovė tvirtina, kad atsakovas yra pasiėmęs jos raktus nuo namo ir jų neatiduoda, atsižvelgiant į tai, kad šalys geranoriškai nesugeba išspręsti klausimo dėl ieškovei priklausančių raktų grąžinimo, ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino.
9. Dėl uzufrukto nustatymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė su dukra jau daugiau kaip 10 mėnesių kartu nebegyvena jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, o gyvena nuomojame bute, kuriame šalių dukrai yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl uzufrukto nustatymo, kadangi tokio prašymo patenkinimas pažeistų šalių kreditoriaus interesus, nes tiek ieškovei, tiek ir atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas, yra įkeistas kreditoriui. Nurodo, kad trečiojo asmens, tai yra šalių kreditoriaus atsiliepimas patvirtina, kad kreditorius nesutinka, jog bankui įkeistam turtui būtų uždėti apribojimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį pakeisti ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovės kartu su nepilnamečiu vaiku E. K. naudai laikiną uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nurodo, kad teismas atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikino uzufrukto nustatymo teismas faktiškai apgynė atsakovo teisę gyventi ginčo name nepatiriant nuomos išlaidų gyvenamajam būstui bei faktiškai nusprendė, kad ieškovės, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra, teisė gyventi pirmiau minėtoje gyvenamojoje namų valdoje, nepatiriant buto nuomos išlaidų, yra mažiau vertingesnė bei mažiau ginama nei pirmiau minėta atsakovo teisė.
10.2. Nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, nepakankamai įvertino šalių nepilnamečio vaiko teisę turėti jo poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą (šiuo metu, kaip nustatė teismas, ieškovė nuomojasi tik vieno kambario butą, kas, akivaizdu, susiję su piniginių lėšų trūkumu) ir tos teisės neapgynė. Pažymi, kad ieškovė su vaiku namų valdą buvo priverstos palikti dėl netinkamo atsakovo elgesio. Nurodo, kad gaunamų pajamų nepakanka visoms išlaidoms padengti.
10.3. Nurodo, kad teismo argumentas dėl hipotekos kreditoriaus teisės suvaržymo yra grįstas prielaida, formalus. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog kredito sutartis yra nevykdoma, dėl ko galėtų kilti klausimų dėl hipotekos kreditoriaus teisių pažeidimo. Pažymi, jog uzufruktas būtų nustatytas laikinai, todėl šiuo atveju kreditoriaus interesai nebūtų pažeisti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Pagrindiniai atsilepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog uzufruktą yra prašoma nustatyti, nes neturi finansinių galimybių išlaikyti butą, atmestini kaip neįrodyti, nes į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kiek ieškovė moka už nuomojamą būstą ir komunalinius patarnavimus, be to, ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti didesnio laikino išlaikymo, motyvuodama tuo, kad atsakovas teikia šiuo metu 200 EUR išlaikymą.
11.2. Nurodo, kad teismų praktikoje uzufrukto nustatymas galimas tik tuomet, kai asmuo, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai šalių vaikai, neturi nekilnojamojo turto, kuriame galima gyventi, nuosavybės teisės, arba finansinių galimybių tokį turtą įsigyti ar išsinuomoti, tačiau šiuo atveju atsakovo turto atidalinti nereikalauja, o siekia iš esmės užvaldyti visą turtą, kas pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir ginčo šalių kreditoriaus, interesus.
11.3. Nurodo, kad į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės ar šalių nepilnametės dukters atžvilgiu. Teigia, kad apeliantė nesąžiningu būdu - manipuliuojant dukters noru - grįžti gyventi į šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą - namą, siekia įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nustatyti atitinkamą hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto apsunkinimą.
12. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
12.1. Nurodo, kad apeliantės pozicija byloje yra prieštaringa. Teigia, jog apeliantė nurodo, jog siekia apsaugoti vaiko interesus, tačiau neprieštarauja laisvam vaiko ir tėvo bendravimui, o prašymą nustatyti uzufruktą motyvuoja netinkamu tėvo elgesiu, neprašo uždrausti atsakovui naudotis jam priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, mano, kad apeliantės tikslas yra ne užtikrinti vaiko interesus, o uzufrukto pagalba, nepaisant atsakovo ir kreditoriaus interesų perimti viso būsto valdymą ir naudojimą.
12.2. Nurodo, kad apeliantė tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde išsamiai išdėstė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšmingumą, uzufrukto nustatymo reikalingumą, tačiau faktinių aplinkybių patvirtinančių reikalavimo, tai yra laikino uzufrukto nustatymo pagrįstumą, byloje iš esmės apeliantė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikiną uzufrukto nustatymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė patiria papildomų nuomos išlaidų, neatsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, nepakankamai įvertino šalių nepilnamečio vaiko teisę turėti jo poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą, o hipotekos kreditoriaus teisės suvaržymą vertino formaliai, remdamasis prielaidomis.
16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 15 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikino uzufrukto nustatymo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas ir atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas nėra sudarę santuokos, tačiau turi nepilnametę dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Apeliantei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), kuris įgytas už kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ šalims kaip bendraskoliams suteiktą kreditą. Šis turtas yra įkeistas kreditoriui hipotekos lakštu ir nuo 2013 m. birželio 14 d. nekilnojamam turtui yra įregistruota hipoteka. Apeliantė dirba (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra 910 EUR (atskaičius mokesčius). Šalys neginčija fakto, kad apeliantė su dukra nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai nuo atsakovo. Byloje po skundžiamos nutarties priėmimo pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarė buto nuomos sutartį ir išsinuomojo vieno kambario, 24 kvadratų butą iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. esantį (duomenys neskelbtini) mieste.
18. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnio 2 dalį teismas, šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo nustatyti jai ir kartu su ja gyvenančiai dukrai uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas trečiajam asmeniui „Swedbank“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016).
21. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, kai yra sprendžiamas uzufrukto nustatymo klausimas į turtą, kuris yra įkeistas, pasisakyta, jog teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, tai yra ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, tai yra ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su apeliante, nuomojamame bute, kurio nuomos terminas nustatytas iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. ir už minėto buto nuomą yra mokamas 200 EUR nuomos mokestis. Šalys neginčija fakto, kad apeliantė su dukra nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai nuo atsakovo ir nesinaudoja namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta (nutarties 17 punktas), šis objektas, į kurį prašomą nustatyti laikiną uzufruktą yra įkeistas trečiajam asmeniui „Swedbank“ hipotekos lakštu ir nuo 2013 m. birželio 14 d. nekilnojamam turtui yra įregistruota hipoteka, todėl šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 20-21 punktuose, teismo vertinimu, būtina įvertinti ar šiuo atveju vaiko gyvenamoji vieta yra tinkama, užtikrinanti vaiko poreikius ir nesudaranti pagrindo nustatyti laikiną daiktinės teisės suvaržymą ir ar priešingai, kaip teigia apeliantė, nepritaikius daiktinės teisės laikino suvaržymo nukentės nepilnamečio vaiko interesai.
23. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, tiek po jos pateiktus naujus įrodymus, pirmiausia, išvadą, teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pateiktus procesinius dokumentus (Nr. DOK-39617, Nr. DOK-44123), nustatė, kad šiuo metu vaiko aplinkoje yra visi reikalingi baldai, vaikas aprūpintas visomis priemonėmis, skirtoms mokslui ir savaitgaliui, nustatyta, kad vaikui yra užtikrintos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina faktą, jog apeliantė nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. išsinuomojo vieno kambario, 24 kvadratų butą iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. esantį (duomenys neskelbtini) mieste, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu tiek vaikų teisių specialisto išvadoje, tiek kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai, vertinant jų visetą, leidžia daryti teismui neabejotiną išvadą, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nėra pažeidžiama, vaikas turi saugią, tinkamą ir jo poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą, tokia išvada daroma atsižvelgiant ne tik į būsto nuomos, kuris išnuomotas iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., faktą, bet ir į specialisto pateiktą išvadą, kuris įvertino vaiko gyvenamosios vietos gerbūvį.
24. Antra, apeliantė teigia, jog šiuo metu patiria papildomų išlaidų, lėšų nepakanka nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, tačiau įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, apeliantės gaunamas pajamas, nuomos mokesčio dydį, kitus šalių paaiškinimus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, su šiomis aplinkybėmis nesutiktina ir jos laikytinos neįrodytomis, sudarančiomis pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmiausia, nėra ginčo dėl fakto, jog apeliantė gauna apie 910 EUR (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir apeliantas teikia 200 EUR išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismo vertinimu, šioje situacijoje vien būsto nuomos faktas 200 EUR sumai, savaime, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju nesuvaržius daiktinės teisės turėtojo interesus, nukentės šalių nepilnamečio vaiko ir apeliantės interesai nagrinėjamoje byloje, be kita ko, pažymint ir tai, jog apeliantė neprašė priteisti didesnį išlaikymą nei 200 EUR suma vaikui, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog apelianto mokamas išlaikymas yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, be kita ko, ir dengiant patiriamas nuomos išlaidas (CPK 185 straipsnis).
25. Trečia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo atsakovo ir kreditoriaus teisių suvaržymo kontekste nutaria, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti ieškovės kartu su nepilnamečiu vaiku E. K. naudai laikiną uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui išspręsti, tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.