Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-27 · Civilinė byla Nr. 2S-817-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
2S-817-577/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
R. N.
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-817-577/2012
Teisminio sprendimo Nr. 2-52-3-03032-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 94.3.; 122.2; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei R. N., trečiasis asmuo – R. B., dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo ir pinigų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei R. N., trečiasis asmuo – R. B., prašydamas pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), išreikalautą turtą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti; priteisti iš atsakovės R. N. trečiojo asmens R. B. naudai 282500 Lt skolos, išreikalautą sumą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-03 nutarė civilinę bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Nurodė, jog paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, bei nustačius, kad ginčas yra turtinis, kurio kaina ženkliai viršija 150 000 Lt, darytina išvada, kad ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-03 nutartį. Nurodo, kad teismas nenurodė, kodėl ieškinys turėtų būti laikomas turtiniu. Apeliantas neprašo jam priteisti turtą ar skolą iš atsakovo. Netiesioginis ieškinys yra neturtinis, o kadangi jame pareikštas reikalavimas turės įtakos daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą, esantį Vilniaus rajone, byla teisėtai ir pagrįstai pradėta Vilniaus rajono teisme. Dėl atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamosios vietos nurodo, jog R. N. melagingai nurodo jos gyvenamąją vietą, siekdama nuslėpti savo gyvenimo ryšius su R. B.. Apeliantas asmeniškai pažįsta nurodytus asmenis ir žino jų paskutiniąją gyvenamąją vietą. Šiuo metu atsakovė ir trečiasis asmuo gyvena Vokietijoje. 2011 metų pabaigoje R. N. ir R. B. buvo grįžę į Lietuvą ir antstolis savo patvarkymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. N. įteikė adresu (duomenys neskelbtini). R. B. kitoje byloje savo prašyme yra nurodęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini) yra tik procesinių dokumentų įteikimo adresas, o ne gyvenamoji vieta. Be to, byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Vilniaus rajono apylinkės teisme, nes skola iš R. N. ir R. B. bendros jungtinės veiklos, gautos būtent iš nekilnojamųjų daiktų, esančių Vilniuje, taip pat liudytojai, kuriuos apeliantas prašys apklausti, gyvena Vilniuje.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su ieškovo argumentais nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su ieškovo argumentais nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. N., trečiasis asmuo – R. B., prašydamas pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išreikalautą turtą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti; priteisti iš atsakovės R. N. trečiojo asmens R. B. naudai 282500 Lt skolos, išreikalautą sumą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės R. N. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau šios gyvenamosios vietos adresu atsakovei keletą kartų pirmos instancijos siųstų procesinių dokumentų įteikti nepavyko (b.l. 54, 59, 63), kaip matyti iš Gyventojų registrų tarnybos duomenų (b.l. 56), atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), teismui išsiuntus procesinius dokumentus šiuo adresu, jie buvo įteikti (b.l. 79, 81), pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), prie atsiliepimo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė šioje vietoje faktiškai ir gyvena. Be to, nors ieškovas trečiojo asmens R. B. gyvenamąją vietą taip pat buvo (duomenys neskelbtini), tačiau teismui šios gyvenamosios vietos adresu siuntus procesinius dokumentus, juos tik po keleto bandymų pavyko įteikti (b.l. 55, 59, 61-62), byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo šiuo adresu būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir prašė perduoti bylą nagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą, patenkančią į Klaipėdos apygardos teritoriją.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką, 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29/2012).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), išreikalautą turtą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti; priteisti iš atsakovės R. N. trečiojo asmens R. B. naudai 282500 Lt skolos, išreikalautą sumą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti. Akivaizdu, kad pareikštu ieškiniu apeliantas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, bet siekia atkurti nesąžiningo skolininko (atsakovo) mokumą ir taip apginti savo kaip kreditoriaus teises. Atkreiptinas dėmesys, kad patenkinus šį ieškinį, ieškovui turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareikštas neturtinis ieškinys yra tiesiogiai susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, darytina išvada, jog jis turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 31 str. 1 d. įtvirtinta išimtinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Pastaroji teisės norma lemia, jog ieškovo pareikšto ieškinio teismingumo klausimas spręstinas atsižvelgiant į nekilnojamųjų turto objektų, dėl kurių kilo ginčas, buvimo vietą. Šiuo atveju nereikšminga tai, kur yra proceso dalyvių gyvenamoji vieta, nes teismingumą lemia būtent ginčo objektas. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų buvimo vieta priklauso dviejų teismų – Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo – aptarnaujamoms teritorijoms. CPK nėra tiesiogiai įvardinta, kaip turi būti sprendžiama tokio pobūdžio situacija, kai pagal išimtinio teismingumo taisykles reiškiamas ieškinys teismingas dviem skirtingiems teismams. Nesant griežto atribojimo nėra pagrindo ir išvadai daryti, jog vienam ar kitam teismui byla nėra teisminga. Tokiam atvejui, kai kyla įstatymu neišspręsta dviejų teismų kompetencijos konkurencija, pagal analogiją taikytina CPK 30 str. 12 d., pagal kurią būtent ieškovui tenka teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis, kai ieškinys teismingas keliems teismams (CPK 3 str. 6 d.). Būtent tokia taisyklė suformuluota Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-474/2009. Nurodyta aplinkybė ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį leidžia vertinti kaip nepagrįstą savo kompetencijos atsisakymą, apribojantį asmens teises kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas pagrįstai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei R. N., trečiajam asmeniui R. B., prašydamas pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), išreikalautą turtą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti; priteisti iš atsakovės R. N. trečiojo asmens R. B. naudai 282500 Lt skolos, išreikalautą sumą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti, ir ieškinys teisėtai bei pagrįstai buvo priimtas nagrinėti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2012-01-03 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3p. , 339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Teisėja Jadvyga Mardosevič