- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2-29/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackiatė, Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“, Ellora Ltd
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“
- Trečiasis asmuo
- Z. V.
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties, byla perduota pagal teismingumą, civilinėje byloje Nr. 2-4069-178/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“ ir Ellora Ltd., dalyvaujant trečiajam asmeniui Z. V. , dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Skomė“ ieškinį atsakovams UAB „FF Lizingas“ ir Ellora Ltd., dalyvaujant trečiajam asmeniui Z. V. , dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų, pripažinimo negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad jokių pagrindų, dėl kurių byla būtų teisminga apygardos teismui, ieškovas nenurodė. Teismo nuomone, tokiu atveju ieškinį jis turėjo teikti apylinkės teismui, kuris būtų turėjęs įvertinti ieškinį teismingumo aspektu. Atsakovas UAB „FF lizingas“ šioje byloje iš esmės teigia, jog ginčas yra turtinis, kvestionuoja ieškinio, neapmokėto atitinkamu žyminiu mokesčiu, priėmimo teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančia Ellora Ltd turimo reikalavimo į ieškovą tarp atsakovų sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškiniu nėra kvestionuojamas Ellora Ltd turėto reikalavimo ieškovui pagrįstumas. Taigi, šio ieškinio tenkinimo atveju ieškovo interesas galutiniame rezultate būtų apgintas tuo aspektu, kad jis turėtų nepasikeitusią prievolę ne vienam, bet kitam atsakovui, t. y. iš esmės ginču būtų išspręstas ne prievolės apimties ar prievolės nebuvimo apskritai klausimai, o tik subjektas, kurio atžvilgiu prievolė turėtų būti įvykdyta. Tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis bet kuriuo atveju (tiek ieškinį tenkinus, tiek netenkinus) nei pagerėtų, nei pablogėtų. Todėl teismas tokio pobūdžio ginčo nelaikė tiesiogiai susijusiu su ieškovo turtu. Kartu teismas pažymėjo, kad bylos teismingumą lemia ieškinio suma, t. y. suma įtakojanti ne kokio nors kito asmens, o ieškovo padėties pagerėjimą ar pablogėjimą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl paaiškėjus, kad byla buvo priimta apygardos teisme pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas ją perdavė nagrinėti apylinkės teismui pagal atsakovo UAB „FF lizingas“ buveinės vietą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Teismas pažymėjo, kad šioje byloje, nagrinėjant ją kitam teisėjui, yra paskirtas teismo posėdis 2011 m. spalio 24 d. Bylą nagrinėjusiam teisėjui nusišalinus nuo jos nagrinėjimo, bylą gavęs naujai paskirtas teisėjas 2011 m. spalio 24 d.- 26 d. d. dalyvaus Nacionalinės teismų administracijos mokymo centro organizuotame seminare, todėl faktiškai teismo posėdis turėtų būti atidedamas geriausiu atveju 3-4 mėnesiams. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad bylos, kuri jau parengta nagrinėjimui ir pradėta nagrinėti, perdavimas apylinkės teismui užvilkintų bylos išnagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,FF lizingas“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. išspręsti ieškinio trūkumų šalinimo klausimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
Teismas neatkreipė dėmesio j tai, kad ieškiniu ginčijama 262 500 Lt vertės 2009 m. liepos 8 d. Ellora Ltd ir UAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisės perleidimo sutartis (1 t. 19-20 b. l.) yra visiškai įvykdyta, t. y. jos šalys 2009 m. lapkričio 4 d. visiškai atsiskaitė pagal ją. Todėl ją nuginčijus šioje byloje, teismas turėtu pasisakyti ir dėl restitucijos, kurios dydis – 262 500 Lt, dėl ko byla yra teisminga apygardos teismui. Ieškinys grindžiamas teiginiu be įrodymų, kad ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis, tariamai sudaryta tik dėl akių, kad atsiskaitymai pagal ją tariamai nevyko. Bylos duomenys patvirtina, kad visi šie sandoriai yra ne apsimestiniai, o realiai vykdomi, reikalavimo teisės perleidimo sutartis - jau įvykdyta. Teismas neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje teigti, kad teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos šalims. Ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia atveju teismui tektų pasisakyti restitucijos klausimu. Teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad ieškovas pripažįsta ir neginčija 562 500 Lt skolos atsakovui Ellora Ltd, dalį kurios (262 500 Lt) perleidimo sutartimi šis atsakovas perleido atsakovui UAB „FF Lizingas“, neturėjo pagrindo teigti, kad teismo sprendimas šioje byloje neturi įtakos ieškovui, kuris priklausomai nuo teismo sprendimo šioje byloje turėtų nepasikeitusią turtinę prievolę vienam ar kitam atsakovui. Tokiu teiginiu teismas pats sau prieštarauja - jei teismo sprendimas neturi įtakos ieškovui, ieškovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu. Šiuo ieškiniu piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Jei ieškovas tikrai siekia šią visą 562 500 Lt skolą sumokėti atsakovui, tai nuo šios prievolės termino suėjimo praėjo jau beveik treji metai, tačiau UAB „Skomė“ šios prievolės iki šiol neįvykdė, nors 2010 m. gruodžio 28 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 Vilniaus apygardos teismas priteisė iš UAB „Skomė“ Ellora Ltd naudai likusią, t. y. UAB ,,FF Lizingas“ neperleistą 300 000 Lt sumą. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, nes UAB „Skomė“ jį apskundė, teismas jį prijungė ir prie šios bylos. Ieškiniu ieškovas siekia kitų tikslų - apsunkinti UAB „Skomė“ akcininkų ir su jais susijusių juridinių asmenų veiklą, nes šie akcininkai keliose bylose apskundė teismams įvairius UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Skomė“ prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčydamas 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, ieškovas nesiekia nei turto ir/ar turtinių teisių priteisimo, nei įsipareigojimų sumažinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismo sprendimu būtų išspręstas ne prievolės buvimo ar prievolės apimties klausimas, tačiau subjekto, kurio atžvilgiu vykdytina prievolė, klausimas, t. y. bet kuriuo atveju (tiek ieškinį tenkinus, tiek jį atmetus) ieškovo turtinė padėtis nei pablogėtų, nei pagerėtų, dėl ko toks reikalavimas yra neturtinis ir atitinkamai nagrinėtinas apylinkės teisme. Kadangi dėl ieškininio reikalavimo priskyrimo turtinių ar neturtinių reikalavimų kategorijai sprendžiama pagal ieškinio pobūdį, juridiškai nereikšmingi apelianto argumentai, susiję su atsiskaitymais tarp atsakovų pagal sutartis, taip pat argumentai, susiję su reikalavimo perleidimo sutarties įvykdymu ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 kolegija inter alia nurodė, kad tokioje byloje restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovui (kreditoriui) turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovo Ellora Ltd pavadinimas pasikeitė į Ellora 4522899 Ltd.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką, 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi (kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas), priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.
Nagrinėjamoje byloje kasatorius pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi suinteresuotumą atsiskaityti tinkamu būdu su tinkamu asmeniu, nes ieškovui kilo abejonių dėl to, kad reikalavimo perleidimo sandoris galbūt yra apsimestinis, tačiau savo prievolės atsiskaityti su vienu iš atsakovų nekvestionuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad patenkinus šį ieškinį, restitucija galės būti taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovui turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla buvo priimta apygardos teisme pažeidžiant teismingumo taisykles, ir pagrįstai ją perdavė nagrinėti apylinkės teismui pagal atsakovo UAB „FF lizingas“ buveinės vietą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Akivaizdu, Šiuo atveju pareikštu ieškiniu kasatorius neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, bet siekia atkurti nesąžiningo skolininko (atsakovo) mokumą ir taip apginti savo kaip kreditoriaus teises. Ieškinio patenkinimo atveju, taikant restituciją skolininko naudai, teismo sprendimu kasatoriui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos, todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims (atsakovams). Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl ieškovo siekio atsiskaityti su tinkamu kreditoriumi, todėl toks ieškinys, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuotinas kaip neturtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, kitomis bylomis, vieno iš atsakovų registracija bei šalių piktnaudžiavimu procesu, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija nepasisako.
Remdamasi tuo kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.