Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-15 nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2021-11-23 veika) ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė.

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2023-04-20 veika) ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

- pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, S. S. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023-04-21.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. S. konfiskuota transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 4 760 Eur .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. S. 2021-11-23, apie 21.09 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat S. S. 2023-04-20, apie 13.15 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis, Vilniuje, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 2,82 promilių girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat S. S., žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-12 nuosprendį, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021-11-24, 2023-04-20, apie 13.15 val., neblaivus (nustatytas 2,82 promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro skundas tenkintinas.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo S. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – už 2021-11-23 ir 2023-04-20 padarytas nusikalstamas veikas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – už 2023-04-20 padarytą nusikalstamą veiką. Prokuroras nurodo, kad nors teismas ir pripažino, kad pagal BK 72 straipsnį transporto priemonės, kuriomis pasinaudota nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės klausimą sprendė tik dėl S. S. 2023-04-20 padarytos nusikalstamos veikos, kurią jis padarė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laikotarpiu ir nepasisakė dėl transporto priemonės panaudotos 2021-11-23 nusikalstamai veikai daryti, konfiskavimo, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikyta ankstesniu 2022-05-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-666-1078/2022, kurioje įrodymų tyrimas buvo atnaujintas S. S. atžvilgiu prasidėjus naujam teisminiam procesui baudžiamojoje byloje Nr. 1-2364-893/2023.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-15 nuosprendis dalyje, kuria išspręstas klausimas tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo už 2023-04-20 padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nepasisakyta dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ar netaikymo už 2021-11-23 padarytą nusikalstamą veiką yra nepagrįstas, todėl turi būti keičiamas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas dėl S. S. bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas, analizavo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebūvimą, atsižvelgė į tai, kad abi nusikalstamas veikas asmuo padarė naudodamasis padidinto pavojaus šaliniu ir remdamasis tuo už abiejų nusikalstamų veikų padarymą, kartu su galutine subendrinta bausme, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – tačiau spręsdamas klausimą dėl transporto priemonių, kuriomis buvo padarytos nusikalstamos veikos, konfiskavimo, pasisakė tik dėl automobilio, panaudoto darant 2023-04-20 nusikalstamą veiką, ir šio klausimo dėl transporto priemonės, panaudotos darant 2021-11-23 nusikalstamą veiką, neišsprendė. Aplinkybė, kai panaudojant skirtingas transporto priemones padarytos dvi BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau priimamas sprendimas tik dėl vienos iš transporto priemonių konfiskavimo, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

9. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatyti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas numatė, kad transporto priemonės, su kuriomis padarytos šios nusikalstamos veikos, turi būti konfiskuojamos, kadangi tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. S. 2021-11-23, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau 2022-05-12 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-666-1078/2022, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo nuosprendžiu teismas minėtą transporto priemonę pripažino konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme, o nustatęs, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir kitas reikšmingas aplinkybes, nusprendė iš S. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000 Eur. Vis tik S. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu 2023-04-20 padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, todėl bylą kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, nuspręsta įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-666-1078/2022 atnaujinti ir bylą sujungti su baudžiamąja byla Nr. 1-2364-893/2023, kurioje priimtu skundžiamu nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo. Ši faktinė situacija lėmė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs sprendimą sujungti baudžiamąsias bylas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatomis, turėjo pilnai išspręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat kaip ir bausmė, yra skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Minėtu 2022-05-12 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-666-1078/2022, teismas pripažino, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui, atitinka konfiskuotino turto požymius. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo pasisakyti ir, remiantis teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika, paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą – dėl 2021-11-23 ir 2023-04-20 panaudotų transporto priemonių, kuriomis buvo padarytos nusikalstamos veikos ir, atsižvelgiant į paskirtos bausmės rūšį ir dydį, vadovaujantis proporcingumo principu, nurodyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).

12. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – klausimą, reikalinga atsižvelgti į tai, kad S. S. 2021-11-23 nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,38 promilės girtumas), baustas administracine tvarka, be to tiek pirmos, tiek antros nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, o šiuo atveju nusikalstamiems tikslams pasiekti panaudojo trečiajam asmeniui – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – priklausančią transporto priemonę, kurios vidutinė rinkos kaina, remiantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 10 480 Eur.

13. Atleidžiant nuo atsakomybės 2022-05-12 nuosprendžiu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir S. S. charakterizuojančius duomenis, buvo nutarta iš S. S. išieškoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę (10 480 Eur) atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. 5 000 Eur. Kolegijos vertinimu, tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės išieškotina dalis atitinka proporcingumo ir adekvatumo kriterijus, bei turėjo būti taikoma ir priimant skundžiamą nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad vykdant 2022-05-12 nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, 2022-06-03 Lietuvos antstolių rūmams buvo išduotas patvarkymas su vykdomuoju raštu dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis nustatyta, kad 2024-02-27 dienai iš S. S. išieškota dalis sumos (likutis 3558,73 Eur), todėl išieškotos sumos dalis turi būti įskaityta į nustatytos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį.

14. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtina tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-15 nuosprendį, konfiskuojant 2021-11-23 veikos padarymo priemonės konfiskuotiną vertės dalį.

15. Teismui pateikta 2024-02-07 pažyma dėl 129,17 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-15 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš S. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000 Eur.

Į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį įskaityti iš S. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-12 nuosprendį į valstybės biudžetą išieškotą pinigų sumą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas apmokėjimo – atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.