Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kavarsko sen., Anykščių rajono sav., Lietuva, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2021 m. lapkričio 23 d., apie 21.09 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų g., ties pastatu Nr. 65, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 520d Aut. M1-AA“ kaina – 10 480 EUR (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad įrodyta, jog S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad vartojo alkoholį prieš pradėdamas vairuoti. Įvykio dieną alkoholį vartojo namuose. Neatsimena, kodėl ir kokiu tikslu nusprendė važiuoti, tačiau atsimena, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Įvykio aplinkybių gerai nepamena, bet prisimena, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, sutinka su nustatytu neblaivumu. Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. G. parodymai, liudytojos V. B. parodymai, alkotesterio rodmenų išrašai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2021 m. lapkričio 23 d. asmeniui pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 21.26 val. nustatytas 2,38 promilių, o 21.47 val. – 2,42 promilių neblaivumas. Liudytojas A. G. patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 23 d., patruliuojant, pagal gautą informaciją, nuvykus į prie Žaliųjų ežerų esančią automobilių stovėjimo aikštelę, priėjus prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjus bendrauti su jo vairuotoju, S. S., pastebėjo, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, iš automobilio vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios, veidas ryškiai raudonas. Automobilyje vairuotojas buvo vienas. Pažymėtina, kad S. S. policijos pareigūnams patvirtino, jog vartojo alkoholį prieš 30 min. bei sutiko nusistatyti neblaivumą. Taip pat, kaltinamojo parodymus patvirtina tiesiogiai vairavimo faktą mačiusios liudytojos V. B. parodymai, kuri nurodė, kad 2021 m. lapkričio 23 d., pastebėjo keistai manevruojantį automobilį, „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustodavo vis neleistinoje vietoje, paskui nuolat rikiavosi, o Žaliųjų ežerų gatvėje automobilis atsirėmė į stulpą ir sustojo. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog S. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu kaltinamojo S. S. draugė J. K. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. J. K. nurodė, kad kaltinamajam įtaką darys bendraudama su juo. Apie įvykį ją draugas informavo iš karto. Po įvykio tarpusavyje daug kalbėjo, aptarė kaltinamojo elgesį ir galėjusias kilti pasekmes. Tiek ji, tiek S. S. pergyvena dėl to, kas įvyko. Ji S. S. sakė, kad vairavimas išgėrus yra labai pavojinga veika, kelianti itin didelį pavojų aplinkiniams. Jie tarpusavyje daug bendrauja, kai S. S. dirbdavo užsienyje, ryšį nuolat palaikydavo telefono skambučiais, o šiuo metu jie kartu gyvena.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. S. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis S. S. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, S. S. anksčiau niekada nebuvo teistas, praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 81-82), tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, šiuo metu nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, veiklus, pareigingas, vertinamas teigiamai. Teismo posėdyje S. S. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo S. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti S. S. draugę J. K. Tiek savo prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu J. K. patvirtino, kad su sugyventiniu kasdien bendrauja, kiekvieną dieną kalbasi apie įvykį bei galėjusias atsirasti pasekmes. Kai sužinojo apie įvykį, buvo labai pikta, tokį draugo elgesį vertina labai blogai ir kritiškai, kadangi supranta, kokį pavojų kelia vairavimas išgėrus. Pasitiki S. S., kad jis daugiau nevairuos išgėręs, kadangi toks atvejis yra pirmą kartą, iki įvykio S. S., kai išgerdavo, visada važiuodavo taksi. Su S. S. pora yra 4 metus, kartu gyvena mėnesį laiko. Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad J. K. su S. S. sieja artimi ryšiai. J. K. asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, darbšti, geranoriška, gerai sutarianti su kolektyvu. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. K. yra verta teismo pasitikėjimo, artima S. S. Taigi, savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką S. S., siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant J. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant J. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamąjį su J. K. siejantis ryšys, nors ir artimas bei glaudus, tačiau yra pakankamai trumpalaikis, jie pažįstami ketverius metus, bet gyvena kartu tik mėnesį laiko, laidavimas nustatytinas su užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. S. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,38 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,38 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. lapkričio 24 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). S. S. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – UAB ,,MOGO LT“. Pagal baudžiamąjį kodeksą, turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „BMW 520d“ įvertintas 10 480 Eur su PVM (b. l. 61).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, S. S. įvykio metu vairuotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET nesilaikymą, šiuo metu nedirbantis. Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (10 480 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes. Automobilio „BMW 520d“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (10 480 Eur) išieškojimas iš S. S. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, kaip bausmė, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo S. S. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70-71), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio raštas, dėl išlaidų, patirtų už automobilio „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. (b. l. 42), susidariusios 253 Eur išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. S.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

S. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams su 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją J. K. per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms pasitikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043) įmokėti 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu S. S., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d.;

- turto konfiskavimą bei išieškoti iš S. S. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų), į valstybės biudžetą.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su nuosprendžio nuorašu, perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš S. S. proceso išlaidas, t. y. 253 Eur dydžio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, susidariusias iki nuosprendžio priėmimo, nurodant, jog šios išlaidos turi būti pervestos (išieškotos) į Vilniaus apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, esančią banke AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.