Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniau miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo. Savo atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

4.1 Pareiškėjas R. B., jo nuomone, teismui yra pateikęs visus turimus ir reikalingus įrodymus išspręsti klausimui dėl teismo leidimo išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Pateiktas Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarės 2019-11-26 raštas Nr.141/2019 patvirtina, jog remiantis VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašais nustatyta, kad mirusysis V. B. turėjo tik keturis vaikaičius – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šie visi keturi V. B. vaikaičiai yra pareiškėjo R. B. vaikai. Taigi notaras, vykdydamas savo pareigą, jau atliko gyventojų registro patikrą ir nustatė visus įpėdinius – pareiškėjo vaikus (mirusiojo vaikaičius). Kitų vaikaičių, be pareiškėjo vaikų, kaip nustatė notaras, nėra. Pagrindo netikėti notaro nustatytomis aplinkybėmis taipogi nėra.

4.2 Teismo daroma prielaida, jog V. B. galėjo būti susituokęs dar kartą, klausimo išsprendimui, pareiškėjo nuomone, reikšmės neturi, nes testamentų registre nėra užfiksuota faktų apie LR CK 5.11 str. 1 d. 1-6 p., 5.13 str. nustatytų įpėdinių palikimo priėmimą. Teismas, nustatęs reikalingumą, nurodytas aplinkybes gali patikrinti testamentų registre.

4.3 LR CPK 582 str. 3 d. yra numatyta ne tik teismo teisė įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų, tačiau ir teisė rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

7. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas susipažinęs su pateiktu pareiškimu konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie A. B. ir V. B. šeimų sudėtis. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateiktu pareiškimu siekia atnaujinti jo nepilnamečiams vaikams L. K., G. K., M. K. ir V. K. terminą priimti palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo V. B. mirties. Yra akivaizdu, kad šio klausimo išsprendimui teismui yra būtina informacija apie V. B. šeimos sudėtį iš gyventojų registro, kadangi V. B. gali turėti ir kitų, nei pareiškime nurodytų įpėdinių. Aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo brolį A. B., kuris mirė 2014 metais taip pat yra reikšminga sprendžiant pareiškėjo tėvo paikimo priėmimo klausimą.

9. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Tai reiškia, kad byloje nėra skiriamas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu, teismas galėtų papildomai įpareigoti šalis pašalinti pareiškimo trūkumus. Teismas procesinį sprendimą priima tik remdamasis byloje esančiais įrodymais, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, dar pareiškimo priėmimo metu, nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

11. Nors tokio pobūdžio bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, manydamas, jog yra reikalingi papildomi gyventojų registro duomenys, turi teisę pats juos išreikalauti iš viešojo registro, kadangi teismams jų funkcijoms vykdyti yra suteiktos prieigos prie viešųjų registrų duomenų. Teismas tokius duomenis turi galimybę gauti operatyviai (tą pačią užklausos dieną) bei ekonomiškai. Tačiau apeliantas šios aplinkybės nepagrindė visiškai jokiais įrodymais nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.).

13. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau teismui nėra suteikta tiesioginė galimybė iš Gyventojų registro tarnybos gauti pažymas apie asmenų šeimos sudėtis, dėl ko jis šių duomenų operatyviai gauti negali. Dėl šios aplinkybės, teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti duomenis apie A. B. ir V. B. šeimų sudėtis.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniau miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui R. B. 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus:

1) pateikti Gyventojų registro tarnybos pažymą apie mirusiojo A. B. šeimos sudėtį;

2) pateikti Gyventojų registro tarnybos pažymą apie mirusiojo V. B. šeimos sudėtį.