Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui P. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Laikotarpiu nuo 2010-04-21 iki 2013-10-11 nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis, nuo 2010-04-21 iki 2013-10-31 paskirta 754,01 Lt valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Laikotarpyje nuo 2010-04-21 iki 2012-10-31 ieškovas išmokėjo J. B. 22 871,64 Lt netekto darbingumo pensijos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011-08-03 kaltu dėl minėto įvykio pripažintas P. S., gim., kuris vairavo jo tėvui P. S., apdraudusiam savo civilinę atsakomybę AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas 2012-05-29 kreipėsi į atsakovą atlyginti 19 101,59 Lt VSDFV fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas į ieškovo reikalavimą neatsakė, žalos iki šiol neatlygino.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba Kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija. Trečiasis asmuo P. S. 2009-10-25 vairuodamas atsakovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą automobilį, sužalojo nukentėjusiąją J. B.. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas trečiasis asmuo P. S. (b.l. 4-8). Nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimu laikotarpiu nuo 2010-04-21 iki 2013-10-11 jai nustatytas 80 procentų netektas darbingumas (b.l. 9, 11, 13), o ieškovas jai, iki 2013-10-31mokėdamas paskirtąją 754,01 Lt valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (b.l. 10, 12, 14,) būdamas iš viso išmokėjęs 22 871,64 Lt pensijos (b.l. 17-20) ir reikalavo iš atsakovo atlyginti patirtą žalą. Atsakovui į pretenziją nesureagavus kreipėsi į teismą (b.l. 15-16). Ieškovas yra pateikęs pažymą apie nukentėjusiosios valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad jos draudžiamosios pajamos iki eismo įvykio (2009-10-25) nuo 2009-07-01 sudarė 1390,65 Lt per mėnesį (b.l. 36).

Apeliantas savo skunde kelia klausimą jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 290 straipsnio 3 dalies ir TPVPCADĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, regreso tvarka priteisdamas iš žalą padariusio asmens draudiko (apelianto) socialinio draudimo įstaigai pastarosios nukentėjusiajai išmokėtų draudimo išmokų visą sumą neatsižvelgė į CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra ir žalos padariusio asmens kaltės, - ir jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta (b.l. 4-8), kad eismo įvykio kaltininkas P. S., kurio atsakomybę buvo apdraudęs apeliantas 2009 10 25, apie 17.00 val., Klaipėdos m., H. Manto gatvėje, ties namu Nr., esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, tiesiame kelio ruože, kai matomumas iš vairuotojo kabinos į priekį apie 100 metrų, vairuodamas jo tėvui P. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta, kur pagal važiavimo kryptį yra dvi eismo juostos, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, pervažiavęs dvigubą ištisinę priešingos krypties eismo juostas skiriančią liniją ir įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, susidūrė su priešinga kryptimi antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu nukentėjusiojo V. L.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė automobilio „VW Passat“ keleivis mažametis A. L., automobilio keleiviams nukentėjusiajai J. B. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems D. M. bei D. K. nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šiais savo veiksmais kaltinamasis P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto –eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai - reikalavimus, 123 punkto – dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąją juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąją eismo juosta arba ją pervažiuoti - reikalavimus, 3 priedo 1 dalies 1.3 punktų – kad dviguba ištisinė linija priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama - reikalavimus. Taigi, kaip matyti apelianto apdraustasis asmuo grubiai pažeidė eismo taisykles ir būtent toks jo elgesys nulėmė eismo įvykį. Nustatyta, jog nukentėjusiajai J. B. konstatuoti kūno sužalojimai – ūmaus periodo sunkios formos trauminė smegenų liga, smegenų kairės skilties audinio sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, pjautinė kaktos dešinės pusės žaizda, smulki kirstinė žaizdelė apatinėje lūpoje, ilgalaikė smegeninė koma. Nustatyta, jog dėl sunkaus galvos smegenų sužalojimo, lydimo ilgalaikės komos, nukentėjusiajai J. B. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina jog minėtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje taip pat buvo sprendžiamas ir J. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas, sprendžiant šį klausimą atsižvelgta į nukentėjusiosios sveikatos būklę, taip pat į aplinkybę, kad patys galinėje sėdynėje sėdėję keleiviai ne tik nebuvo prisisegę apsaugos diržų, bet ir mažametis A. L. buvo vežemas ne specialioje kėdutėje, o sėdėjo J. B. ant kelių. Tačiau nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusios būklė dėl avarijos metu patirtų kūno sužalojimų yra itin sunki – nukentėjusiosios kontaktas su aplinka ir aplinkiniais yra apsunkintas, nukentėjusioji negali normaliai kaip įprasta bendrauti, ji geba pasakyti tik kelis pavienius žodžius, nukentėjusiosios mąstymas klampus, ji negali nei skaityti, nei rašyti, negali normaliai judėti – ryškiai apriboti dešinės kojos judesiai, dešinę ranką gali pajudinti tik per peties sąnarį, ir kiek per alkūnę, nukentėjusiosios pasveikimo prognozės abejotinos. Jai konstatuota visiška negalia. Nukentėjusioji yra ir ateityje bus nuolat priklausoma nuo ją slaugančio asmens ir jai bus reikalinga nuolatinė priežiūra.

Kolegija konstatuoja jog byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog žala jei nukentėjusioji butų prisisegusi diržu būtų buvusi mažesnė. Be to, kolegija pažymi, kad šiuo atveju net ir sumažinus priteistiną turtinę žalą 50 proc. J. B. turtinė žala nebūtų pilnai kompensuota, nes priteistos išmokos ir sudaro tik apytikriai pusę jos prarastų kasmėnesinių darbo pajamų.

Kolegijos nuomone teismas pagristai atmetė atsakovo prašymą atsižvelgti į pačios nukentėjusiosios J. B. kaltę (kad ji važiavo automobiliu neprisisegusi saugos diržų) ir mažinti priteistiną žalą taikant CK 6.253 straipsnio bei CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias galimybę atleisti kaltąjį asmenį nuo civilinės atsakomybės arba ją mažinti sumažinant priteisiamą žalos atlyginimą, konstatavęs jog byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Beje, iš 2011 07 13 nuosprendyje užfiksuotų liudytojo V. L. parodymų matyti, kad ne viena ieškovė važiavo galinėje sėdynėje neprisisegusi saugos diržo. keleivio pusėje galinėje sėdynėje važiavo D. L., o jos nepilnametis sūnus D. M. per vidurį, tačiau jų patirti sužalojimai žymai lengvesni ir nelėmė jų neįgalumo. Todėl darytina išvada, kad J. B. sužalojimų sunkumą lėmė ne jos pačios neatsargumas, neprisisegus diržo, o tai kad nuteistojo P. S. vairuojamasis automobilis dideliu greičiu rėžėsi į kairiąją automobilio pusę, kurioje ir sėdėjo nukentėjusioji. Pažymėtina, kad nuosprendyje būtent kaltinamojo P. S. veiksmai kvalifikuoti kaip itin nerūpestingi ir neatsakingi, o jo padarytas KET pažeidimai itin įžlūlūs.

Remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, ieškovas įgyvendindamas subrogacijos (regreso) teisę perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjusioji J. B.. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo paskaičiuoto nukentėjusiosios mėnesio pajamų vidurkio, kuris teismo paskaičiavimu iki eismo įvykio buvo 1390,65 Lt (b.l. 36), po eisimo įvykio jos pajamas sudaro tik ieškovo mokama kas mėnesį 754,01 Lt dydžio netekto darbingumo pensija (b.l. 17-20, 36). Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusioji J. B. dėl eismo įvykio prarado didžiąją dalį savo pajamų, kurias tik iš dalies kompensavo ieškovas, mokėdamas netekto darbingumo pensiją.

CPK 4 straipsnyje įtvirtintas vienodos teismų praktikos formavimo principas, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų numatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas). Analizuojant šią nuostatą kartu su Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darytina išvada, kad precedento galią taikant tas pačias teisės normas bylose, kurių ratio decidendi sutampa, turi tik Kasacinio teismo biuletenyje paskelbtose šio teismo nutartyse (nutarimuose) esantys įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai.

Nutarčių, kuriomis remiasi apeliantas, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių Todėl šia LAT praktika remiantis nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos pagrįstą ir teisėtą sprendimą. LAT 2002 03 20 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002, nustatytas pačių nukentėjusiųjų pėsčiųjų didelis neatsargumas, kuris pasireiškė tuo, jog jos tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, bėgo per gatvę, esant netoliese važiuojančiam automobiliui, nesilaikydamos ne tik bendrųjų Kelių eismo taisyklių nurodymų elgtis atsargiai (2.2 punktas), taip, kad netrukdytų eismui (2.4 punktas), bet ir detalizuoto reikalavimo įžengti į važiuojamąją dalį įsitikinus, kad eiti bus saugu ir kad jis nesutrukdys transporto priemonėms (5.9 punktas). Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas išvadai, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus. Minėtoje byloje LAT konstatavo jog nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas priteisiamą sumą sumažinti, priklausomai, nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio. Kasacinis teismas pabrėžė jog nelaimingas atsitikimas kelyje objektyviai buvo sąlygotas didelio nukentėjusiųjų neatsargumo iš vienos pusės ir to, kad veikė didesnio pavojaus šaltinis – judanti transporto priemonė. LAT pažymėjo jog dėl jam būdingų savybių automobilis negali būti visiškai suvaldytas ir veikti taip, kad nepadarytų žalos. Šios objektyvios savybės, kurių žmogus negali visiškai kontroliuoti, didesne dalimi nulemia neigiamų pasekmių atsiradimą ir jų apimtį. Į tai atsižvelgdama teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priteisiamas žalos atlyginimas dėl didelio nukentėjusiųjų neatsargumo gali būti mažinamas 20 procentų.

Kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005, nutartyje priimtoje 2005 12 05,žalos mažinimo dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo klausimas kasacine tvarka nebuvo nagrinėjamas. Minėtoje byloje Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 05 06 mažino priteistos neturtinės žalos dydį nuo 40 000 Lt iki 20 000 Lt, konstatavusi, kad ieškovas, važiavęs neprisegęs saugos diržų, pats elgėsi neatsargiai ir taip prisidėjo prie žalos padidėjimo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Taip pat kolegija atsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovui trečia invalidumo grupė nustatyta terminuotai, o bylos nagrinėjimo metu jis jau dirbo. Taigi minėtoje byloje buvo mažinamas neturtinės žalos dydis, be to nustatytos žymiai lengvesnės nei nagrinėjamoje byloje pasekmės, skiriasi kaltininko kaltės laipsnis. Be to kaip jau minėta šiuo atveju netgi konstatavus, jog J. B. neatsargumas prisidėjo prie žalos atsiradimo mažinti žalos atlyginimo nebūtų pagrindo, nes gaunama pensija kompensuoja tik apie pusę nukentėjusiosios gautų pajamų.

Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.