- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-93-806/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27635-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- V. M., R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.2Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 9, 10 punktais, A. J. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog A. J. privalo nedelsiant atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. J.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nebendrauti su A. D., E. O.; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. J. paskirtą nedelsiant atliktiną bausmės dalį įskaitytas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį įskaitytas bei atliktas bausmės laikas.
Nukentėjusiųjų V. M. ir R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jų naudai priteista 18 386,92 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, 2 000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 386,92 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2022 m. liepos 21 d. apie 12.00 val. iki 2022 m. liepos 24 d. apie 15.20 val., išdaužęs lango stiklo paketą, 300 Eur vertės, įsibrovė į namą, (duomenys neskelbtini), kur, ieškodamas vertingų daiktų, sudaužė 120 Eur vertės grindų plytelę, sulaužė 150 Eur vertės patalynės dėžę, suplėšė 800 Eur vertės čiužinį, sulaužė 220 Eur vertės paveikslo rėmą ir sudaužė 50 Eur vertės rėmo stiklą, viso sugadino turto už 1 640 Eur ir iš namo vidaus pagrobė 25 auksinius žiedus, kurių vieneto kaina 400 Eur, bendros 10 000 Eur vertės, auksinius 500 Eur vertės auskarus, auksinius 200 Eur vertės auskarus, auksinę 500 Eur vertės grandinėlę, auksinį 500 Eur vertės širdelės formos pakabuką, auksinę 200 Eur vertės grandinėlę, auksinį 300 Eur vertės medalioną su skorpiono ženklu, moteriškus 120 Eur vertės kvepalus „Si“, vyriškus 120 Eur vertės kvepalus „Dior Savage“, diabetikams skirtą 30 Eur vertės cukraus matavimo aparatą, sidabrinį 120 Eur vertės saulės formos papuošalą, 3 auksines grandinėles, kurių vienos vertė – 300 Eur, bendra vertė – 900 Eur, 200 Eur vertės sidabrinių papuošalų (auskarų ir pakabuko) komplektą, 3 komplektus sidabrinių auskarų, kurių vieno komplekto vertė – 100 Eur, bendra vertė – 300 Eur, 150 Eur vertės delninukę, 4 komplektus auksinių auskarų, kurių vieno komplekto vertė – 200 Eur, bendra vertė – 800 Eur, 120 Eur vertės dvylikos sidabrinių šaukštų komplektą dėžutėje, viso pagrobė turto už 15 060 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą sugadino svetimą, nukentėjusiesiems R. M. ir V. M. priklausantį, 1 640 eurų turtą ir pagrobė didelės vertės – 15 060 eurų jų turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prašoma: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 2) paskirtą švelnesnę bausmę bendrinant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, prie minėta nutartimi paskirtos 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti minimalų už BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį – tris mėnesius ir paskirti galutinę subendrintą 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyti nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus, į šią nedelsiant atliktiną bausmės dalį įskaitant vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį įskaitytą bei atliktą bausmės laiką, laikant, kad nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį jau yra atlikęs. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas, kadangi teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, ir paskyrė pernelyg ilgą nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.
2.2. Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal baudžiamosios teisės paskirties kontekstą, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55-61 straipsniai), bet ir esant pagrindui paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 36-40 straipsniai). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).
2.3. Pirmosios instancijos teismas A. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir tik pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ją sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas A. J. 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2.4. Apylinkės teismas, šią A. J. paskirtą bausmę subendrindamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie minėta nutartimi paskirtos bausmės pridėjo pernelyg didelę šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo vertinimu, tokia jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bausmei skirti svarbias aplinkybes.
Šalies argumentai
2.5. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nuteistasis, nors ir pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje ne kartą teistas, taigi, išskirtinai sureikšmino jo ankstesnius teistumus, neatsižvelgdamas į kitas svarbias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Pažymima, kad teismų praktikoje kaltininko teistumas vertinamas kaip viena iš jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kuri visų kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje neturi išskirtinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2016).
2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai prisipažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų, savo veiksmus ir elgesį vertina kritiškai, supranta apie atliktų veiksmų pavojingumą, kad pasielgė netinkamai ir dėl tokio elgesio gailisi. Paaiškino teismui, dėl kokių priežasčių padarė minimas nusikalstamas veikas, jog tai padarė iš desperacijos, manydamas, jog jam bus skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir jo šeima (žmona su sūnumi) negalės išgyventi (žmona negali dirbti, nes prižiūri sveikatos sutrikimų turintį sūnų), todėl norėdamas palikti jiems lėšų pragyvenimui ryžosi įvykdyti vagystę.
2.7. Pirmosios instancijos teismas į minimas aplinkybes dėmesio neatkreipė, tik nurodė, jog aplinkybės, kad nuteistojo mažametis vaikas turi sveikatos problemų, buvo žinomos iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, ir, anot teismo, tai nepaskatino nuteistojo savo tikslų siekti teisėtais būdais, taip iš esmės iškreipdamas aukščiau nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog būtent ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės grėsmė ir paskatino jį nusikalsti, siekiant, jog jam nesant, jo šeima būtų bent minimaliai aprūpinta. Pasak pirmosios instancijos teismo, nuteistasis neva tai įsidarbino iš esmės tik jau baigiant nagrinėti šią baudžiamąją bylą, tačiau teismas neatsižvelgė, kad nuteistasis tik šių metų rugpjūčio 25 d. baigė atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį, o išėjęs į laisvę stengėsi kuo greičiau susirasti darbą ir netrukus įsidarbino, kas rodo jo siekį dirbti ir užsidirbti teisėtais būdais. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog nuteistasis ne tik įsidarbino, bet taip pat kartu ir mokosi, stengiasi įgyti pradžiai bent vidurinį išsilavinimą, o esant galimybei vėliau stengsis įgyti ir dar geresnį išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartos aplinkybės, tai yra kritinis nuteistojo požiūris į savo veiksmus, nevengimas už juos gresiančios atsakomybės, siekis mokytis ir dirbti, išlaikyti šeimą, rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiu sūnumi, integruotis į visuomenę, nuteistojo vertinimu, neabejotinai visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis gyvenimo būdą keičia tinkama linkme, nori būti visavertis visuomenės narys.
2.8. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, nurodoma, kad teismas, bendrindamas šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta 4 metu 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau nuosprendyje nepateikė jokių motyvų, kodėl prie minėta nutartimi paskirtos bausmės nuteistajam prideda tokią ženklią dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, tai yra kodėl iš paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda net vienuolika mėnesių, beveik tris ketvirtąsias paskirtos bausmės. Šiuo aspektu teismo nuosprendyje pasisakyta tik tai, kad pridėtinos bausmės dalies dydis nustatytinas įvertinus nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tačiau, nuteistojo vertinimu, toks motyvavimas yra nepakankamas ir deklaratyvus. Aplinkybės, nurodytos skiriant nuteistajam bausmę, niekaip nepaaiškina, kodėl teismas nusprendė prie nuteistajam anksčiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirtos bausmės pridėti tokią didelę šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kur kas didesnę negu pusė paskirtosios bausmės ir labai ženkliai didesnę nei įstatymo leidžiama mažiausia pridedamos bausmės dalis, kuri negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, kas šiuo atveju yra trys mėnesiai. Nurodoma, kad nei BK 178 straipsnio 3 dalies, nei 187 straipsnio 1 dalies sankcijose nenumatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas, todėl, vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tai yra trys mėnesiai.
2.9. Pažymima, jog bausmės skyrimas nėra ir negali būti savitikslis: ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. Šiuo atveju bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė kaltininkui turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, teisingos bausmės problema ta, kad reikia ne tik įvertinti ir pasverti sudėtingus bei prieštaringus veiksnius, susijusius su kaltininku ir jo veika, bet ir atsižvelgti į šių aplinkybių reikšmę ir svarbą, t. y. nustatyti, kokiu santykiu teisingą ir proporcingą bausmę lemia padaryto nusikaltimo pavojingumas, pobūdis ir kaltininko asmeninės savybės, vertybinės orientacijos, padėtis visuomenėje ir šeimoje. Kasacinės instancijos teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja kaltininkui paskirti optimalią kaltininko resocializacijai būtiną bausmės rūšį ir jos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad tiek už šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirta, tiek ypatingai su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d nutartimi subendrinta bei šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neadekvati tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistojo asmenybei, pažeidžia teisingumo principą.
2.10. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam visiškai nepagrįstai nustatė nedelsiant atlikti net dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017 ir kt.). Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas šias teismų praktikoje įtvirtintas nuostatas ignoravo.
2.11. Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi A. J. buvo paskirta nedelsiant atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią jis baigė atlikti 2023 m. rugpjūčio 25 d. Pirmosios instancijos teismas nenurodė absoliučiai jokių motyvų, kodėl nuteistajam paskiria nedelsiant atlikti dar vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalį (iš viso dvejus metus, įskaitant jau atliktą vienerių metų bausmės dalį), kodėl apskritai šiuo atveju nustatė maksimalų nedelsiant atliktinos bausmės terminą. Pažymima, jog nuteistajam vos atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, bei tik bandant įsitvirtinti gyvenime, resocializuotis, siekiant mokytis, įgyti pradžiai bent vidurinį išsilavinimą, įsidarbinus, tai yra siekiant būti visaverčiu visuomenės nariu, pakartotinis įkalinimas atlikti dar vieną dalį laisvės atėmimo bausmės itin neigiamai paveiks nuteistojo turimus socialinius ryšius, bus apsunkintas jo mažamečio vaiko išlaikymas, prarastas ryšys su juo, apskritai su šeima, atimta galimybė įsitvirtinti darbe, baigti mokslus.
2.12. Nurodoma, jog nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra kontroliuojamas probacijos tarnybos, vykdo visus jam paskirtus įpareigojimus. Mano, jog nagrinėjamu atveju siekiant nuteistojo resocializacijos, kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų, itin reikšminga ne nuteistojo atskirtis nuo visuomenės, o bandymas bei kartu nuteistojo noras integruotis į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, tokiu būdu tiek išlaikant savo šeimą, tiek stengiantis kuo greičiau padengti nukentėjusiesiems jų patirtą žalą. Nuteistojo vertinimu, neabejotina, kad jo jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – vieneri metai yra pakankama ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas iki maksimalaus 3 metų laikotarpio prailgino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą. Byloje buvo ištirti nuteistojo A. J. pateikti rašytiniai įrodymai: pažyma apie mokymąsi (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.; Darbo sutartis, pradedant dirbti nuo 2023 m. spalio 5 d.; mokėjimo nurodymai nukentėjusiesiems; UAB ,,B. G.“ rekomendacija; 2024 m. vasario 8 d. sutartis dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.
6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir dėl ko teisėjų kolegija toliau pasisako.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu A. J. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 9, 10 punktais, A. J. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog A. J. privalo nedelsiant atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. J.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nebendrauti su A. D., E. O.; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
10. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Žemesnės instancijos teismas
11. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistajam A. J. paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau prašoma sumažinti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.
12. A. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 187 straipsnio 1 dalyje – nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant padarytų nusikaltimų pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad padarytos veikos nuosavybei, t. y. padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms gali būti nesunkiai atitaisyta, atlyginant padarytą turtinę žalą, kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta įsibrovus į patalpą, sugadinant svetimą nukentėjusiųjų turtą, o pagrobto turto vertė yra pakankamai žymi – 15 060 Eur, kas rodo didesnį padarytos veikos pavojingumą. Nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog šias veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. J. anksčiau ne kartą teistas (1 t., b. l. 115-122, 124-156), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108-113). A. J. anksčiau nubaustas įvairiomis bausmėmis, tarp kurių ir laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistasis pakartotinai nusikalto, t. y. anksčiau skirtos bausmės visų bausmei keliamų tikslų nepasiekė, nes nepaveikė A. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors apeliantas nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė iš desperacijos, manydamas, jog jam bus skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir jo šeima (žmona su sūnumi) negalės išgyventi, kolegija pastebi, kad šios aplinkybės nešvelnina nuteistojo atsakomybės. Pastebėtina, kad šioje byloje nusikalstama veika buvo daroma nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. liepos 24 d. ir A. J., žinodamas, kad 2022 m. birželio 22 d. jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo arešto bausmės vykdymas jam buvo atidėtas bei 2022 m. liepos 25 d. jo atžvilgiu bus priimtas kitas teismo nuosprendis, dieną prieš priimant teismo nuosprendį vėl nusikalto, pagrobdamas turtą įsibrovus į patalpą, t. y. darė analogišką veiką, dėl kurios laukė teismo sprendimo. Nurodytos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. J.
13. Kaip minėta, A. J. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytas mažesnis nei šios bausmės rūšies straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, taip pat ir nuteistajam už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas yra mažesnis nei šios bausmės rūšies straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtas padarytą nusikaltimą ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos per griežtos bausmės. Skirdamas bausmę nuteistajam A. J. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, taip pat nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. J. pagrįstai paskyrė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę parenkant didesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalus, tačiau mažesnis nei bausmės vidurkis terminas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai prisipažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų, savo veiksmus ir elgesį vertina kritiškai, supranta apie atliktų veiksmų pavojingumą, kad pasielgė netinkamai ir dėl tokio elgesio gailisi, paaiškino teismui, dėl kokių priežasčių padarė minimas nusikalstamas veikas, jog tai padarė iš desperacijos, manydamas, jog jam bus skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir jo šeima (žmona su sūnumi) negalės išgyventi (žmona negali dirbti, nes prižiūri sveikatos sutrikimų turintį sūnų), todėl norėdamas palikti jiems lėšų pragyvenimui ryžosi įvykdyti vagystę, jau buvo įvertintos visų padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, skiriant A. J. mažesnes nei sankcijos vidurkiai pagal inkriminuotus straipsnius laisvės atėmimo bausmes bei taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, todėl nėra jokio pagrindo apeliacinio skundo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę.
14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma bendrinant bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, prie šia nutartimi paskirtos 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti minimalų už BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį – tris mėnesius ir paskirti galutinę subendrintą 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
15. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams.
16. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir bausmes bendrino iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato imperatyvių reikalavimų, kada teismas privalo bendrindamas paskirtas bausmes jas sudėti pilnai, o kada tik iš dalies, taip pat nenustato imperatyvių reikalavimų, kokią bausmės dalį parinkti bausmes sudedant iš dalies, tačiau teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Taigi teismo teisė yra pasirinkti bausmių sudėjimo būdą, nustatyti pridėtinos bausmės dalį, bausmes iš dalies sudedant. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmių bendrinimo būdo, siekiant tinkamai individualizuoti ir paskirti teisingą bausmę, bausmes bendrino jas iš dalies sudedant, t. y. parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrinant bausmes prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirtos 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 11 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kurios taip pat aktualios ir nustatant pridėtinos bausmės dalį bendrinant bausmę, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas pridedamos švelnesnės bausmės dalį – 11 mėnesių, jokių įstatymo nuostatų nepažeidė. Akivaizdu, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra aktualūs ne tik skiriant konkrečią bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir taikant bausmių bendrinimo taisykles, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentas, jog pridėtinos bausmės dalies dydis nustatytinas įvertinus nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytinas netinkamu motyvavimu. Kaip minėta, parinkti bausmių sudėjimo būdą, nustatyti pridėtinos bausmės dalį yra teismo diskrecija, todėl proceso dalyvių pozicija šiuo klausimu teismo neįpareigoja. Aplinkybė, jog mažiausias pridėtinos bausmės dalies dydis yra 3 mėnesiai, nėra objektyvus pagrindas skirti būtent tokią ar švelnesnę nei paskirta bausmės dalis, kaip minėta, tiek skiriant konkrečią bausmę, tiek nustatant bendrintinos bausmės dydį, vertinama BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visuma, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai padaryta.
18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam visiškai nepagrįstai nustatė nedelsiant atlikti net dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį.
19. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
20. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog A. J. privalo nedelsiant atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui.
21. Kaip minėta, nuteistasis A. J. anksčiau teistas įvairiomis bausmėmis, tarp jų – laisvės atėmimo bausmėmis, jam taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. liepos 19 d.). Šiuo metu A. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 258 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirta nedelsiant atlikti 1 metų dalį galutinės bausmės, o neatlikta bausmės dalis atidėta 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavy ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirta nedelsiant atlikti 1 metų dalį galutinės bausmės, o neatlikta bausmės dalis atidėta 2 metams.
22. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, nors nuteistasis A. J. iš esmės sistemingai daro nusikaltimus, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris paskirtas ir skundžiamu nuosprendžiu, taigi akivaizdu, jog teismų procesiniais sprendimais, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra atsižvelgta į nuteistojo socializacijos poreikius bei jo pastangas įsitvirtinti visuomenėje, nes jam bausmės vykdymas buvo atidedamas, tačiau, nepaisant to, A. J. daro naujas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, jog BK 41 straipsnio 2 dalis įtvirtina bausmei keliamų tikslų visetą, šio straipsnio 3 punkte bausmei, be kita ko, numatytas tikslas atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis bausmės tikslas yra susijęs su visuomenės apsauga nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tai nereiškia, kad bausme yra siekiama tik nubausti asmenį ir izoliuoti jį nuo visuomenės – kaip minėta, baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato bausmės tikslų visetą, be kita ko, ir siekį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, individualizuojant bausmę nuteistajam nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, taikant probaciją, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jau aptartas nuteistąjį ir jo padarytus nusikaltimus charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, iš dalies atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pagrįstai nustatė, jog A. J. privalo nedelsiant atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį ir likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėjo 3 metų laikotarpiui. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, jo keisti nėra jokio pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai dokumentai apie mokymąsi nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.; apie įsidarbinimą nuo 2023 m. spalio 5 d.; daliniai mokėjimai nukentėjusiesiems atlyginant turtinę žalą; darbovietės rekomendacija apie tai, kad A. J. dirba tris mėnesius ir yra darbdavio gerai charakterizuojamas; 2024 m. vasario 8 d. sutartis dėl savanoriško žalos atlyginimo kas mėnesį nukentėjusiesiems mokant po tris šimtus eurų leidžia spręsti apie teigiamus A. J. asmenybės pokyčius, siekį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, dalis šių duomenų teismo nuosprendyje tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo buvo įvertinti, tačiau jie nėra pakankami sumažinti (švelninti) A. J. paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu skyrė nuteistajam A. J. proporcingą, adekvačią ir teisingą bausmę, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuosprendyje tikslintinų aplinkybių
25. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Pagal naujai įsigaliojusią BK 190 straipsnio redakciją, BK XXVIII skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą (BK 190 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. J. pagrobė turto už 15 060 Eur, įsibrovęs į patalpą sugadino svetimą 1 640 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo nustatytų faktinių aplinkybių šalintina aplinkybė, kad A. J. pagrobė didelės vertės turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ištaisytas netikslumas nesunkina nuteistojo teisinės padėties, nes A. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal kitą veiką kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą, t. y. veikos kvalifikavimas ir bausmės individualizavimas nesikeičia.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
26. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 13 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo A. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 184,45 Eur.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju A. J. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jam skirta ir laisvės atėmimo bausmė, šioje byloje civiliniams ieškovams iš A. J. vien turtinės žalos atlyginimui priteista 18 386,91 eurų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, iš nustatytų A. J. padaryto nusikaltimo faktinių aplinkybių pašalinant aplinkybę, kad A. J. pagrobė didelės vertės turtą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo A. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.