Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, laikinai niekur oficialiai nedirbantis, kuris dirba šeimos ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022m. birželio 04d., apie 10⁵¹ val., dienos metu, kaltinamasis K. A. A. gatvėje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą „ Yamacha XC125T “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą pil. A. D. vardu, būdamas neblaivus, kuris sukelto eismo įvykio metu, su vairuojamu motociklu griūdamas, pats susižalojo, o į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnams alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0445, atlikus kaltinamojo blaivumo testą, nustatė, kad 10⁵⁹ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo K. A. iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 11¹⁷ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas yra daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir teisme papildomai parodė, kad penktadienį, t.y. 2022m. birželio 03d., jis buvo miesto šventėje, kur su draugais išgėrė penkis akoholinius kokteilius, su jais susitardamas sekančią dieną daryti pikniką, Atsikėlus šeštadienį, apie 09⁰⁰ val. ryto, jį nuvežė pas draugą M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kieme matė stovintį draugo M. uošvio-pil. A. D. motociklą „ Yamaha “, kuriuo šis važinėja į darbą. Besisvečiuodamas pas draugą, kieme esančioje pavėsinėje jie vėl vartojo alkoholinius gėrimus, alaus kokteilį. Abu buvo gerokai apgirtę. Kadangi draugo uošvis dar miegojo, o motociklo rakteliai buvo likę motociklo spynelėje, jis nežino, kas jam užėjo, bet galimai užsinorėjęs pasivažinėti, jis užsėdo ant motociklo, kurį užsivedęs, pradėjo važiuoti. Tuo metu kieme daugiau nieko nebuvo. Išvažiavęs iš kiemo, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, bet staiga motociklą sumėtė ir jis, nesuvaldęs vairuojamo motociklo, griuvo, nučiuoždamas į kelkraštį. Atsimena, kad prie jo buvo priėjęs kažkoks jaunuolis, kuris jo kažko klausė. Labai greitai į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnai jo klausinėjo, kaip jis jaučiasi, klausė ar jis vartojo alkoholį. Jam atsakius, kad vartojo, policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Alkoholio matavimo prietaisu atlikus du blaivumo testus, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,92 neblavumas, o antru pūtimu-1,88 promilių neblaivumas. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais paskelbtais liudytojų A. M., T. Ž. ir A. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 28-31, 34-37, 43-46, t. 1), ir kitais pasklebtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2022m. birželio 04d. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių(KET) pažeidimo(b.l. 17, t. 1), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 3-5, t. 1) ir fofolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-11, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 18-19, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikatu(b.l. 20, t. 1), 2022m. birželio 04d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 21, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto liudytojos A. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulės pareigose. 2022m. birželio 04d., apie 10⁵¹ val., tarnybos metu patruliuojant kartu su Vilniaus apskries Širvintų raj. PK vyresn. tyrėju-pil. I. V., iš Vilniaus apskries VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), trisdešimt vienerių metų vyras nukrito nuo motorolerio, kojos trauma. Pranešė liudytojas. GMP informuota. Atvykus į vietą, kelkraštyje pamatė motociklą „ Yamacha XC125T “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Netoli motociklo, kelkraštyje sėdėjo jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo, tai motociklą vairavęs pil. K. A., gim. (duomenys neskelbtini). Prie pil. K. A. stovėjo kitas jaunuolis, prisistatęs pil. T. Ž.. Minėtas jaunuolis pasakė, kad tai jis iškvietė spec. tarnybas ir policiją, kadangi matė, kaip motociklas vertėsi ir nučiuožė į kelkraštį. Motorolerį vairavęs K. A. buvo susižeidęs apatinę lūpą, dešinės kojos pėdą, tkas matėsi vizualiai. K. A. elgėsi ramiai, bet apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Paprašytas pateikti dokumentus, t.y. vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei motociklo dokumentus, K. A. pasakė, kad jokių dokumentų su savimi neturi. Pagal duomenų bazėje esančią informaciją buvo nustatyta, kad motociklas priklauso kitam asmeniui, o K. A., turintis vairuotojo pažymėjimą, neturi kategorijos, suteikiančios teisę vairuoti motociklus(A), t.y. neturėdamas teisės vairuoti. Alkoholio kiekio matuokliu „ Drager Alcotest 6810? “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus K. A. blaivumą, pirmo testo metu buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, o antru pūtimu-1,88 promilių neblaivumas. Kadangi eismo įvykio metu K. A. buvo sužalotas, GMP brigada 0819 minėtą asmenį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Motociklas buvo grąžintas savininkui A. D., kuris pats atėjo į įvykio vietą ir pateikė nuosavybę patvirtinančius dokumentus(b.l. 28-31, t. 1). Šias aplinkybes liudytoja A. M. buvo nurodžiusi ir 2022m. birželio 04d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių(KET) pažeidimo(b.l. 17, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo T. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2022m. birželio 04d., apie 10⁵⁰ val., jis buvo nuosavo namo, esančio adres: (duomenys neskelbtini), kieme. Pastebėjo, kaip nuo parduotuvės pusės link (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu važiuoja motociklas, kurio vairuotojas staiga kartu su motociklu nugriūna. Jis staigiai su paspirtuku privažiavo prie motociklo vairuotojo ir pamatė, kad pastarojo veidas yra kraujuotas. Matėsi, kad buvo sužalota ir koja. Paklausus, kas atsitiko, motociklo vairuotojas negalėjo paaiškinti, matėsi, kad jam labai skaudėjo. Tada jis skubiai paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Vėliau atpažino, kad motociklą vairavo šiek tiek iš matymo pažįstamas širvintiškis, vardu K. Motociklą vairavęs jaunuolis važiavo vienas ir buvo užsidėjęs saugos šalmą. Tuo metu kai iš matymo pažįstamas K. nugriuvo nuo motociklo, šiam nuo galvos nukrito ir šalmas. Iki policijos pareigūnų atvykimo jis visada buvo šalia motociklą vairavusio vaikino, kuris tuo metu jokių gėrimų nevartojo, tačiau akivaizdžiai matėsi, jog vaikinas yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Iki policijos pareigūnų atvykimo į eismo įvykio vietą atvyko ir daugiau asmenų, kurie visi laukė greitosios medicininės pagalbos ir policijos pareigūnų(b.l. 43-46, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo A. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 metais jis nusipirko ir savo vardu įregistravo motociklą „ Yamacha XC125T “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1998 metų gamybos. Šį motociklą pirko už 300 eurų. Šių metų birželio 04d., apie 09⁰⁰ val., su minėtu motociklu parvažiavo iš darbo, nes dirbo naktinėje pamainoje. Grįžęs į namus, nuėjo miegoti, motociklą palikdamas kieme. Motociklo užvedimo spynelėje buvo palikti ir rakteliai. Apie 11⁰⁰ val. jį pažadinęs žentas M., pasakė, kad jo draugas - pil. K. A. be jo(liudytojo A. D.) žinios pasiėmė motociklą ir išvažiavo. Jam atsikėlus ir pradėjus ieškoti, kur galėjo išvažiuoti žento draugas, toje pačioje (duomenys nesklebtini), ties namu Nr. 11 pastebėjo šalikelėje sėdintį sužalotą žento draugą K., šalia kurio gulėjo ir sudaužytas motociklas. Jis vaikino neklausinėjo, kodėl šis pasiėmė motociklą. Kiek žino, žento draugas buvo neblaivus. Žentas savo draugą buvo atsivežęs pas juos į sodybą pasikepti šašlykų. K. A. jis jokių pretenzijų dėl sugadinto motociklo neturi ir civilinio ieškinio byloje neteiks. Prašo grąžinti jam priklausantį motociklą, nes juo naudojasi(b.l. 34-37, t. 1).

Iš teisme paskelbų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitų matyti, kad, 2022m. birželio 04d. du kartus atlikus kaltinamojo K. A., kaip motorinę kelių transporto priemonę, t.y. motociklą „ Yamacha XC125T “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 10⁵⁹ val., pastarajam buvo nustatytas 1,92 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 11¹⁷ val., metu,-1,88 promilės girtumas(b.l. 18-19, t. 1). Šie duomenys apie kaltinamojo K. A. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiame 2022m. birželio 04d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), akte(b.l. 21, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis K. A. motorinę kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2022m. birželio 04d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam K. A. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 18-21, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo K. A. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

2022m. liepos 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose, kuriuose kaltinamojo K. A. atžvilgiu 2022m. birželio 30d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, pastarajam padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo gautas paties kaltinamojo, kaip nuteistojo, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 3-10, t. 2). 2022m. liepos 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos nutartimi nuteistojo K. A. prašymas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme surengimo buvo priimtas ir byla perduota nagrinėti tesiamajame posėdyje(b.l. 11-12, t. 2).

Teisminio bylos proceso būdu metu kaltinamojo K. A. gynėjas prieš teismo posėdį elektroniniu paštu pateikė teismui pil. D. A., kaip galimos laiduotojos, prašymą su pridedamais dokumentais dėl jos sūnaus-kaltinamojo K. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 19-23, t. 2).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas LR BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. D. A. yra artimas kaltinamojo K. A. šeimos narys, t.y. motina. Pasak pačios galimos laiduotojos D. A., ji, kaip motina, pati būdama ambicinga ir reikli tiek savo, tiek ir kitų asmenų elgesio atžvilgiu, gali daryti teigiamą įtaką kartu su jais(tėvais) gyvenančiam sūnui-kaltinamajam K. A., nes, šeimoje augindama vaikus, labai gerai žino savo sūnaus charakterį ir jo gyvenimo būdą, kuris dėl savo netinkamo poelgio nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, juolab, kad tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs ir artimi santykiai, nes sūnus yra atviras, sąžiningas ir nesavanaudiškas žmogus, kuriam rūpi aplinkinių gerovė, o šeimoje sprendžiant įvairias gyvenime iškylančias problemas, labai vertina jos, kaip motinos, nuomonę ir patarimus, visada į juos atsižvelgia, ja pasitiki, todėl ji savo sūnui turi pakankamą autoritetą. Ji pati, galimos laiduotojos D. A. teigimu, suvokia savo sūnaus padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, nes, sužinojusi apie faktą, kad sūnus-kaltinamasis K. A. motorinę kelių transporto priemonę, t.y. motociklą, vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos rate sūnui išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, pastarajam buvo duota suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia sūnaus gyvenimo klaida, o šis(kaltinamasis K. A.), pasak galimos laiduotojos, viduje pergyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą, kas vertinant kaltinamojo K. A. asmenines savyves, pastarajam tikrai nėra būdinga, nes sūnus-kaltinamasis K. A. į viską žiūri atsakingai ir paprastai nepriima neapgalvotų, skubių ar lengvabūdiškų sprendimų. Nors galima laiduotoja D. A. anksčiau ir yra buvusi bausta administracine tvarka, vertinant tai, kad buvo padaryti smulkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, susiję su kelio ženklų nesilaikymu(b.l. 24-25, t. 2), o duomenų pil. D. A. teistumą byloje nėra, atsižvelgiant į galimos laiduotojos D. A., kaip aukštąjį universitetį išsilavinimą turinčio asmens, užsiimančios individualia veikla, pagal individualios veiklos pažymėjimą vykdant keletos įmonių buhalterinę apskaitą, teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam K. A.. Pats kaltinamasis K. A. anksčiau nei administracine tvarka baustas, nei teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 49-52, t. 1), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo K. A. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį ir aplinkybes bei į teigiamai charakterizuojamo paties kaltinamojo K. A. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip šiuo metu laikinai niekur oficialiai nedirbantis asmuo, kuris dirba šeimos ūkyje (b.l. 53-54, t. 1, b.l. 37, t. 2), tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis K. A. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. A., kaip asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, 2022m. birželio 04d. motociklą vairavo, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies(kategorijos) kelių transporto priemones, t.y. kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas tokios teisės nesuteikia(b.l. 23, t. 1, baudžiamojoje byloje prie proceso dalyvių asmens duomenų aplanko pridėtas baltas vokas su vairuotojo pažymėjimu).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. A. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris motorinę kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies(kategorijos) transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiauiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016 ir kt.), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis K. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymų matyti, kad kaltinamasis nors anksčiau administracine tvarka ir nėra buvęs baustas asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į paties kaltinamojo K. A. asmenybę, bei ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kaltinamajam K. A. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių), yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281¹ str. 1d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.) bei įvertinus vairuotos motorinės kelių transporto priemonės, t.y. motociklo(motorolerio) „ Yamacha XC125T “, orientacinę vidutinę kainą Lietuvoje pagal VšĮ „ Em-prekis “ viešai skelbiamą informaciją, vertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose(b.l. 25, t. 1), nagrinėjamu atveju kaltinamajam K. A. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti minimalią įstatymo nustatyto dydžio įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų, kartu nustačius ilgesnį įmokos susimokėjimo terminą(LR BK 71 str.).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, nušalinus neblaivų kaltinamąjį K. A. nuo motorinės transporto priemonės vairavimo, jos vairuotas motociklas po jo apžiūros pagal Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjo 2022m. birželio 04d. nutarimą laikinam saugojimui iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo grąžintas jo teisėtam savininkui-pil. A. D.(b.l. 3, 11, 38-40, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinės pažymos, motociklas „ Yamacha XC125T “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis K. A., yra registruotas pil. A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu(b.l. 15-16).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo K. A. vairuota motorinė kelių transporto priemonė, t.y. motociklas, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios motorinės kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Remiantis LR BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal LR BK 67 str. 2d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

Kadangi yra nustatytos visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąjį D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. pačios transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas, juolab, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esanti informacija(pažyma) apie VšĮ „ Emprekis “ interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt skelbiamas vidutines autotransporto kainas Lietuvoje negali būti juridinių pretenzijų objektu, nes šios kainos yra tik orientacinės(b.l. 25, t. 1). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų motociklų(motorolerių) „ Yamacha XC 125T “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiaus paminėtas aplinkybes, vertintina, jog negalima laikyti, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodoma motociklo(motorolerio) „ Yamacha XC

125T “ vidutinė kaina Lietuvoje yra būtent tokia pati, kaip ir kaltinamojo vairuoto motociklo „ Ya-macha XC 125T “ kaina, juolab, kad pagal liudytojo A. D., kaip motorinės kelių transporto priemonės savininko, duotus parodymus byloje jis minėtą motociklą pirko už 300 eurų. Nežiūrint į tai, visgi, jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones(specialiosios teisės atėmimą ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kaltinamasis K. A. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąjį K. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamojo K. A. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus dar ir tai, jog pats kaltinamasis K. A. nukentėjo, t.y. susižalojo, sukelto eismo įvykio metu(b.l. 34-35, t. 2), o už apgadintą motociklą, kaltinamojo žodžiais, jo savininkui, kuris byloje civilinio ieškinio nereiškia, geranoriškai atlygino visą šios motorinės kelių transporto priemonės įsigijimo vertę 300,- Eur. sumoje, laikytina, kad kaltinamajam K. A. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. kaltinamojo vairuoto motociklo „ Yamacha XC 125T “, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertės pinigais konfiskavimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo K. A. vairuotas laikinam saugojimui buvęs perduotas motociklas yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-pil. A. D.(LR BPK 151 str. 8d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. D. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenus neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo K. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį K. A. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir perduoti jį pagal laidavimą motinai-pil. D. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo K. A. atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019m. balandžio 01d., redakcija) pagrindu kaltinamajam K. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2022m. birželio 08d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam K. A. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 10 (MGL 500) Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajam K. A., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam K. A., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. D. A., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2021m. sausio 06d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. K. A. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Motociklą „ Yamacha XC 125T “, šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti pil. A. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti minėtos motorinės transporto priemonės teisėtam savininkui-pil. A. D., gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021m. sausio 06d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. K. A. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.