Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-09-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-21386-955/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-20
Bylos Nr.
e2YT-21386-955/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13511-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21386-955/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13511-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo mamos A. B. (toliau – palikėja), gimusios 1941 m. spalio 20 d., mirusios 2021 m. kovo 4 d., mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvai A. B. ir R. B. santuokos metu nuosavybės teise įgijo butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini),. 2012 m. kovo 27 d. A. B. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 2-938, kuriuo butą bei visą kitą savo turtą paliko pareiškėjui. 2020 m. lapkričio 16 d. mirė pareiškėjo tėvas R. B., po jo mirties palikimą priėmė pareiškėjas. 2021 m. kovo 4 d. mirė pareiškėjo motina A. B., po jos mirties pareiškėjas į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors pareiškėjas po motinos mirties nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti - prižiūri butą, moka mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, naudojasi palikėjos daiktais, jais disponuoja. Be to, būtent pareiškėjas rūpinosi ir motinos laidotuvėmis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti. Turto bankas prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. rugsėjo 8 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas A. B. yra R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), d., ir A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), – sūnus. 2021 m. kovo 27 d. A. B. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, bei visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko pareiškėjui A. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1993 m. spalio 21 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-25567 pagrindu. Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro pažyma apie asmenį patvirtina, kad A. B. mirė būdama ištuokoje. Testamentų registro išrašai patvirtina, kad po R. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. B., o po A. B. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas A. B. po savo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė