Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-557/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
1A-272-557/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-557/2017

Teisėjas V. Alška Teisminio proceso 1-01-1-23701-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;1.1.8.1.1.;1.2.14.1.1.;2.4.6.1.;2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžiu, ir galutine bausme V. B. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2016-05-20, apie 10.30 val., iš V. V. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesaugomo kiemo pagrobė V. V. priklausančią 1594 Eur vertės automobilinę priekabą „Tauriga Tauras B 704 S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje buvusius daiktus: 600 Eur vertės prekyvietės palapinę, 250 Eur vertės 25 manekenus, 416 eurų vertės 80 vnt. sportinių kelnių, 372 Eur vertės 38 vnt. palaidinių, 175 Eur vertės 350 vnt. kojinių, 233 Eur vertės 44 vnt. džemperių, 423 Eur vertės 121 vnt. timpių, 276 Eur vertės 240 vnt. vyriškų trumpikių, 144 Eur vertės 20 vnt. sportinių kelnių, 144 Eur vertės 12 vnt. pledų, 120 Eur vertės 250 vnt. kojinių, 201 Eur vertės 48 vnt. sportinių kelnių, 86 Eur vertės 96 vnt. vyriškų kelnaičių, 195 Eur vertės 15 vnt. striukių, 300 Eur vertės 15 vnt. patalynės komplektų, 273 Eur vertės 30 vnt. palaidinių, 78 Eur vertės 82 vnt. vyriškų kelnaičių, 228 Eur vertės 190 vnt. vyriškų kelnaičių, 517 Eur vertės 45 vnt. suknelių, 360 Eur vertės 90 vnt. timpių, 115 Eur vertės 36 vnt. sportinių kelnių, 144 Eur vertės 180 vnt. kojinių, 352 Eur vertės 80 vnt. sportinių kelnių, 320 Eur vertės 36 vnt. palaidinių, 92 Eur vertės 28 vnt. palaidinių, 400 Eur vertės 52 vnt. palaidinių, 80 Eur vertės 24 vnt. šlepečių, 150 Eur vertės 6 vnt. stalų, 170 Eur vertės 2 vnt. stalų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. 8808 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad ja paskirta bausmė yra per griežta, mano, kad apylinkės teismas jam galėjo skirti ir švelnesnę bausmę. Pažymi, jog nagrinėjant skundą turi būti atsižvelgta į tai, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu ir labai gailisi. Be to, būdamas pataisos namuose, jis sieks įsidarbinti ir kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes, jo žiniomis, šiuo metu pataisos namuose yra darbų. Mano, jog svarstant apeliacinį skundą turi būti atsižvelgta į jo padarytą nusikaltimą, o ne į praeitį, t. y. ne į anksčiau padarytus nusikaltimus. Už ankstesnius nusikaltimus paskirtas bausmes jis jau yra atlikęs, be to, kai kuriems nukentėjusiesiems yra atlyginęs žalą, kurią buvo padaręs. Dėl šių priežasčių mano, jog yra pagrindas bent keliais mėnesiais sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis V. B. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į prisipažinimą ir gailėjimąsi, be to, teigia, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, nes jis yra atlikęs jam paskirtas bausmes už ankstesnius nusikaltimus, ir dėl to turėjo jam paskirti švelnesnę bausmę.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 178 str. 1 d. numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą V. B. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau savo dydžiu sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau 10 kartų teistas, teistumai neišnykę, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvena asocialų gyvenimą, nusikaltimų darymas yra jo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis, atliktos bausmės jam įtakos neturėjo. Dėl aptartų priežasčių teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, artimą vidurkiui (BK 54 str.).

Nuteistojo V. B. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie V. B. nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 115–125) matyti, jog jis yra daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. vagystes ir plėšimus. Be to, iš išrašo iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis praeityje taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir už vagystes iš prekybos vietų (t. 1, b. l. 98–114). Byloje nėra duomenų apie tai, jog V. B. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis V. B. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. V. B. tyčinį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V. B. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, kad jis nusikalto neišnykus teistumui. Nuteistojo V. B. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis daug kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus), šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Anksčiau nuteistajam V. B. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir tai turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos sankcijos vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis nurodo, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose dirbs ir stengsis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau tokie deklaratyvūs V. B. teiginiai neduoda pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Kaip jau minėta, būdamas laisvėje nuteistasis nedirba, pragyvenimui užsidirba atlikdamas teisei priešingas veikas, todėl nėra pagrindo manymui, jog nuteistasis atlikdamas bausmę ar ją atlikęs bandys atlyginti žalą nukentėjusiajam. Kita vertus, jei V. B. atlikdamas bausmę dirbs, gerai elgsis, atlygins savo nusikalstama veika padarytą žalą, šios aplinkybės galės būti svarbios vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu ir sprendžiant klausimą dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų (BPK 360 str., BVK 157 str.), tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos individualizuojant kaltininkui už padarytą nusikaltimą skiriamą bausmę.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. B. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už nusikaltimą paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Be to, nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ str., teismas dar sumažino vienu trečdaliu ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę – 1 metus laisvės atėmimo. Šią bausmę apylinkės teismas nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu bendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis, ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Dalia KursevičienėRemigijus Preikšaitis