- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-556-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01552-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- G. L.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank, Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui G. L. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo G. L. (toliau – ir atsakovas) dėl atsakovo G. L. kaltės; 2) priteisti ieškovei 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) ieškovei priteisti santuokos metu įgytą turtą – butą; 6) atsakovui priteisti santuokos metu įgytą turtą – automobilį; 7) pripažinti, kad visus įsipareigojimus pagal 2016 m. spalio 12 d. Kredito sutartį Nr. 2300-2016-118286 vykdys ieškovė; 8) priteisti iš ieškovės 16 100 Eur kompensaciją už jai atitenkantį butą atsakovui, kompensacijos mokėjimą išdėstant 2 metams; 9) priteisti ieškovei 500,00 Eur kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkantį automobilį; 10) palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę – L.; 11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 12) atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, taip pat netenkino ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė ieškovei terminą sumokėti 1 306,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nutartyje teismas išaiškino, kad, per nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. 2024 m. kovo 21 d. teisme el. paštu buvo gautas ieškovės atstovo (kvalifikuotu) elektroniniu parašu nepasirašytas prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo ir ieškinio priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo nustatytu terminu pagal teismo nurodymus nepašalino ir netaisė nė vieno iš teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartyje nurodyto trūkumo, patikslinto ieškinio neteikė, teismo nustatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjo, nors teismo nutarties dalies, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, neskundė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismui 2024 m. kovo 20 d. pateiktame prašyme nurodė, kad teismui ieškinio priėmimo stadijoje nustačius didesnę dalijamo turto vertę, keičiasi atsakovui priteistinos kompensacijos dydis, kuris sudaro pusę buto vertės, t. y. 31 400 Eur. Tačiau tokiu atveju dar aktualesnis tampa žyminio mokesčio atidėjimo klausimas. Ieškovė per teismo nustatytą terminą neturi galimybės sumokėti 1 306 Eur žyminį mokestį. Ieškovės darbingumo lygis tik 55 procentai, o dėl atsakovo netinkamo elgesio ir naudojamo psichologinio smurto ieškovė persikėlė gyventi į nuomojamą butą, dėl to patiria papildomų išlaidų. Siekiant užtikrinti ieškovės teisę į teisminę gynybą, yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą. Dėl automobilio „Mazda 5“ paaiškino, kad jis priklauso kitiems asmenims, todėl nebuvo įtrauktas į dalytino turto sąrašą. Ieškinys buvo pateiktas elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, todėl nėra jokių galimybių pateikti kartu su ieškiniu santuokos nutraukimo originalo. Apie tai, kad jis bus pateiktas parengiamojo posėdžio metu, yra pažymėta ieškinyje ir tai atitinka teismų praktiką. Kadangi ieškinyje pažymėta, kad šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriui, todėl ieškovė nelaiko, kad prievolė kreditoriui yra modifikuojama ir kreditoriaus sutikimas nėra reikalingas. Reikalavimas dėl to, kokia ieškovei prašoma palikti pavardė, yra nurodytas ieškinio rezoliucinės dalies 9 punkte. Taip pat patikslino, jog jokio išlaikymo iš atsakovo nėra reikalaujama.
6.2. Teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių identifikuoti realią jos finansinę situaciją ir konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris neleistų sumokėti visą žyminį mokestį. Ieškovė turėjo teisę teikti papildomus įrodymus, tai padarė, tačiau teismas jų visiškai nevertino ir nemotyvavo, kodėl laikė, kad ieškovė teismo nustatytu terminu pagal teismo nurodymus nepašalino ir neištaisė nė vieno iš teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartyje nurodyto trūkumo.
6.3. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės 2024 m. kovo 20 d. rašte nurodytų aplinkybių, nustatė ieškinio trūkumus, nors realiai jų nebuvo (pvz., reikalavimas dėl ieškovės pavardės yra nurodytas ieškinio rezoliucinės dalies 9 punkte), ieškinio priėmimo stadijoje nustatydamas ginčo turto didesnę kainą pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir atsisakydamas priimti ieškinį pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą, tai neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl ginčo esmės
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų, be kita ko, nesumokėjo žyminio mokesčio. Ieškovė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės argumentuodama, kad teismas nepagrįstai nevertino jos 2024 m. kovo 20 d. rašto ir jame nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu ieškovės argumentu.
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).
11. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
12. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
13. Civilinio proceso teisės normose numatyta, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus, be kita ko, pateikiamas procesinis dokumentas paduodančio asmens turi būti pasirašytas (8 punktas). Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (2 dalis). Be to, CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nors, kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninės bylos kortelės duomenų, (tikėtina) ieškovės atstovas 2024 m. kovo 20 d. 20 val. 55 min. teismui išsiuntė elektroninį laišką su priedu – prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo ir ieškinio priėmimo. Šio dokumento pirmosios instancijos teismas nevertino.
15. Nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte nenumatyta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims procesinius dokumentus teismui teikti paprastu elektroniniu paštu, o ieškovės atstovo elektroninio laiško priedai nėra pasirašyti nei fiziniu, nei kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitaip tariant, minimi ieškovės atstovo dokumentai buvo netinkamai (teisės aktuose nenumatytu būdu – paprastu el. paštu) pateikti ir nepasirašyti, vis dėlto pirmosios instancijos teismas negalėjo laikyti, kad minėtų dokumentų išvis negavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą kartu su elektroniniu laišku gautų dokumentų trūkumams pašalinti – pateikti juos nustatyta tvarka ir tinkamai pasirašytus. Tačiau pirmosios instancijos teismas termino trūkumams pašalinti ieškovei nenustatė ir skundžiama nutartimi sprendė klausimą, ar buvo pašalinti teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu (nenustatydamas termino 2024 m. kovo 20 d. gautų dokumentų trūkumams pašalinti) pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos pobūdį (šeimos byla), proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga palikti skundžiamą nutartį nepakeistą dėl toliau nurodytų motyvų.
16. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė, kad reikia sumokėti žyminį mokestį, ir aiškiai nurodė, kad ieškovė, be kita ko, nepateikė jokių duomenų, galinčių atspindėti jos realią turtinę padėtį, o būtent turto ir pajamų deklaracijų, duomenų, kad ji neturi sąskaitų ir lėšų jokiuose bankuose bei kredito įstaigose, kad negauna kitų rūšių pajamų, kad neturi santaupų ar kitų pajamų šaltinių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad norint nustatyti, ar asmuo tikrai neturi galimybės ieškinio priėmimo metu susimokėti netgi dalies žyminio mokesčio, yra svarbu gauti asmens esamą finansinę padėtį atspindinčius dokumentus, iš kurių vienas pagrindinių – santaupas banko sąskaitose arba santaupas grynaisiais pinigais atspindintys dokumentai. Ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, kuria jai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, taip iš esmės sutikdama su teismo išvada, kad teismo nutartyje nurodyti nepateikti dokumentai yra svarbūs. To ieškovė nekvestionuoja ir atskirajame skunde. Todėl, net jeigu netinkamai pateiktus ir nepasirašytus ieškovės atstovo dokumentus vertinant kaip tinkamai pateiktus ir tinkamai pasirašytus, iš jų matyti, kad ieškovė vis tiek neteikia jokių duomenų apie jos santaupas banko sąskaitose arba santaupas grynaisiais pinigais. Vietoje to kartu su elektroniniu laišku pateikti duomenys, kurie negali pagrįsti ieškovės finansinės padėties šiuo metu (pateikti duomenys apie jos neįgalumą ir apie nuomojamą gyvenamąją vietą negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ji turi arba neturi santaupų). Tai reiškia, kad net jeigu pirmosios instancijos teismas ir būtų vertinęs kartu su elektroniniu laišku netinkamai pateiktus ir nepasirašytus dokumentus, teismas vis tiek būtų turėjęs pagrindą laikyti, kad trūkumai dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo nebuvo pašalinti, nes ieškovė ir toliau ignoravo teismo nurodymą pateikti jos finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė procesinį pažeidimą, tačiau iš esmės pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui dėl nesumokėto žyminio mokesčio. Naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovės atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.